Į gimnaziją sugrįžo „dinozaurai“

Trečiadienį Eduardo Balsio menų gimnazijoje lankėsi pirmosios laidos mokiniai. Septynetas vyrų susitikimą pavadino „Dinozaurai neišnyko. Mes sugrįžtame!“, kurio metu bendravo su daugiau nei prieš du dešimtmečius jiems dėsčiusiais mokytojais bei šiandieniniais menų gimnazijos mokiniais.

E.Balsio menų gimnazijoje trečiadienį tvyrojo šventinė ir kartu sentimentais persmelkta atmosfera, mat čia lankėsi pirmieji, dar tuometinės internatinės berniukų meno mokyklos, moksleiviai.

Į mokyklą sugrįžusieji čia mokslus pradėjo 1982– aisiais, tuo metu čia buvo mokoma tik muzikos ir tik berniukus. Į salę įžengiančiuosius griausmingais plojimais pasitiko gimnazijos vienuoliktokai ir dvyliktokai.

Dar ryte į gimnaziją atvykęs buvusių moksleivių septynetas aplankė savo buvusias klases, vargonų salę, bendrabutį.
Vienas kitą dar broliais vadinantys buvę klasės draugai vienbalsiai pripažino, jog sugrįžti į namus atstojusią mokyklą itin malonu ir širdis užliejo patys šilčiausi jausmai.

„Atrodo, kad jau niekas neturėtų taip virpinti širdies, gyvenimo esame ir mėtyti, ir vėtyti, tačiau čia sugrįžti labai gera“, – pripažino Vytautas Dovidauskas, dabartinėje E.Balsio menų gimnazijoje mokęsis iki septintos klasės vidurio.

Nors nei vienas iš septynių trečiadienį gimnazijoje viešėjusių absolventų gyvenimo su muzika nesusiejo, tačiau užtikrino, jog šis menas visuomet yra širdyse ir gyvenime ir už tai tikino galintys dėkoti tik atsidavusiems pedagogams.

Kai kurie buvę mokiniai dar ir vėliau tęsė mokslus muzikos srityje, tačiau šiuo metu dauguma plėtoja savus verslus, tačiau progai pasitaikius mielai sėda prie fortepijono ar sukauptomis žiniomis dalijasi su savo atžalomis.

Vienas buvusių moksleivių – Donatas Petreikis prisiminė, jog perėjęs muzikos mokytis į kitą mokyklą ten buvo sutiktas it genijus, jau pirmąją pamoką jo subėgo klausytis visi toje įstaigoje dirbę pedagogai.

„Čia aš nebuvau joks genijus – toks kaip ir visi kiti. Dabar aš suprantu, jog tuomet čia parengimas buvo aukščiausio lygio“, – pasakojo D.Petreikis.

Liaupsių buvusiems mokiniams negailėjo ir įvairias disciplinas jiems dėstę pedagogai bei bendrabutyje prižiūrėję auklėtojai.

Kai kurie jų netgi atnešė išsaugotus pirmaisiais mokslo metais rašytus kontrolinius darbus, sąsiuvinius bei dovanotas dovanas.

Absolventai pasakojo jau anksčiau ne kartą užsukę į mokyklą, pasivaikščioję jos koridoriais, prisiminę nerūpestingas dienas ir tikino, jog nostalgišką kelionę pakartos dar ne kartą.