- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Sugrįžimas: iš Bretanės regiono Prancūzijoje atvykęs J.Guiffault atsivežė puoštą per karą tėvo išsaugotų dokumentų, kuriuos perdavė Mažosios Lietuvos muziejui.
-
Malūnas: 1942 metais P.Guiffault nusifotografavo Klaipėdoje, ryžių malūno fone.
-
Sentimentai: pernai klaipėdietis E.Kazlauskis (kairėje) parodė F.Leclerc, kur karo metais buvo akmens skaldykla, kurioje dirbo šio tėvas.
Iš nelaisvės – į lagerį
1944-ųjų spalį P.Guiffault žmona gavo iš sutuoktino paskutinį laišką. Metus moteris nežinojo, ar jos vyras gyvas, ir kur jo reikėtų ieškoti.
Tuo metu Klaipėda ištuštėjo, vietos gyventojai pasistengė išvykti.
Prancūzai atsiminimuose minėjo, kad gatvės buvo visiškai tuščios, namai atviri.
Tik kur ne kur galima buvo sutikti tolimos kelionės atsisakiusį senolį.
Vokiečių kariams neberūpėjo saugoti belaisvių. Kažkoks paliegęs vyras šias pareigas ėjo tik formaliai.
Prancūzai nebežinojo, kaip elgtis, ar eiti į darbą.
Supratę, kad sovietų kariuomenė visiškai nebetoli jie nusprendė susirinkti draugėn, pereiti fronto liniją ir kovoti drauge su raudonąja armija prieš nacius.
250 belgų ir prancūzų tikėjosi, kad padės sąjungininkams iškovoti pergalę.
Tada nė vienas jų negalėjo net nuspėti, kad tie, kuriais jie taip tikėjo, taps jų budeliais.
Visi šie vyrai sovietų buvo sukišti į gyvulinius vagonus ir išgabenti į Rytus.
Po ilgos kelionės į nežinią traukinio sąstatas sustojo Tambove. Ten sąjungininkų kariuomenės vyrai buvo kalinami pusę metų.
Visą žiemą jie gaudavo mažesnį nei Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai davinį. Jie buvo verčiami sunkiai dirbti, gyveno žeminėse antisanitarinėmis sąlygomis.
Nenuostabu, kad dalis šių karo belaisvių mirė netrukus po grįžimo namo.
Gegužės 9-osios, sovietų laikomos pergalės diena, sulaukė mažiau nei pusė jų – gyvi liko 120 vyrų.
J.Guiffault pasakojo, jog generolas Charles de Gaulle jautėsi nepatogiai todėl, kad po derybų su Stalinu namo buvo paleista tik mažesnioji dalis karo belaisvių.
Visi kiti iki karo pabaigos palikti sovietų valdžioje ir buvo dar pusmetį kankinami.
Po daug metų J.Guiffault sužinojo, kad pergalės dieną visi prancūzai ir belgai buvo išrikiuoti stovyklos kieme, grojo muzika, o rusų karininkas pranešė džiugią naujieną apie karo pabaigą.
Jis pareiškė, kad grįžę belaisviai turėtų nepamiršti papasakoti saviškiams apie tai, kad sovietų kariuomenė laimėjo karą ir juos išlaisvino.
Tai buvo melas.
Tiems nelaisvėje laikytiems svetimšaliams, kurie turėjo profesiją, buvo siūloma pasilikti Sovietų Sąjungoje, tačiau tokių neatsirado.
Susipažino pakeliui namo
"Mama mums pasakojo dažną dieną su vyresniuoju broliuku eidavusi į geležinkelio stotį laukti grįžtančio tėvelio. Nors neturėjo apie jį jokių žinių, ji tikėjosi, kad jis – jau pakeliui namo. Pasirodo, kai jį drauge su kitais belaisviais paleido iš Tambovo lagerio, nuvežė į Odesą, kur jie visi dar tris mėnesius laukė laivo. Nesulaukė, išvažiavo traukiniais, kol galiausiai per Prahą jie pasiekė Paryžių. Ten buvo repatriantų paskirstymo stotis. Kiekvienas vyras gavo truputį pinigų, maisto ir rūkalų, kad galėtų grįžti namo. 1945 metų rugpjūčio 28 dieną mama gavo telegramą, kuria jai pranešta apie tai, kad tėtis grįžta. Kaimynai mamai paskolino automobilį. Brolis pasakojo prisimenantis, kaip mama parodė jam vyrą su pypke burnoje ir pasakė, kad tai yra jo tėvelis", – dalijosi prisiminimais J.Guiffault.
Vyras pasakojo, kad po karo jo tėvai susilaukė dar dviejų sūnų, vienas kurių jis ir esąs.
P. Guiffault mirė 1981-aisiais, sulaukęs 72 metų. Jis bendravo su keliais likimo broliais.
Vienas jų buvo Francis Leclerc, kuris taip pat buvo karo belaisvis ir beveik visą karą praleido Klaipėdoje. Vyrai susipažino traukinyje pakeliui iš Tambovo lagerio.
Skambino ir iš Norvegijos
Tiesa, šiai draugystei tuomet nebuvo lemta ilgai trukti, nes išsekęs F.Leclerc po poros metų mirė, palikęs našlę ir vienintelį sūnų, kuriam tada tebuvo kiek daugiau nei metukai.
F.Leclerc prieš aštuonerius metus pradėjo ieškoti žmonių, galėjusių Klaipėdoje pažinoti jo tėvą.
Vyras į dienraščio "Klaipėda" redakciją atsiuntė seną nuotrauką. Ji sudomino Antrojo Pasaulinio karo istorija besidomintį karybos entuziastą Egidijų Kazlauskį.
Klaipėdietis surinko labai daug medžiagos apie prancūzų belaisvius Klaipėdoje ir jos apylinkėse.
Pernai F.Leclerc apsilankė mūsų mieste ir kaip J.Guiffault, buvo atsivežęs nemažai nuotraukų bei dokumentų.
Vyras lankėsi akmens skaldyklose, kuriose dirbo jo tėvas, nulenkė galvą kapinaitėse, kur palaidoti geranoriški belaisviams buvę vietos ūkininkai, pamatė kitas vietas, kuriose prieš septynis dešimtmečius ne savo valia buvojo jo tėvas.
"Prieš kurį laiką man skambino norvegas. Jo tėvas taip pat išgyveno panašią istoriją. Mano senelis pasakojo, kad karo metais, kai tarnavo vokiečių kariuomenėje, prižiūrėjo ir vežiodavo į darbą prancūzų belaisvius. Iš jo prisiminimų žinau, kad prancūzai gaudavo laikraščių, šokolado, saldumynais dalindavosi su vietos vaikais. Buvo keli rusų belaisviai, bet konvencija jų negynė, todėl jie vis stengdavosi pabėgti. Juos nakčiai užrakindavo daržinėje", – pasakojo S.Karalius.
Lankytojams žiemą duris atversiančioje Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Antrojo Pasaulinio karo ekspozicijoje klaipėdiečiai galės pamatyti prancūzų karo belaisvio laiškus, į tėvynę iš Klaipėdos parsivežtus pinigus, asmens dokumentus bei nuotraukas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo2
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?7
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas13
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?4
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus47
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...