Gyventojai skundžiasi dėl šildymo

Nuo šildymo sezono pradžios uostamiestyje praėjo pusantros savaitės, tačiau iš gyventojų vis sulaukiama skundų. Vieni klaipėdiečiai skundžiasi, jog jų butuose per šilta, kiti – per šalta.

Problema – seni mazgai

Nidos gatvės 40C name gyvenanti klaipėdietė tvirtino, jog jos bute per šilta. Anot moters, dieną kambaryje būna 26 laipsniai šilumos. Su tokia problema teigė susiduriantis ir S.Daukanto gatvės 25 namo gyventojas.

Sulaukiama ir pranešimų, kad butuose radiatoriai nešyla.

Klaipėdos savivaldybės Būtų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis tvirtino, jog daugiausia rūpesčių kyla namuose, kuriuose yra senos šildymo sistemos.

Problemų pastatuose, kur įrengtas automatinis šilumos mazgas, reaguojantis į oro temperatūrą, nekyla.

„Prižiūrėtojai namuose, kur įrengti seni šilumos mazgai, turėtų sureguliuoti šilumos tiekimą pagal poreikius, tačiau kai kuriais atvejais to padaryti neįmanoma“, – komentavo A.Gaižutis.

Sklendėmis nepareguliuosi

Anot įmonės „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo departamento direktoriaus Leonardo Jokubausko, per daug radiatoriai šyla tuose namuose, kur nėra modernizuoti šilumos mazgai.

„Žmonės įsitikinę, kad šilumos ūkio prižiūrėtojai tokius įrenginius gali reguliuoti sklendėmis. Tačiau tai tik savęs apgaudinėjimas. Jei reguliuosi sklendėmis, pusė namo šils, o kita – ne. Prisukęs šį įrenginį, nieko neprireguliuosi“, – aiškino L.Jokubauskas.

Anot vadovo, labiausiai namai peršildomi pavasarį ar rudenį, kai yra pereinamasis laikotarpis, kai lauke dar vyrauja teigiama temperatūra, o sistema nėra visai užpildyta.

„Nepaisant to, kad lauke pakankamai šilta, seni elevatoriniai šilumos mazgai praleidžia tokį pat vandens kiekį. Šilumos ūkio prižiūrėtojai nelabai ką gali ir padaryti. Automatizuoti šilumos mazgai reaguoja į oro temperatūrą. Agituojame žmones įsirengti šiuos prietaisus“, – teigė direktorius.

Klaipėdoje automatizuoti šilumos mazgai yra įrengti apie 53 proc. daugiabučių namų. Jų gyventojai sutaupo 20 proc. energijos, nei besinaudojantys senais šilumos mazgais.

Nepatenka į butus

Radiatoriai butuose gali nešilti ir dėl to, jog nėra nuorinta šildymo sistema.

L.Jokubausko teigimu, mažiausiai rūpesčių kyla tokiuose namuose, kur tai galima padaryti užlipus į techninį negyvenamą aukštą.

Namuose, kur reikia patekti į gyventojų butus ir ten nuorinti radiatorius, sunkumų neišvengiama. Patekti pavyksta ne į visus butus, o dėl šios priežasties kenčia visas namas.

„Įspėjame gyventojus, kad šie išsiaiškintų, kas gyvena viršutiniuose aukštuose, ar niekur nežada išvažiuoti, kam paliks raktus, kad būtų galima nuorinti sistemą. Tą galėtų padaryti ir patys žmonės, bet tokiu atveju gali kilti problemų. Yra radiatorių, kurių kraneliai užrūdiję. Pajudinus juos, galima užpilti apatinius aukštus. Jei yra galimybė, geriau išsikviesti specialistus“, – patarė vadovas.

Jei butuose nešyla radiatoriai, gyventojai turi kreiptis į šilumos ūkio prižiūrėtoją.

Šilumos tiekėjas šiuo atveju niekuo dėtas. Nežinantys, kas prižiūri šilumos ūkį, ar nesulaukę iš jo pagalbos, turi kreiptis į namų valdas.