Įamžins kovotojų už Lietuvos laisvę žygius per Baltijos jūrą

Lietuvos kariuomenė Švedijoje ir Lietuvoje organizuoja renginius, per kuriuos bus prisiminti kovotojų už Lietuvos laisvę istoriniai žygiai  per Baltijos jūrą 1944-1953 m. ir įamžinti Lietuvos pasipriešinimo okupacijai dalyvių ryšiai su šį pasipriešinimą rėmusiomis Vakarų valstybėmis.

Penktadienį Švedijos Gotlando saloje, Ljurgano miestelyje, prie Jono Pajaujo, aktyvaus pasipriešinimo dalyvio, padėjusio Baltijos šalių rezistentams užmegzti ryšius su Vakarų pasauliu, sodybos, bus atidengta paminklinė lenta.

Vėliau tą pačią dieną kovotojų už Lietuvos laisvę istoriniai žygiai per Baltijos jūrą bus prisiminti ir įamžinti Lietuvoje, Šventojoje. Čia Lietuvos kariai surengs parodomąją programą, per kurią  simboliškai  pakartos  Lietuvos partizanų kelią per Baltijos jūrą.  Taip pat  Šventojoje bus atidengtas šiems žygiams paminėti skirtas paminklas.

„Mūsų tautos didvyriai – partizanai – priešinosi Sovietų agresoriui ir visam pasauliui siekė perduoti  Lietuvos laisvės šauksmą. Ryšiai su laisvuoju pasauliu buvo itin svarbūs, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius. Pasak jo, vykdant šias pavojingas užduotis svarbi buvo Vakarų valstybių, rėmusių mūsų pasipriešinimo kovas, specialiųjų tarnybų atstovų parama ir patirtis vykdant tokio tipo slaptas operacijas. „Esu įsitikinęs, kad tokie Lietuvos partizanų žygiai tais sunkiais laikais nusipelno įvertinimo ir išskirtinio paminėjimo istorijoje. Paminklinės lentos ir akmens atidengimai Gotlande ir Šventojoje bus vienas tokių žingsnių,“ – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Renginiuose dalyvaus krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. A. Pocius, Švedijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Håkan Jevrell, Švedijos kariuomenės Operacijų vadavietės viršininkas generolas leitenantas Anders Lindstöm, kt.

Vokiečių ir sovietų okupacijų metais Lietuvos pasipriešinimo dalyviai, siekdami užmegzti ir palaikyti ryšius su Vakaruose veikusių lietuvių išeivijos organizacijų atstovais, naudojosi vandens keliu per Baltijos jūrą.  Žinoma, kad pirmoji tokia kelionė įvyko 1943 metais, kai Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) ir Vyriausiojo lietuvių komiteto (VLK) atstovas dr. Algirdas Vokietaitis iš Latvijos žvejų Nidos kaimelio į Švedijos Gotlando salą nuvyko su žvejybiniu kateriu.

1943 – 1944 m. A. Vokietaitis dar kelis kartus keliavo iš Lietuvos į Švediją ir atgal. 1944 m. rugpjūčio mėn. 7 d. vykstant į Švediją A. Vokietaičio katerį sulaikė vokiečiai. Jis buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje ir į laisvę pateko tik žlugus nacių Vokietijai. A. Vokietaitis Švediją vėl pasiekė tik 1946 m. vasario 22 d. Kaip ir pati pirmoji kelionė abi kitos A. Vokietaičio kelionės į Lietuvą iš Gotlando salos buvo organizuotos į tą pačią vietą – Latvijos žvejų kaimelį Nida.

Išeivijoje gyvenusiems lietuviams, latviams ir estams parengus Baltijos šalių gyventojų evakuacijos planus, iš JAV gavus finansinę paramą ir įsigijus katerius, 1944 m. iš Lietuvos pajūrio tarp Šventosios ir Palangos į Švediją buvo tikimasi perkelti daugiau besitraukiančių lietuvių. Tokių kelionių metu (jų galėjo būti apie kelias dešimtis) į Švediją galėjo būti perkelta apie 100 Lietuvos gyventojų. Šios kelionės nutrūko vokiečiams katerius su įguloms paėmus į nelaisvę.

1947 m. pabaigoje Švedijoje apsistoję Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasipriešinimo sovietams nariai pradėjo bendradarbiavimą su švedų žvalgyba dėl grupės žvalgų, sudarytos iš visų trijų tautų atstovų, perkėlimo per Baltijos jūrą. Buvo atrinkti žmonės žvalgybiniam apmokymui, o persikelti nuspręsta 1948 m. rudenį. Kelionei į Lietuvą parinkti lietuviai Juozas Lukša (slapyvardis Daumantas) ir Kazys Pyplys (slap. Mažylis) bei Lietuvos latvis Valdemaras Briedis (slapyvardis Uosis). Tačiau dėl to, kad J. Lukša pakeitė savo planus ir nusprendė į Lietuvą patekti oro desanto keliu su prancūzų pagalba, numatyta kelionė neįvyko. Vėliau vietoj J. Lukšos rengėsi plaukti Jonas Deksnys. Po pasirengimo žvalgų grupę per jūrą turėjo būti perkelta 1949 m. pavasarį.

Pirmasis mėginimas persikelti įvyko 1949 m. balandžio pradžioje į pasirinktą vietą Lietuvos pajūryje. Buvo plaukiama švedų paruoštu laivu su dviem dyzeliniais motorais. Tačiau, likus 50-iai jūrmylių iki Lietuvos kranto, sugedo vienas iš motorų ir laivo kapitonas, atsisakęs vykdyti užduoti iki galo, grįžo atgal į Stokholmą.

