Į draustinį pajūryje – sunkvežimiu

Pajūrio regioniniame parke dviračių takas virto statybines medžiagas gabenančios technikos trasa. Į pajūrį traukiantys klaipėdiečiai šiurpsta siaurame dviračių take kaktomuša susidūrę su sunkvežimiais. Gyventojai sunerimo: gal panaikintas Plazės rezervatas ar šalia esantis draustinis, jei griežtai saugoma teritorija nevaržomai zuja sunkiasvorė technika?

Leido statyti

Paaiškėjo, kad dviejų sklypų savininkai Šaipių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje pradėjo statybų darbus. Kas ir kaip sugebėjo įteisinti savo valdas ir net gavo leidimus tokiems darbams?
Pasukus nuo Karklės dviračių taku Plazės rezervato link, iš tiesų galima aptikti bent dviejose vietose išstumdytą dirvožemio gruntą, tiesiamas įvažas ir išlygintas būsimos statybos vietas.
Sklypų pakraščiuose jau spėjo išdygti elektros įvadų pastotės.

Sutapimas ar ne, tačiau, aplinkosaugininkų duomenimis, visi trys sklypai, kuriuose ketinama kelti gyvenamųjų namų sienas, suformuoti kaip grąžintina nuosavybė ir savininkų pastangomis buvo atkelta iš kitų rajonų. Pajūrio gyventojai stebisi, kad Anapilin spėjo išeiti ne vienas Karklės ar Šaipių kaimo gyventojas, kuris taip ir neatgavo savo giminių žemių pajūryje. O štai kai kam sklypai buvo dosniai atmatuoti – nuosavybė buvo grąžinta itin gardžiu kąsneliu prie jūros.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad žemės ūkio paskirties sklypas, kuris yra draustinyje, o jį nuo rezervato skiria tik siauras keliukas, niekaip negali virsti kažkieno sklypu. Saugomų teritorijų įstatyme pažymėta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose statybos yra draudžiamos. Užmojis draustinyje sumūryti prabangią pilaitę pavyktų tik tokiu atveju, jei būtų patvirtintas čia buvusios sodybos faktas.

Atsikėlė iš Šilutės rajono

Paaiškėjo, kad tam tikriems asmenims šypsosi ne tik Fortūna, bet ir Temidė. Teismuose teisę statyti gyvenamuosius namus apgynė ir Aurelija Trečekauskienė. Ši vilnietė pajūryje išgarsėjo tuo, kad jos 2002 metais varžytinėse už 100 litų įsigytas deviacijos įrenginys, paprasčiau tariant, betoninis stulpas, tapo galvos skausmu uostininkams ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statytojams.

Verslininkė už šį uosto akvatorijoje esantį statinį pareikalavo pusės milijono litų. Tačiau pelningas užmojis neišdegė, stulpas buvo nacionalizuotas ir nugriautas. A.Trečekauskienės sutuoktinis Saulius Trečekauskas taip pat išgarsėjo skandalingu užmoju pajūryje statyti dangoraižį. Melnragėje, Kopų gatvėje, 39 arų ploto sklype S.Trečekauskas pageidavo statyti iki 132 metrų aukščio, 36 aukštų viešąsias paslaugas teiksiantį rekreacinės paskirties pastatą.

O štai Karklės kaime trijų hektarų sklype, kuris patenka į Šaipių kraštovaizdžio draustinio teritoriją, Trečekauskai ruošiasi statyti kaimo turizmo sodybą, gyvenamąjį namą, vasaros svečių namą, pirtį, jaują, klojimą ir pagalbinius ūkio statinius.

Prie šio dviračių tako Trečekauskai, parko direkcijos teigimu, turi du sklypus. Vienas jų suformuotas atkeliant grąžintą nuosavybę iš Šilutės rajono. Iš viso Karklėje Trečekauskai esą valdė net penkis sklypus, vieną jau yra pardavę. Trims sklypams galimybė statyti buvo numatyta, o ketvirtajame teismas pripažino buvus sodybą. Tam, jog galima būtų planuoti statybas, vilniečiai turėjo įrodyti, kad jų sklype buvo gyvenamasis namas. Tokiais atvejais įrodymai grindžiami archyviniais dokumentais, planais, o jei jų nėra, kreipiamasi į teismą, ir, jį įtikinus, sodybos buvimo vieta patvirtinama.

