Į pliažą – žaisti su mirtimi

Pajūrio gelbėtojai poryt baigia vasaros sezoną, kuris išsiskyrė saulėtų dienų ir poilsiautojų gausa. Dauguma atvykusiųjų prie jūros elgėsi kaip niekad vėjavaikiškai ir žaidė nuolatines slėpynes su mirtimi, – šį sezoną jūros bangos pasiglemžė vieną gyvybę.

Nuskendo per Žolinę

Pajūrio gelbėtojai sekmadienį baigia darbo sezoną. Tvirtinama, kad jis buvo nelengvas – skaudžių nelaimių neišvengta ir krante, ir vandenyje.

Klaipėdoje ir Neringoje šiemet nenuskendo nė vienas žmogus. Šventojoje bangos pasiglemžė vieną gyvybę. 39 metų Vilniaus rajono gyventojas nuskendo per Žolinę.

Jis maudėsi audringoje jūroje, kabant tai daryti draudžiančiai raudonai vėliavai, zonoje, kurioje apskritai draudžiama maudytis ir tai žymi ženklai.

Pajūrio gelbėtojai išgelbėjo 92 žmones: klaipėdiečiai – 4, palangiškiai – 68, neringiškiai – 20.

Neišvengta ir nelaimių krante. Rugpjūčio pabaigoje Nemirsetos paplūdimyje užgeso bėgiojusio vyro gyvybė, rugsėjo pradžioje Smiltynėje mirė tinklinį žaidęs klaipėdietis.

Neleido maudytis jūroje

Pajūrio gelbėtojai vieningai tvirtino, kad išvengti daugybės skaudžiai galėjusių baigtis nelaimių padėjo prevencija.

"Žmonių buvo daug, jūra – audringa. Esant tokioms sąlygoms, žmonėms neleidome maudytis. Įtakos turėjo ir gelbėtojų bendravimas su poilsiautojais, informacija žiniasklaidoje", – tvirtino

Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aleksandras Siakki.

Tačiau, anot jo, gelbėtojai turi dirbti ne tik kad nebūtų nuskendusių žmonių, bet kad ir būtų išvengta skendimų.

Gelbėtojai atkreipė dėmesį, kad dažniau į nelaimes jūroje pakliūva atvykėliai, kurie paplūdimyje būna ir esant prastoms oro sąlygoms.

"Atvažiuoja, pamato bangas ir mano, jog tai pramoga. Visi įsitikinę, kad kitam gali nelaimė atsitikti, bet tik ne jam", – pabrėžė A.Siakki.

Rusams trūksta drausmės

Neringos gelbėtojų vadovas Gintaras Kuprys pasakojo, kad šiemet iš vandens dažniau teko traukti užsieniečius. Šie sudarė daugiau nei pusę visų skendusiųjų Neringoje.

"Gal lietuviai tapo drausmingesni. Šiaip poilsiautojų elgesys nelabai keičiasi", – teigė vadovas.

Jis labiausiai išskyrė poilsiautojus iš Rusijos. Anot vadovo, su kai kuriais gelbėtojams tekdavo konfliktuoti net išgelbėjus gyvybę. Jie ne tik nepadėkodavo, bet dar ir imdavo piktintis.
Pasak Palangos gelbėtojų vadovo Jono Pirožniko, poilsiautojai iš buvusios Tarybų Sąjungos būna net prastesni už lietuvius, nes visiškai neklauso gelbėtojų įspėjimų ir elgiasi akiplėšiškai.

"Labai drausmingi poilsiautojai iš Vokietijos, Anglijos. Vos priplaukia gelbėtojas, parodo, kad reikia išlipti iš vandens, jie iš karto tai vykdo, atsiprašo, kad nežinojo tvarkos, ir daugiau jų besimaudančių audringoje jūroje nepamatysi", – pasakojo J.Pirožnikas.

Nebrangino savo gyvybės

Gelbėtojai tvirtino, kad poilsiautojams trūko atsakomybės – jie negalvojo apie saugumą, gyvybę.

"Pamato jūrą ir netenka proto. Nežiūri, ar raudona vėliava iškelta, ar maudytis pavojinga. Puola į jūrą, ir viskas", – tvirtino J.Pirožnikas.

Anot vadovo, buvo ne viena situacija, kai gelbėtojai, privažiavę prie audringoje jūroje besimaudžiusių poilsiautojų, prašė lipti iš vandens. Šie paklusdavo, tačiau vėliau vėl puldavo į vandenį.

"Žmonės žaidžia slėpynių: gelbėtojas nepamatys, o aš greitai nubėgsiu išsimaudyti. Toks poilsiautojų elgesys primena ištroškusius bulius. Visa gauja raguočių bėga atsigerti vandens, o ten pilna krokodilų. Žmogus galvoja, kad jam nelaimė tikrai neatsitiks, o tik kažkam kitam", – dėstė vadovas.

