Į Klaipėdą atrieda atidunda Užgavėnių vežimas (programa)

Sekmadienį popiet Klaipėdos senamiestyje karaliaus Užgavėnių šventė.

Aibė persirengėlių – pėsčių ir važiuotų, tiesių ir kuprotų, laibų ir pilvotų – užplūs uostamiesčio kiemus, skverus bei gatves, krės įvairias šunybes ir kels šventinį šurmulį.

Šurmuliuos „Blusų turgus“

Šių metų šventėje bus plėtojama turgaus tema, todėl kiekvienoje įvykių vietoje bus galima ką nors pirkti, parduoti, galbūt išsimainyti, o pavogus – grąžinti. Karščiausius šventės taškus – „Blynkiemį“, tradicinių persirengėlių „Blūdkiemį“, „Blusų turgų“ – bus galima aplankyti vežimu, kurį trauks arklys.

Šventės organizatorius – Klaipėdos etnokultūros centras – skelbia, kad Užgavėnės –tinkamas metas atsikratyti ne tik blogų minčių, žiemos snaudulio, bet ir materialaus balasto – nebenaudojamų daiktų, kurie gali surasti naują šeimininką, vieną pradžiuginti, kitą nustebinti. Todėl tiesiog būtina užsukti į Aukštojoje gatvėje veiksiantį Užgavėnių „Blusų turgų“, kuris žada būti kaip niekad spalvingas, kaukėtas, muzikalus ir triukšmingas.

Jame lankysis ir Kanapinis su Lašininiu. Jie stengsis aplenkti vienas kitą ne tik iškalbingumu, bet ir  pirkiniais, ragins susirinkusiuosius pirkti, parduoti, mainyti, džiaugtis, džiuginti, stebinti ir tinkamai Užgavėnes švęsti.

Blusų turguje bus įrengta įlipimo į persirengėlių vežimą stotelė. Arklio traukiamas vežimas, pajudėjęs Aukštąja gatve, trauks senamiesčiu – Daržų, Tiltų, Didžiąja Vandens gatvėmis, aplankydamas Užgavėnių šventės šurmulio epicentrus. Stotelėse ekskursantus sutiks Lašininis ir Kanapinis, siūlys paragauti jų skirtingą gyvenimo būdą atspindinčio  kulinarinio paveldo patiekalų bei agituos palaikyti vieną ar kitą kovos metu.

„Blynkiemyje“ šeimininkaus Lašininis

Meno kiemas pasivadins „Blynkiemiu“. Jame visos šventės metu bus gaminami svarbiausi Užgavėnių patiekalai – kepami riebiausi, skaniausi, kvapniausi blynai, verdamas šiupinys.

Kad miestelėnai tinkamai maitintųsi bei valgytų bent devynis kartus, rūpinsis kiemo šeimininkas Lašininis.

Valgio daugiau telpa, jei pajudama, pasikratoma. Todėl Meno kieme vyks improvizuotos arklių lenktynės, kuriose tėveliai pavirs „arkliais“ ir galės pavėžinti savo vaikučius. Taip bus prisimintas senovinis „bičių vežiojimo“ paprotys, pasakojo Etnokultūros centro rengiamų Užgavėnių koordinatorė Rita Šukienė ir šventės režisierius Jonas Kavaliauskas. „Užsigavėk tradiciškai!“ – ragina šventės organizatoriai kiekvieną klaipėdietį.

Gretimame kieme, kuris taps tradicinių persirengėlių „Blūdkiemiu“, šeimininku jausis Kanapinis. Turgaus tema nebus pamiršta ir šioje erdvėje – persirengėliai kaip įmanydami stengsis išparduoti pernai ištekėjusios, o šiemet pasimirusios jaunosios palikimą, daktarai siūlys įsigyti naujausio farmacijos mados klyksmo preparatus ir aparatus, čigonai tikėsis įsiūlyti arklį, o gal net karvę.

 

Kanapinis vadovaus „Blūdkiemiui“

Patingėjusieji pasigaminti Užgavėnių kaukę bus raginami užsukti į tradicinių kaukių dirbtuves. Ten geriausi medinių kaukių meistrai – Adolfas Viluckis, Raimundas Puškorius bei pameistriai susirinkusiuosius mokys kaukių drožybos. Veiks ir kitomis technikomis pagamintų kaukių paroda-pardavimas.

Kanapinis ragins kuo daugiau judėti, įtrauks visus į siautulingus šokius, dainas, žaidimus bei įsivels į rimtą ginčą su Lašininiu. Konfliktui beaugant šventės dalyviai taps didžiausios Lašininio ir Kanapinio metų kovos liudininkais.