Rėmėsi senu leidiniu

Įstatymas nedraudžia atstatyti buvusių sodybų. Statybos įmanomos net gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose. Atrodytų, kad gamtos išsaugojimo požiūriu mažesnė blogybė būtų statybas leisti etnokultūriniuose draustiniuose, kur niekas net neginčija, kad ten buvo sodybos. Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius nuogąstavo, kad saugoma teritorija virstų miestu, jei tik visi būtų tokie atkaklūs.

"Pareiškėjai teisme kaip įrodymą pateikė pamatų išdėstymo, planinės struktūros palyginimą su XX amžiaus pradžioje Lietuvoje išleista ūkininkų sodybų įrengimo metodine medžiaga. Sklypo savininkai pasikvietė ekspertą, kuris pareiškė, kad sklype gal ir galėjo būti sodyba. Tačiau ūkininkų sodybų įrengimo metodinė medžiaga, tiksliau – knygutė, išleista Kaune ir buvo skirta Didžiajai Lietuvai. Klaipėdos kraštas iki 1923 metų priklausė Vokietijai", – kalbėjo Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas.

Teismui pateiktais dokumentais, topografiniais žemėlapiais bei eksperto tvirtinimais, kad sklype yra išlikę sodybos liekanos, savininkams pavyko įrodyti savo tiesą.

Įrodymas – indų šukės

Dar vieno sklypo, kuriame kils pastatai, savininkai buvusios sodybos egzistavimą teisme grindė kasinėjimų metu rastomis šukėmis. Vienai įmonei priklausančiame sklype žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu po velėna rasta smulkių plytų duženų, degėsių. Tokie radiniai, kaip neglazūruotų indų šukės ar keramikos gabalėlis, dengtas tamsia glazūra, teismui buvo pateiktas kaip pagrindinis įrodymas, kad čia kadaise būta sodybos.

"Belieka tikėti tyrinėtojų sąžine. Tačiau bėda čia netobulame įstatyme, kuris sukuria terpę fantazijoms. Jei sodybos buvimo faktą galime įrodinėti šuke, tai gali nuvesti prie dar didesnių intrigų. Atliekant archeologinius tyrimus, niekam neprivalu stovėti ir patikrinti, kas ir kur iš tiesų buvo aptikta. Įstatymas radinio net nedraudžia pasiimti ir įsidėti į kišenę. O kas įrodys, kad radinys nebuvo išimtas iš kišenės?" – retoriškai klausė D.Nicius.

Kas dengs nuostolius?

Direkcijos darbuotojai pamena ir kitą teismo procesą. Buvusios sodybos nustatymo faktas teisme buvo patvirtintas vien vietos gyventojų liudijimu. To užteko, kad teismas labiau tikėtų, kad sodybos faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.

"Tvarkymo planas šioje vietoje nenumato jokių statybų, tačiau iš viso trims savininkams, tarp jų ir Trečekauskams, pavyko laimėti teismus. Statybos leidimai jau išduoti", – tvirtino D.Nicius.

Kol naujakuriai neburzgino statybine technika, aplinkosaugininkai tik dūsavo dėl pralaimėtų teismų.

"Tačiau šiems sklypams nenumatyta kito kelio, tik čia esantis dviračių takas, kurio nutiesimas parko teritorijoje kainavo 6 mln. litų, gautų iš ES fondų. Skaičiuojant preliminariai, šimtas metrų kainuoja 100 tūkst. litų", – kalbėjo D.Nicius.

Aplinkosaugininkai net susigūžia, pagalvoję, kas bus, kai įšilus orams šiuo taku patrauks dviratininkų masė. Klaipėdos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisija įpareigojo seniūniją pakeisti dviračių taką žymintį ženklą ir pakabinti eismą draudžiantį.