J.Pirožniko teigimu, žmonės nesupranta, kad ne gelbėtojams reikia, jog šie nesimaudytų audringoje jūroje. Dėl tokio elgesio jie gali netekti gyvybės.

"Audringoje jūroje besimaudę ir įspėjimų nepaisę poilsiautojai galvojo, kad mane išgąsdins. Tikrai ne. Man tas pats, nuskęs jie ar ne. Žmonės turi patys branginti gyvybę", – pabrėžė vadovas.

Į paplūdimį – su liemenėmis

Nors Klaipėdoje ir Neringoje plevėsuodavo maudytis draudžiančios raudonos vėliavos, didžiausiame šalies kurorte tuo metu kabėdavo geltona, įspėjanti, kad maudytis pavojinga.

"Leisdavome daugiau poilsiautojams pasimaudyti. Geltoną vėliavą laikydavome ne tik, kai jūra rami, bet ir kai bangavimas siekdavo tris balus ir nebūdavo srovių. Prisiimdavau riziką ant savo pečių. Suprantame poilsiautojus, jie gi atvažiuoja poilsiauti ir nori išsimaudyti jūroje", – tvirtino J.Pirožnikas.

Palangoje ir šiemet išliko populiarios maudynės prie gelbėjimo stoties plūdurais pažymėtoje zonoje. Čia galima niurktelėti, kai jūra audringa. Norintiesiems tą padaryti gelbėtojai duoda gelbėjimo liemenes.

"Šią vasarą pastebėjau, kad žmonės patys pradėjo atsinešti gelbėjimo liemenes į paplūdimius. Su jomis dažniausiai maudydavosi vaikai ir moterys. Liemenė kainuoja apie 70 litų – tai tikrai nedidelė kaina, norint apsaugoti gyvybę", – pabrėžė J.Pirožnikas.

Ištraukė be trumpikių

Kiekvieną sezoną paplūdimyje netrūksta ir skaudžių, ir kuriozinių situacijų.

A.Siakki labiausiai įsiminė, kaip vieną vyrą nuo savižudybės išgelbėjo saulės smūgis. Jis vieną popietę laiką leido kopose ir gėrė. Buvo saulėta ir karšta.

Po kiek laiko juodai apsirengęs vyras kreipėsi į gelbėtojus, nes pasijuto blogai, – patyrė saulės smūgį. Kol pliaže budintys medikai teikė pagalbą, žmogus papasakojo, kad atėjo nusižudyti, nes mirė jo sūnus.

"Skaudi istorija. Baisu pagalvoti, kas būtų nutikę, jei ne tas saulės smūgis", – kalbėjo A.Siakki.

J.Pirožnikas prisiminė linksmų istorijų. Jis pasakojo, kad šią vasarą teko gelbėti skendusį kretingiškį. Nelaimėlis buvo tempiamas vandens motociklu.

Į krantą pargabentas kretingiškis buvo visiškai nuogas – pametė maudymosi kelnaites.

J.Pirožnikas taip pat prisiminė, kaip vienas bernvakarį šventęs latvis, susilažinęs su draugais, nušoko nuo tilto. Vyras buvo neblaivus. Gelbėtojai jį pargabeno į krantą ir perdavė policijos pareigūnams.

"Kiekvieną dieną nutikdavo tokių situacijų, kad nežinodavai, juoktis ar verkti", – pabrėžė vadovas.

Nuogų vyrų dėmesys

G.Kupriui labiausiai įsiminė situacija, kai gelbėtojams skubant gelbėti skendusio žmogaus viena moteris aršiai gynė dailiajai lyčiai skirto pliažo teritoriją ir neleido važiuoti.

"Nelaimė įvyko nudistų pliaže. Reikėjo pervažiuoti moterų pliažą. Per jį vykome kelis kartus. Iš pradžių – į nelaimės vietą, paskui medikus vežėme, tada – neštuvų pasiimti. Viena moteris atsistojo ir mūsų nepraleido. Net dviratį užstatė. Teko kviesti policiją, kad netrukdytų", – pasakojo vadovas.

Į nepavydėtinas situacijas šią vasarą teko pakliūti ir gyventojams, kurie dirbo poste prie nudistų ir vyrų pliažo. Merginos šiurpdavo, kai nuogi vyrai jas kviesdavo kavos.

Vaikinai gelbėtojai sulaukdavo nemalonaus gėjų dėmesio. Gelbėtojai taip pat buvo kviečiami puodelio kavos.

2012 m. vasaros statistika

Klaipėdos miestas ir rajonas

Išgelbėta 33
Nuskendo 3

Palanga–Šventoji

Išgelbėta 48
Nuskendo 2

Neringa

Išgelbėta 5
Nuskendo 0