Įamžins kovotojų už Lietuvos laisvę žygius per Baltijos jūrą

Lietuvos kariuomenė Švedijoje ir Lietuvoje organizuoja renginius, per kuriuos bus prisiminti kovotojų už Lietuvos laisvę istoriniai žygiai  per Baltijos jūrą 1944-1953 m. ir įamžinti Lietuvos pasipriešinimo okupacijai dalyvių ryšiai su šį pasipriešinimą rėmusiomis Vakarų valstybėmis.

Penktadienį Švedijos Gotlando saloje, Ljurgano miestelyje, prie Jono Pajaujo, aktyvaus pasipriešinimo dalyvio, padėjusio Baltijos šalių rezistentams užmegzti ryšius su Vakarų pasauliu, sodybos, bus atidengta paminklinė lenta.

Vėliau tą pačią dieną kovotojų už Lietuvos laisvę istoriniai žygiai per Baltijos jūrą bus prisiminti ir įamžinti Lietuvoje, Šventojoje. Čia Lietuvos kariai surengs parodomąją programą, per kurią  simboliškai  pakartos  Lietuvos partizanų kelią per Baltijos jūrą.  Taip pat  Šventojoje bus atidengtas šiems žygiams paminėti skirtas paminklas.

„Mūsų tautos didvyriai – partizanai – priešinosi Sovietų agresoriui ir visam pasauliui siekė perduoti  Lietuvos laisvės šauksmą. Ryšiai su laisvuoju pasauliu buvo itin svarbūs, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius. Pasak jo, vykdant šias pavojingas užduotis svarbi buvo Vakarų valstybių, rėmusių mūsų pasipriešinimo kovas, specialiųjų tarnybų atstovų parama ir patirtis vykdant tokio tipo slaptas operacijas. „Esu įsitikinęs, kad tokie Lietuvos partizanų žygiai tais sunkiais laikais nusipelno įvertinimo ir išskirtinio paminėjimo istorijoje. Paminklinės lentos ir akmens atidengimai Gotlande ir Šventojoje bus vienas tokių žingsnių,“ – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Renginiuose dalyvaus krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. A. Pocius, Švedijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Håkan Jevrell, Švedijos kariuomenės Operacijų vadavietės viršininkas generolas leitenantas Anders Lindstöm, kt.

Vokiečių ir sovietų okupacijų metais Lietuvos pasipriešinimo dalyviai, siekdami užmegzti ir palaikyti ryšius su Vakaruose veikusių lietuvių išeivijos organizacijų atstovais, naudojosi vandens keliu per Baltijos jūrą.  Žinoma, kad pirmoji tokia kelionė įvyko 1943 metais, kai Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) ir Vyriausiojo lietuvių komiteto (VLK) atstovas dr. Algirdas Vokietaitis iš Latvijos žvejų Nidos kaimelio į Švedijos Gotlando salą nuvyko su žvejybiniu kateriu.

1943 – 1944 m. A. Vokietaitis dar kelis kartus keliavo iš Lietuvos į Švediją ir atgal. 1944 m. rugpjūčio mėn. 7 d. vykstant į Švediją A. Vokietaičio katerį sulaikė vokiečiai. Jis buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje ir į laisvę pateko tik žlugus nacių Vokietijai. A. Vokietaitis Švediją vėl pasiekė tik 1946 m. vasario 22 d. Kaip ir pati pirmoji kelionė abi kitos A. Vokietaičio kelionės į Lietuvą iš Gotlando salos buvo organizuotos į tą pačią vietą – Latvijos žvejų kaimelį Nida.

Išeivijoje gyvenusiems lietuviams, latviams ir estams parengus Baltijos šalių gyventojų evakuacijos planus, iš JAV gavus finansinę paramą ir įsigijus katerius, 1944 m. iš Lietuvos pajūrio tarp Šventosios ir Palangos į Švediją buvo tikimasi perkelti daugiau besitraukiančių lietuvių. Tokių kelionių metu (jų galėjo būti apie kelias dešimtis) į Švediją galėjo būti perkelta apie 100 Lietuvos gyventojų. Šios kelionės nutrūko vokiečiams katerius su įguloms paėmus į nelaisvę.

1947 m. pabaigoje Švedijoje apsistoję Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasipriešinimo sovietams nariai pradėjo bendradarbiavimą su švedų žvalgyba dėl grupės žvalgų, sudarytos iš visų trijų tautų atstovų, perkėlimo per Baltijos jūrą. Buvo atrinkti žmonės žvalgybiniam apmokymui, o persikelti nuspręsta 1948 m. rudenį. Kelionei į Lietuvą parinkti lietuviai Juozas Lukša (slapyvardis Daumantas) ir Kazys Pyplys (slap. Mažylis) bei Lietuvos latvis Valdemaras Briedis (slapyvardis Uosis). Tačiau dėl to, kad J. Lukša pakeitė savo planus ir nusprendė į Lietuvą patekti oro desanto keliu su prancūzų pagalba, numatyta kelionė neįvyko. Vėliau vietoj J. Lukšos rengėsi plaukti Jonas Deksnys. Po pasirengimo žvalgų grupę per jūrą turėjo būti perkelta 1949 m. pavasarį.

Pirmasis mėginimas persikelti įvyko 1949 m. balandžio pradžioje į pasirinktą vietą Lietuvos pajūryje. Buvo plaukiama švedų paruoštu laivu su dviem dyzeliniais motorais. Tačiau, likus 50-iai jūrmylių iki Lietuvos kranto, sugedo vienas iš motorų ir laivo kapitonas, atsisakęs vykdyti užduoti iki galo, grįžo atgal į Stokholmą.

