Į Klaipėdos biudžetą surinkta daugiau eurų nei planuota

Į uostamiesčio biudžetą per 2016-uosius surinkta beveik 4,6 mln. eurų daugiau nei buvo planuota. Iš viso surinkta 149,8 mln. eurų. Biudžeto perviršį lėmė sėkmingai rinktas gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto mokestis, kitos rinkliavos, savivaldybė sėkmingai pardavinėjo ir jai nereikalingą turtą. Jau netrukus bus tvirtinamas 2017-ųjų biudžetas, kuris, numatoma, bus rekordiškai didelis.

Pajamos viršijo lūkesčius

Skaičiuojama, kad praėjusių metų Klaipėdos biudžeto planą pavyko įgyvendinti 103,1 proc.

Patikslintas pajamų planas siekė 145,2 mln. eurų, o surinkta 149,8 mln. eurų – 4,6 mln. daugiau nei planuota.

"Tai yra tikrai geras rezultatas ir nuoseklaus ir labai atsakingai vykdomo darbo rezultatas. Visos pajamos per metus išaugo 14 proc. arba 18 mln. eurų ir tuo pat metu mes turėtume pasidžiaugti ir galbūt neužmigti ant laurų, kad Klaipėda ir toliau išlieka viena mažiausiai paskolų turinčių savivaldybių Lietuvoje", – pastebėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos savivaldybės paskolų portfelis pernai sumažėjo nuo 20,4 mln. iki 11,6 mln. eurų.

Šiemet surinktą biudžeto viršplanį pagal teisės aktus savivaldybės turi naudoti įsiskolinimų dengimui, europinių projektų kofinansavimui.

Miesto vadovo teigimu, 2017-aisiais reikia daryti viską siekiant išsaugoti biudžeto augimo tendencijas.

Šių metų Klaipėdos biudžetą miesto tarybos posėdyje ketinama tvirtinti vasario 23 d.

Daugėjo dirbančiųjų

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino teigimu, 2016-aisiais į miesto biudžetą pavyko surinkti daugiau nei planuota gyventojų pajamų mokesčio, kuris ir sudaro didelę biudžeto dalį.

Šio mokesčio pernai surinkta 2,7 mln. eurų daugiau nei buvo numatyta.

Anot S.Budino, tokį surinkimą lėmė teigiamas dirbančių asmenų skaičiaus pokytis – 2016 m. mieste buvo daugiau dirbančių žmonių nei 2015 m. Tai, pasak administracijos direktoriaus, rodo ekonomikos atsigavimą.

Dar viena gero gyventojų pajamų mokesčio surinkimo priežastis – augęs darbo užmokestis.

Teigiamam rezultatui įtakos galėjo turėti ir tai, kad 2016 m. savivaldybių biudžetams atiteko didesnė gyventojų pajamų mokesčio dalis.

Pildė ir NT mokestis

Savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu, į miesto biudžetą pernai sėkmingai plaukė ir nekilnojamo turto mokestis. Jo pavyko surinkti beveik 9 proc. daugiau nei buvo planuota.

Vietoje planuotų 7,8 mln. eurų surinkta 8,5 mln. eurų, tai yra 0,7 mln. eurų daugiau.

"Tai reiškia, kad Klaipėdos mieste nekilnojamojo turto situacija taip pat yra gera ir gerėjanti. Tai yra vienas rodiklių, kurį lemia ne tik rinka, bet ir tai, kad registrų centras atlieka turto pervertinimą, kuris šiek tiek kinta – auganti turto vertė atitinkamai nulemia šiek tiek didesnį nekilnojamo turto pajamų mokestį", – pastebėjo S.Budinas.

Savivaldybės administracijos vadovas taip pat pabrėžė, kad smarkiai viršyti pavyko ir savivaldybei nereikalingo arba prasto nekilnojamo turto pardavimus.

2016 m. parduodant tokį turtą miestas surinko apie 2 mln. eurų, o planavo – apie 900 tūkst. eurų.

Viršplanis – ne visur

Vis dėlto pasiekti pavyko ne visas suplanuotas pozicijas.

Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorės Aldonos Špučienės teigimu, buvo planuota, kad iš žemės pardavimų pavyks surinkti apie 1,5 mln. eurų, o pavyko gauti tik 0,5 mln. eurų.

Tiesa, kai kurių pernai įvykusių aukcionų lėšos miestą pasieks dar šiemet.

Prie mažesnio nei planuota lėšų iš parduodamų sklypų surinkimo prisidėjo ir tai, kad praėjusiais metais keletą sklypų senamiestyje buvo nuspręsta nuomoti, o ne parduoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių