- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šią savaitę Europos Parlamento narys Antanas Guoga transporto eurokomisarei Violetai Bulc pristatė poziciją dėl EK pradėtos pažeidimo procedūros, susijusios su Klaipėdos jūrų uosto žemės naudojimo tvarka. Lietuvos europarlamentaras akcentavo, kad vieno EK siūlomo modelio negalima pritaikyti visoms ES šalims, o skuboti sprendimai gali sustabdyti ilgalaikes investicijas ir mažinti uosto konkurencingumą prieš ne ES šalių uostus.
Šią savaitę Europos Parlamento narys Antanas Guoga transporto eurokomisarei Violetai Bulc pristatė poziciją dėl EK pradėtos pažeidimo procedūros, susijusios su Klaipėdos jūrų uosto žemės naudojimo tvarka. Lietuvos europarlamentaras akcentavo, kad vieno EK siūlomo modelio negalima pritaikyti visoms ES šalims, o skuboti sprendimai gali sustabdyti ilgalaikes investicijas ir mažinti uosto konkurencingumą prieš ne ES šalių uostus.
"Slovėnijos deleguota komisarė tikino, kad Komisija suinteresuota rasti teigiamą sprendimą ir nutraukti pažeidimo procedūrą, išvengiant teismo. Būdama mažos šalies atstove, V.Bulc supranta, kad Lietuvos ir panašių šalių situacija skiriasi nuo didžiųjų Europos valstybių. Akivaizdu, kad naujoji komisarė nusiteikusi gerokai pozityviau padėti Lietuvai nei jos pirmtakai", – susitikimo rezultatais dalijosi A.Guoga.
EP narys mano, kad iki šiol Komisija buvo neįsigilinusi, pagal kokį modelį veikia pagrindinis Lietuvos jūrų uostas. A.Guoga pristatė V.Bulc uosto veiklos istoriją, primindamas, kad po nepriklausomybės atkūrimo jauna valstybė neturėjo finansinių galimybių investuoti į uostą, todėl viešųjų konkursų būdu statinius pardavė įmonėms ir gautas lėšas investavo į uosto infrastruktūros vystymą. Verslas modernizavo ir išplėtojo įsigytą turtą, prisidėjo ir prie kitų investicijų į uosto vystymą bei plėtrą.
Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos, nuo 1994 m. į Klaipėdos uosto suprastruktūrą, t.y. statinius, aikšteles, inžinerinius tinklus, kita privatūs operatoriai investavo 3,5 mlrd. litų, valstybė – 1,5 mlrd. litų.
"Verslo investicijas sujungę su valstybės investicijomis sugebėjome Klaipėdos jūrų uostą išvystyti į europinio lygio uostą ir užsitarnauti didžiųjų Europos uostų pagarbą", – papildė asociacijos vadovas.
Lietuva siekia nuoseklaus dialogo su Europos Komisija ir yra pasiruošusi kompromisams, panaikindama valstybinės žemės nuomos pirmumo teisę. V.Šileikos teigimu, uosto naudotojams toks pakeitimas buvo itin skausmingas, nes bendrovės neteko galimybės atnaujinti tinkamai vykdytų nuomos sutarčių be konkurso.
"Galimybė operatoriams pratęsti uosto žemės nuomos sutartis yra įtvirtinta daugiau nei 60 proc. Europos uostų. Jei tokia praktika galioja daugumoje ES uostų, kodėl tokia pat tvarka negali būti taikoma ir Klaipėdos uoste?" – retoriškai klausė V.Šileika.
"Kitas Komisijos reikalavimas – panaikinti pastatų, esančių uoste, savininkams teisę išsinuomoti po pastatais esančią žemę be konkurso – per kategoriškas. Tokio reikalavimo vykdymas reiškia turto nusavinimą", – akcentavo asociacijos vadovas.
Lietuva, siekdama rasti Lietuvos interesus atitinkantį kompromisą bei įgyvendinti Komisijos reikalavimus, planuoja atlikti studiją, kuri pasiūlytų Lietuvai tinkamiausią uosto valdymo modelį.
Liberalų frakcijos Europos Parlamente narys A.Guoga pritaria, kad negalima skubėti pasiduoti reikalavimams.
"Turime apginti Lietuvos interesus dėl tokių strateginių objektų kaip Klaipėdos jūrų uostas. Aklas ginče keliamų reikalavimų vykdymas iš tiesų reikštų vienašališką draudimą naudotis privačiu turtu. Valstybė nebūtų pajėgi išpirkti privačių operatorių turto. Be to, uostui grėstų prarasti ne tik investicijas ilgalaikiam vystymui, bet ir sulaukti teismų iš nekilnojamąjį turtą uoste valdančio verslo. Sužlugdyti dabar sėkmingai veikiantį uostą būtų paprasta, o atgaivinti – sunku", – sakė EP narys.
A.Guoga mano, kad užmegztas dialogas su transporto eurokomisare V.Bulc duos rezultatų.
"Ji patikino, kad Komisija lauks papildomos informacijos iš Lietuvos institucijų ir suinteresuotų grupių," – teigė europarlamentaras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?14
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus20
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Vaidila“ baigs savo gyvavimą: iškils modernus statinys53
Jau pirmadienį buvęs kino teatras „Vaidila“ baigs savo gyvavimą – tądien prasidės pastato griovimas. Šioje vietoje iškils naujas, modernus statinys. ...
-
Keiksmai skamba ir vaikų darželiuose4
Prie keiksmų vaikai įpranta nuo mažumės. Tai tvirtina darželiuose su mažamečiais dirbančios pedagogės. Keiksmažodžius mažieji dažniausiai išgirsta žiūrėdami filmus, iš kitų vaikų ar namų aplinkoje, tačiau tokius žodžius vart...
-
Žada vėjus ir darganą3
Sinoptikai nieko gero artimiausioms dienoms nežada – bus šalta, vėjuota, o kai kuriomis dienomis galime sulaukti ir šlapdribos. Malonesnių orų galima tikėtis tik ateinančios savaitės pabaigoje. ...
-
Karių pratybos – ir Baltijos jūroje
Lietuvos kariuomenė balandžio–birželio mėnesiais vykdys vieną didžiausių karinio rengimo pratybų ciklų, kuriame dalyvaus per 20 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių, judės tūkstančiai karinės technikos vienetų. Birželio pradžioje bus...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą7
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...