- Virginija Spurytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skeptikai, visuomenėje skleidę paniką, jog į Klaipėdą delfinai iš Graikijos nebegrįš, nes jie į svečią šalį buvo išgabenti nelegaliai, nutildyti.
Skeptikai, visuomenėje skleidę paniką, jog į Klaipėdą delfinai iš Graikijos nebegrįš, nes jie į svečią šalį buvo išgabenti nelegaliai, nutildyti. Vakar Palangos oro uoste nusileidęs Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas „Spartan“ parskraidino keturis delfinus. Pirmenybė grįžti namo suteikta dailiosios lyties atstovėms – dviem mamoms su savo jauniklėmis.
Padengė tik sąnaudas
Po trejus metus trukusios viešnagės privačiame Graikijos Atikos zoologijos sode pirmosios į namus Klaipėdoje grįžo senbuvės Glorija ir Gabija su jauniklėmis Smilte ir Tija. Pastaroji gimė jau Graikijoje, tačiau yra Lietuvos jūrų muziejaus nuosavybė.
„Gamtoje taip jau yra, jog patelės lengviau aklimatizuojasi, prisitaiko prie naujų sąlygų, todėl pirmosios ir parskraidintos mamos su dukromis“, – paaiškino Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė.
Planuojama, jog po savaitės iš Graikijos bus parskraidinti dar trys delfinai – Argas, Perla ir Baltis. Atikos zoologijos sode liks septyni Lietuvos jūrų muziejui priklausantys žinduoliai.
Už abu skrydžius į Graikiją ir atgal Jūrų muziejus Lietuvos karinėms oro pajėgoms sumokės apie 150 tūkst. litų. „Tai tikrai ne komercinė kaina, o pinigai, būtini kelionės išlaidoms padengti“, – pabrėžė N.Puteikienė.
Graikams reikėjo mokėti
Delfines į Klaipėdą skubėta parsigabenti, nes Atikos zoologijos sodo savininkai gyvūnų už dyką nebeglobojo – reikalavo mokėti už jų priežiūrą. „Tačiau negaliu įvardyti, kokia tai suma, nes ji yra konfidenciali“, – teigė pašnekovė.
Lietuvoje skaičiuota, jog para delfino išlaikymo kainuoja apie 1 tūkst. litų.
Į Graikiją prieš trejus metus iš Klaipėdos delfinariumo išlydėta 11 delfinų – Atikos zoologijos sode jie susilaukė trijų jauniklių.
„Visiems tiems, kurie garsiai šaukė, jog delfinai negrįš į Klaipėdą, šiandien jau galiu drąsiai pasakyti, kad buvote neteisūs ir niekada nenorėjote girdėti kitos tiesos, išskyrus tą, kuria patys tikėjote. Visada sakiau, kad į Klaipėdą grįš visi 14 delfinų. Juos galėtume parsigabenti nors ir dabar, tačiau neturime sąlygų, kur laikyti. Niekam nieko nenoriu įrodinėti, tegul kalba faktai“, – tvirtai kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Direktorė glostyti neskubėjo
Keturių delfinų kelionė namo iš Graikijos į Palangos oro uostą Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvu truko apie penkias valandas.
Kelionę prailgino tai, jog lėktuvas leidosi Slovakijoje pasipildyti degalų atsargų.
Delfinės buvo gabentos specialiai pagamintose dėžėse – tose, kuriose ir išskraidintos. Iš lėktuvo atsargiai buvo iškrautos dvi dėžės, kurių kiekvienoje šiltame vandenyje plūduriavo mama su jaunikle. Tiek vienai porai, tiek kitai visą kelionę dėžėse kompaniją palaikė delfinių treneriai.
„Visi jaučiamės puikiai“, – patikino visą kelionę Gloriją ir Smiltę lydėjęs bei glostęs treneris Ignas Kazlauskas.
Delfinų veterinarijos gydytojas Žilvinas Kleiva taip pat patikino, kad delfinės kelionę ištvėrė puikiai. „Jos šaunuolės, kelionė sekėsi sklandžiai. Buvome parengę įvairių priemonių, kad gyvūnai jaustųsi kuo patogiau“, – susijaudinimo negalėjo nuslėpti Ž.Kleiva.
Parskraidintos delfinės iškart buvo išgabentos į delfinariumą. Jos bus įkurdintos atnaujintuose savo namuose – rekonstruotame baseine, kur vykdavo pasirodymai žiūrovams.
„Gyvūnams statybininkai ramybės tikrai nedrums, nors delfinariumo rekonstrukcijos darbai nesustos“, – patikino O.Žalienė.
Paklausta, ar ji skubės paglostyti grįžusių delfinių, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė neslėpė to nedarysianti: „Viskas, ko labiausiai joms dabar reikia, yra ramybė“.
Užsiminė apie Kalėdas
O.Žalienė nesiryžo prognozuoti, kada Klaipėdos delfinariume vėl bus rengiami delfinų pasirodymai.
Jie savo įgūdžių neprarado, nes juos demonstruodavo ir Atikos zoologijos sodo lankytojams. „Vengiu kalbėti apie bet kokias datas, tačiau faktas tas, jog delfinų pasirodymams yra būtinos dvi sąlygos. Viena jų – gyvūnai turi aklimatizuotis, kita – rekonstruotą delfinariumo dalį tinkama naudoti turi pripažinti valstybinė komisija. Ar tai bus šiemet? Nieko nenoriu prognozuoti“, – atsargi buvo O.Žalienė.
N.Puteikienė prasitarė, jog optimistinis planas – pirmasis sugrįžusių delfinų pasirodymas per Kalėdas.
Lietuvos jūrų muziejaus atstovai konkrečiai kalbėti apie datas, susijusias su delfinų grįžimu ar pasirodymais žiūrovams, nėra linkę, nes jau teko ne kartą patiems nusivilti ir nuvilti kitus.
Skleidė prasimanymus
Kai tik delfinai prieš trejus metus buvo išskraidinti į Graikiją, prognozuota, kad jie po metų sugrįš. Tačiau įstrigo delfinariumo rekonstrukcija, todėl tokius planus teko atidėti metams.
Bet delfinai ir vėl negalėjo grįžti, nes numatyta delfinariumo dalis dėl įvairių trikdžių nebuvo laiku rekonstruota.
Tai sukėlė kai kurių veikėjų neadekvačią reakciją – esą delfinai išvis nebus parskraidinti į Klaipėdą. Šį klausimą tyrė net Seimo Antikorupcijos komisija, kurios tuometinis pirmininkas Ligitas Kernagis pareiškė turįs žinių, jog Lietuvos jūrų muziejus kelis delfinus atiduos Atikos zoologijos sodui.
Vėliau pasigirdo nuogąstavimų, jog delfinai į gimtuosius namus nebegrįš, nes į Graikiją jie esą buvo išskraidinti neteisėtai, todėl ten yra areštuoti ir jų gyvenamoji vieta negali būti keičiama.
Laukia 100 ligoniukų
Tačiau faktas – delfinai grįžta.
Visų jų sugrįžusiųjų, anot O.Žalienės, tikimasi sulaukti kitų metų antroje pusėje, o visą Klaipėdos delfinariumo rekonstrukciją ketinama baigti 2015 metais.
„Daug kas mano, kad rekonstruojamas tik tas apvalusis pastatas, kuriame yra žiūrovų salė. Tačiau vyksta ne tik rekonstrukcija, bet ir visiškai naujų objektų statyba: jau dabar yra iškilusios lagūnos po atviru dangumi, kurioje delfinai leis vasaras, tribūnos, klojamas cementas delfinų gyvenamuosiuose baseinuose ir delfinų terapijos centre“, – teigė O.Žalienė.
Po rekonstrukcijos delfinams skirtas bendras baseinų plotas padidės tris kartus. Tai bei moderni vandens tiekimo ir valymo sistema leis užtikrinti žymiai geresnes gyvūnų gyvenimo sąlygas.
Kai delfinariumo rekonstrukcija, kainuosianti apie 40 mln. litų, bus baigta, jame vėl bus tęsiama delfinų terapija.
„Jos laukia apie 100 vaikų. Ir jau dabar tėveliai, kai tik išgirdo, kad delfinai sugrįžta, skambina ir klausia, kada prasidės delfinų terapija. Poreikis yra didžiulis ir tikimės, kad sergantiems vaikams delfinai tikrai padės“, – vylėsi N.Puteikienė.
Komentaras
Romena Savickienė
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė
Žinia apie delfinų sugrįžimą mums visiems yra labai džiugi. Jų laukėme ir mes, ir mūsų kaimynai iš Kaliningrado, Latvijos, Estijos. Klaipėdos delfinariumas – toks vienintelis Pabaltijyje, todėl turistai iš svečių šalių jau seniai klausinėjo, kada galės pas mus pamatyti delfinų pasirodymus. Tuos trejus metus, kol delfinai buvo „komandiruotėje“, išgyvenome tikrai nelengvai. Be jokios abejonės, Lietuvos jūrų muziejus ir delfinariumas turistams yra viena patraukliausių vietų ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje šalyje. Neslėpkime, delfinariumas yra priežastis svečiams apsilankyti uostamiestyje. Todėl kasmet vis turėjome viltį, kad delfinai tuoj tuoj grįš, tačiau planai sužlugdavo. Laimė, tai jau pabaiga ir pirmieji gyvūnai pasiekė savo namus. Aišku, turistai tikrai nebuvo patenkinti, kad negalėjo aplankyti delfinariumo, tačiau žmonės supranta, kas yra statybos, kas yra rekonstrukcija. Visi supranta, jog buvo būtina pagerinti delfinų gyvenimo sąlygas. Galiausiai delfinariumas dėl atvirų baseinų, apžvalgos aikštelės taps patrauklesnis ir lankytojams. Tikiu, kad sugrįžę delfinai tikrai išjudins uostamiestį turizmo srityje. Kai kurios turistų grupės jau yra pažadėjusios pas mus sugrįžti, kai tik vėl bus pradėti rengti delfinų pasirodymai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą3
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...