Antrą kartą išplaukta 1949 m. balandžio 31 d. galingesniu anglų kateriu (vokišku torpediniu „E“ tipo, varomu trimis dyzeliniais motorais), kuriam vadovavo kapitonas H. H. Klose. Žvalgų grupės nariai buvo ginkluoti, turėjo po vieną JAV gamybos trumpų bangų priėmimo-siuntimo radijo stotį, atskirus šifrus bei kodus, kt.

1949 m. gegužės mėn. 1 d., apie 02 val. 30 min. žvalgų grupė iš katerio nuleistomis dvejomis guminėmis valtimis pasiekė krantą. Desantinę grupę sudarė trys lietuviai – J.  Deksnys (žvalgų grupės vadovas), K. Pyplys, V. Briedis, latvis Vidvudas Šveicas (slapyvardis) bei du estai – Maksas (slapyvardis) ir Niksis (slapyvardis).

Po šios kelionės, JAV, Didžiosios Britanijos ir Švedijos karinės žvalgybos į Baltijos valstybes organizavo dar bent 11 žvalgų grupių perkėlimus per Baltijos jūrą. ( Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.)

Renginio Šventojoje penktadienį programa

17 val. – parodomoji Lietuvos karių programa (partizanų persikėlimo per Baltijos jūrą inscenizacija) Šventosios paplūdimyje prie pakabinamo tilto.

17.50 val. – iškilminga paminklinio akmens atidengimo ceremonija Šventosios mieste. Paminklą atidengs krašto apsustos ministrė R. Juknevičienė, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. A. Pocius, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

18.30 val. – Svečiai kviečiami apžiūrėti Lietuvos kariuomenė ginklų parodą.

19.30 val. – Renginio pabaiga.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Jūros kelią renkasi vis daugiau vežėjų
    Jūros kelią renkasi vis daugiau vežėjų

    Visi Baltijos jūros keltų terminalai konkuruoja tarpusavyje dėl greitesnės ir paprastesnės klientui vartų kirtimo, įvažiavimo ir išvažiavimo sistemos. Centrinis Klaipėdos terminalas, kuriame laivų pakrovimo ir iškrovimo procesas yra sk...

  • Ko delsia kandidatai?
    Ko delsia kandidatai?

    Politinės partijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai Klaipėdoje iki šiol nepateikė pareiškinių dokumentų, tai padaryti jiems liko mažiau nei savaitė. Klaipėdos miesto apygardos rinkimų komisijos pirmininką Adolfą Gritėną toks polit...

    4
  • Kalėdiniame bėgime – seneliai, eglutės ir besmegeniai
    Kalėdiniame bėgime – seneliai, eglutės ir besmegeniai

    Jau šeštus metus Lietuvos verslo kolegija organizuoja tradicinį kalėdinių senelių bėgimą. Šįkart lenktynių trasoje buvo jau ne tik „seneliai“, bet ir „kalėdų eglutė“, taip pat „seniai besmegeniai&ld...

    5
  • Vestuvių kaina veda iš proto
    Vestuvių kaina veda iš proto

    Prieš metus vestuvių iškilmes pradedantys planuoti būsimi jaunavedžiai nė neįsivaizduoja, kaip smarkiai jiems teks pakratyti pinigines. Neregėtai išaugusios paslaugų kainos poras verčia susimąstyti, ar išties apsimoka remti...

    24
  • Labdaros organizacija sukvietė garbaus amžiaus klaipėdiečius
    Labdaros organizacija sukvietė garbaus amžiaus klaipėdiečius

    Klaipėdoje, Turgaus gatvėje, jau beveik 20 metų veikia „Sandoros“ labdaros valgykla, kurioje kasdien pavalgo 40 vargstančiųjų. Nenuilstanti šios organizacijos vadovė Magdalena Piklaps kasmet prieš Kalėdas šventinei adve...

    2
  • Žvejų ir jūrininkų vaišių neliko per valandą
    Žvejų ir jūrininkų vaišių neliko per valandą

    Šeštadienį Teatro aikštė Klaipėdoje pakvipo žuviene. Išlaikydami gražią tradiciją, jau septynioliktą kartą šia sriuba bei kareiviška koše miestiečius vaišino Lietuvos žvejų ir žuvų perdirb...

    9
  • Dėl perėjos – miestiečių nerimas
    Dėl perėjos – miestiečių nerimas

    Klaipėdiečiai stebisi, kodėl įrengiant šviesoforus Baltijos prospekte, dar prieš savaitę buvo nuimti automobilių greitį ribojantys kalneliai. Kol šviesoforų dar nėra, gyventojai baiminasi, jog judrioje miesto gatvėje gali įvykti...

    14
  • Tėvai nori atgauti pinigus
    Tėvai nori atgauti pinigus

    Šiuo metu mokestis už mokslą Klaipėdos Vydūno gimnazijos pradinukams siekia beveik 38 eurus mėnesiui. Dalis tėvų norėtų susigrąžinti įmokas už tą laiką, kai mokytojams streikuojant pamokos nevyko. Šis klausimas tėvų prašym...

    17
  • L. Vilimienė: turiu labai didelių ambicijų
    L. Vilimienė: turiu labai didelių ambicijų

    Jei dar pavasarį Laimai Vilimienei kas būtų "išpranašavęs", jog po kelių mėnesių tvirtai nusistovėjusi jos gyvenimo rutina taip radikaliai pasikeis, ji turbūt būtų tik nusijuokusi. Anot pašnekovės, apsisprendimas daly...

    9
  • Kalėdinę savaitę – lengvas šaltukas ir sniegas
    Kalėdinę savaitę – lengvas šaltukas ir sniegas

    Klimatologai prognozuoja, jog likusi gruodžio dalis turėtų būti žiemiška. Tiesa, puse ar net visu laipsniu šiltesnė nei įprasta. ...

    1
Daugiau straipsnių