Nusibodusios žiemos dvasia – Morė šiemet bus stulbinamos išvaizdos. Net 20 metrų ilgio kasos nusidrieks per visą persirengėlių eiseną. Gedulinga procesija, lydima dūdorių, iš „Blūdkiemio“ pajudės Parodų rūmų link ir ten pat skvere supleškės su visomis „Blusų turgaus“ blusomis, gyvenimo blogybėmis, negandomis, kad ateinantį pavasarį galėtume pasitikti nusiteikę pozityviai. Kad su liepsnojančios Morės dūmais žiema išlėktų iš Klaipėdos miesto kiemų, pasitrauktų iš visų pakampių, o pavasaris atgaivintų gamtą ir sušildytų žemę.

Šventės papročiai

Užgavėnės – senas tradicijas turinti kalendorinė šventė, švenčiama likus septynioms savaitėms iki Velykų.

Užgavėnių pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis – nuo žodžių „gavėti“ (silpti) bei „gautis“ (žemė gaunasi iš po žiemos miego).

Apeiginė šventės prasmė – žiemos išvarymas, sėkmės, gerovės siekimas.

Tai – paskutinė mėsėdžio, kuris tęsiasi nuo pat Kalėdų, diena.

Nuo jos iki Velykų – gavėnia, teks laikytis pasninko, kad atėjus pavasariui su naujomis jėgomis, fiziškai ir dvasiškai apsivalę žmonės galėtų kibti į darbus.

Užgavėti – paskutinį kartą prieš gavėnią valgyti mėsišką ar pienišką valgį; per Užgavėnes pasilinksminti.

Užgavėnių dieną valgoma nuo 7 iki 12 kartų.

Tradiciniai Užgavėnių valgiai – šiupinys, kiunkė (mėsos ir bulvių troškinys), blynai, šaltiena, spurgos. Valgis užgeriamas miežiniu alumi ar gira.

Užgavėnių valgių, priešingai nei Kūčių, ant stalo palikti negalima. Kiekviena šeimininkė turėtų taip apskaičiuoti, kad visko būtų nei per daug, nei per mažai. Žinoma atvejų, kai Užgavėnių valgio liekanoms buvo teikiama ir gydomoji galia. Jas sušerdavo gyvuliams ir paukščiams „nuo visų ligų“.

Pagrindiniai Užgavėnių veikėjai – persirengėliai. Tai įvairūs „blogiukai“: ubagai, žydukai, čigonai, velniai, raganos, giltinė, taip pat gyvūnai: gervė, ožka, meška, avis.

Pagrindiniai šventės ritualai – persirengėlių Lašininio ir Kanapinio kova, Morės iškamšos sudeginimas, siekiant išvyti žiemą ir prisišaukti pavasarį.

Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis – storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose – ilga lazda Lašininiui išvyti. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali. Visa tai simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu.

Morė – vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, sykiu – ir įkyrėjusi žiema. Senovėje sudegusios iškamšos pelenai dažniausiai būdavo išbarstomi po laukus – tikėta, kad tuomet bus derlingesnė žemė.

Senolių išmintis byloja...

Jei Užgavėnių nešvęsi, tais metais nuo nelaimių neatsiginsi.

Jei į bendrą Užgavėnių šurmulį neįsijungsi, Morės nedeginsi, blynų nekepsi ir nevalgysi, nedūksi ir nekvailiosi – tais metais sėkmės nesitikėk: kas rytą nubusi apsnūdęs, pavargęs, tinginio kamuojamas.

Per Užgavėnes negalima pykti, nes jei pyksi, būsi nelaimingas visus metus.

Jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų.

Jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus.

Tik tas, kuris po Užgavėnių kauke liks neatpažintas ir pasieks savo tikslą, vaidindamas pasirinktą personažą, tais metais tikrai bus laimingas.

Programa

Kovo 6 d. Klaipėdos senamiestyje

13–16 val. – „Blusų turgus“ (Aukštoji g.).

13–14 val. – pasivažinėjimai persirengėlių vežimu (Aukštoji g. – Daržų g. – Tiltų g. – Didžioji Vandens g.).

14–16 val. – ekskursijos persirengėlių vežimu po Užgavėnių šventės „lankytinus objektus“ (Aukštoji g. – Daržų g. – Vežėjų g. – Didžioji Vandens g.).

13–16 val. – „Blynkiemis“: blynai, šiupinys, „arklių lenktynės“ (Meno kiemas, Daržų g. 10).

14–16 val. – „Blūdkiemis“: persirengėlių pokštai su dainomis ir šokiais, Lašininio ir Kanapinio kovos, tradicinių Užgavėnių kaukių paroda ir dirbtuvės su meistrais A.Viluckiu, R.Puškoriumi bei pameistriais  (Etnokultūros centro kieme, Vežėjų g. 4).

15.30–16 val. – persirengėlių eisena – Morės palydos (Vežėjų g. – Daržų g. – Tiltų g. – Didžioji Vandens g.) į sunaikinimo vietą (skveras Didžiosios Vandens g. ir Aukštosios g. sankirtoje).



NAUJAUSI KOMENTARAI

ratuto tūto

ratuto tūto portretas
reiktų sakyt ne "atidunda",o atsivelka.gi,visą laiką vienas ir tas pats

Vaje

Vaje portretas
Okodėlkiekvienais metais užgavėnės kitu laiku, va prieš 13 metų buvo vasario 24 ,o dabar jau kovo mėnesį, nieko nesuprantu

greta

greta portretas
Būtinai ateisime :)))))
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šilutėje – novatoriškos robotikos dirbtuvės
    Šilutėje – novatoriškos robotikos dirbtuvės

    Vakarų Lietuvos regiono jaunimui atsiveria daugiau galimybių įgyti elektronikos, programavimo ir inžinerijos kompetencijų. Auginti susidomėjimą moderniomis technologijomis nuo šiol Šilutėje padės nauja robotų gamybos laboratorija, vasar...

    1
  • Pamaryje – pirmosios žąsys
    Pamaryje – pirmosios žąsys

    Pamaryje užfiksuotos pirmosios parskrendančios žąsys. Nors kai kurie sparnuočiai jau suka lizdus, ornitologai tikina, jog jie dar nėra tikrieji pavasario šaukliai. ...

  • Ateitis – energiškai taupūs kvartalai
    Ateitis – energiškai taupūs kvartalai

    Daugiabučių namų renovacijai įgavus pagreitį, specialistai atkreipia dėmesį, kad atnaujinti pavienius pastatus – neprasminga. Savivaldybės raginamos imtis didesnių iššūkių – didinti kvartalų energinį efektyvumą. ...

    1
  • A. Karaliūnaitė: saldumynai pavojingesni nei alkoholis
    A. Karaliūnaitė: saldumynai pavojingesni nei alkoholis

    Žolininkę Adelę Karaliūnaitę šiurpina ne viešai parduodamas alkoholis. Kur kas didesnę grėsmę ji įžvelgia saldumynuose. Tačiau žinoma moteris nepuola peikti cukraus. Atvirkščiai, tikina, kad būti smaližiumi nėra jokia gėda...

    8
  • Laisvos darbo vietos Klaipėdos darbo biržoje
    Laisvos darbo vietos Klaipėdos darbo biržoje

    Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrius informuoja, kad reikalingi: ...

    2
  • S. Šakinytės gyvenime – dvi naujos meilės
    S. Šakinytės gyvenime – dvi naujos meilės

    Klaipėdos dramos teatro aktorė, gyvūnų globos namų "Linksmosios pėdutės" įkūrėja Simona Šakinytė Metų klaipėdietės konkurso finale jau trečią kartą. Atsidavimas darbui ir nuoširdus rūpestis keturkojais – Simonos ...

    4
  • Pasigrožėti švente – iš visos Lietuvos
    Pasigrožėti švente – iš visos Lietuvos

    Sekmadienį finišavęs Šviesų festivalis tebeaitrina klaipėdiečių jausmus – gyventojai žeria pagyras šventės organizatoriams, kurie pirmosiomis dienomis dar mėgino suskaičiuoti šventės dalyvius, vėliau numojo sakydam...

    11
  • Nevalyti keliai aitrino vairuotojų įsiūtį
    Nevalyti keliai aitrino vairuotojų įsiūtį

    Antradienio rytas daliai vairuotojų, vykstančių į darbo vietas, prasidėjo šunybėmis. Tauralaukyje į pakelę nuslydo maršrutinis autobusas, Ginduliuose nusidriekė mašinų eilės dėl nedidelės įkalnės – apledijusio kalnelio...

    15
  • Nidoje bus ieškoma XIX a. prancūzų belaisvių karo stovyklos pėdsakų
    Nidoje bus ieškoma XIX a. prancūzų belaisvių karo stovyklos pėdsakų

    Prancūzijos vyriausybė per savo šalies ambasadą Lietuvoje nusprendė finansuoti žvalgomuosius tyrimus Kuršių nerijos smėlynuose, kur XIX amžiaus pabaigoje galėjo būti įrengta prancūzų belaisvių karo stovykla, antradienį rašo ...

    4
  • Rusniškų niuksas – šalies valdžiai
    Rusniškų niuksas – šalies valdžiai

    Valstybės šimtmetį izoliacijoje nuo pasaulio paminėję rusniškiai pademonstravo šalies valdžiai ir beribį kantrumą, ir specifinį humoro jausmą. Užlietą Rusnės kelią žmonės paženklino ne tik trispalvėmis, bet į medžius i&s...

    8
Daugiau straipsnių