Antrą kartą išplaukta 1949 m. balandžio 31 d. galingesniu anglų kateriu (vokišku torpediniu „E“ tipo, varomu trimis dyzeliniais motorais), kuriam vadovavo kapitonas H. H. Klose. Žvalgų grupės nariai buvo ginkluoti, turėjo po vieną JAV gamybos trumpų bangų priėmimo-siuntimo radijo stotį, atskirus šifrus bei kodus, kt.

1949 m. gegužės mėn. 1 d., apie 02 val. 30 min. žvalgų grupė iš katerio nuleistomis dvejomis guminėmis valtimis pasiekė krantą. Desantinę grupę sudarė trys lietuviai – J.  Deksnys (žvalgų grupės vadovas), K. Pyplys, V. Briedis, latvis Vidvudas Šveicas (slapyvardis) bei du estai – Maksas (slapyvardis) ir Niksis (slapyvardis).

Po šios kelionės, JAV, Didžiosios Britanijos ir Švedijos karinės žvalgybos į Baltijos valstybes organizavo dar bent 11 žvalgų grupių perkėlimus per Baltijos jūrą. ( Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.)

Renginio Šventojoje penktadienį programa

17 val. – parodomoji Lietuvos karių programa (partizanų persikėlimo per Baltijos jūrą inscenizacija) Šventosios paplūdimyje prie pakabinamo tilto.

17.50 val. – iškilminga paminklinio akmens atidengimo ceremonija Šventosios mieste. Paminklą atidengs krašto apsustos ministrė R. Juknevičienė, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. A. Pocius, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

18.30 val. – Svečiai kviečiami apžiūrėti Lietuvos kariuomenė ginklų parodą.

19.30 val. – Renginio pabaiga.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Iš nuskendusio laivo iškeltas varpas tapo eksponatu
    Iš nuskendusio laivo iškeltas varpas tapo eksponatu

    Gegužės pradžioje iš netoli Lietuvos teritorinės jūros nuskendusio laivo iškeltas varpas tapo muziejaus eksponatu. Radinys, taip pat šūsnis geros kokybės nuotraukų bei filmuota medžiaga apie ekspediciją į Baltijos gelmes perduot...

  • Vietoj nuogalių pliažuose – šuniukai
    Vietoj nuogalių pliažuose – šuniukai

    Pakeitus higienos normą, kad paplūdimiuose savivaldybės turi numatyti zoną, kur būtų galima atsivesti šunis, neišvengiama nesusipratimų ir konfliktų. Gelbėtojai nespėja drausminti į oficialius pliažus besiveržiančių šeiminin...

  • Uostamiesčio politikas supykdė visuomenininkus
    Uostamiesčio politikas supykdė visuomenininkus

    Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas užsitraukė grupelės visuomenininkų nemalonę. Jie kreipėsi į miesto Etikos komisiją, prašydami įvertinti, ar politikas nenusižengė taikomiems etikos standartams. ...

    2
  • Metų jūrininkas ramybės nemėgsta
    Metų jūrininkas ramybės nemėgsta

    Klaipėdietis jūrų kapitonas Juozas Liepuonius neseniai grįžo iš misijos prie Afrikos krantų – vadovavo karinei fregatai, saugančiai vienos Libijoje dirbančios korporacijos inžinierius. Ši šalis vis dar apimta sumaišti...

  • Laukia vėsokas savaitgalis
    Laukia vėsokas savaitgalis

    Šis savaitgalis maloniais orais pajūrio nelepins. Šeštadienį numatomi krituliai, tikėtina perkūnija, stiprokas vėjas. Sekmadienį lietus taip smarkiai nebemerks, tačiau išskirtinės šilumos sinoptikai nežada. ...

  • Raktas menant slogią praeities mįslę
    Raktas menant slogią praeities mįslę

    Pašto vokas su brolio atvaizdu, išsaugotas net Sibiro tremtyje, šiandien tapo raktu menant slogią giminės mįslę. Tik po beveik aštuonių dešimtmečių ima ryškėti jūrininko Igno Dziko, tarnavusio ir karo laive &q...

  • Karklėje – festivalininkų apgultis
    Karklėje – festivalininkų apgultis

    Karklę užtvindė muzikos ir linksmybių ištroškusio jaunimo banga. Į čia vykstantį muzikos ir menų festivalį dalyviai pradėjo plūsti penktadienį ryte. ...

  • Tauralaukio gyventojų tvorų griauti nevers
    Tauralaukio gyventojų tvorų griauti nevers

    Kitąmet turėtų startuoti Tauralaukio gatvių rekonstrukcijos antrasis etapas. Jo metu asfalto danga bus paklota septyniose gatvėse. Pėsčiųjų ir dviračių takų teks palaukti ilgiau. ...

    2
  • Prie poliklinikos uostamiestyje – pokyčiai
    Prie poliklinikos uostamiestyje – pokyčiai

    Greta Klaipėdos sveikatos priežiūros centro įsibėgėja teritorijos tvarkymo darbai. Tarp iki žiemos numatomų įgyvendinti darbų – ir klaipėdiečius dažnai piktinusių laiptų remontas. Juos žadama pritaikyti neįgaliesiems ir vaikų vežimėli...

    4
  • Spūstys persikėlė į kitą vietą
    Spūstys persikėlė į kitą vietą

    P.Lideikio, Pamario ir Audros gatvių sankryžoje baigiamas rengti turbožiedas. Kai eismas juo leidžiamas beveik be apribojimų, net ir karštomis dienomis nebelieka transporto spūsčių Pamario gatvėje. Tačiau automobilių vairuotojai įstringa kit...

    2
Daugiau straipsnių