Ilgąjį savaitgalį susikūrė patys

Šiandien daugelis uostamiesčio įstaigų bus pustuštės, nors ir darbo diena. Darbuotojai tiesiog pasiėmė dienos trukmės nemokamų atostogų ir susikūrė ilgąjį savaitgalį, nors jų oficialiai šalyje neleidžiama turėti.

Šiandien daugelis uostamiesčio įstaigų bus pustuštės, nors ir darbo diena. Darbuotojai tiesiog pasiėmė dienos trukmės nemokamų atostogų ir susikūrė ilgąjį savaitgalį, nors jų oficialiai šalyje neleidžiama turėti. Tokia prieštaringa situacija vėl paskatino kalbas apie grįžimą prie ankstesnės tvarkos, kai darbo dienas buvo galima perkelti į šeštadienius.

Laukia įdomios Kalėdos

Vyriausybė nuo praėjusių metų pradžios panaikino tvarką, kai būdavo sukeičiamos poilsio dienos. Jei tokia tvarka galiotų, tai šiandien dirbti nereiktų ir žmonės oficialiai turėtų ilgąjį savaitgalį, o už rugpjūčio 16-ąją, darbo dieną, būtų privalu atidirbti kitą šeštadienį.

Neperkėlinėti poilsio dienų ankstesnė valdžia nusprendė, nes tai esą kenkia stabiliam įmonių darbui. Be to, tokia tvarka pažeidžia ir Darbo kodeksą, nes jei dirbama šeštadieniais, tai išeina ne 40, o 48 valandų darbo savaitė.

Šiemet dar nebuvo tokio atvejo, kad darbo diena įsiterptų tarp dviejų išeiginių. Žolinė – pirmas kartas.

Tačiau Kalėdų savaitė bus dar įdomesnė. Gruodžio 23 dieną, pirmadienį, teks dirbti, Kūčios, gruodžio 24-oji, ir dvi Kalėdų dienos bus laisvadieniai, o penktadienį vėl teks kulniuoti į darbą.

"Manau, kad toks darbo ir nedarbo dienų suskaidymas nėra racionalus. Tikrai kur kas geriau laisvadienius sukelti į vieną krūvą, o darbo dienas – į kitą. Pasisakyčiau už tai, kad šiandien būtų išeiginė, už kurią reikėtų atidirbti kitą šeštadienį", – teigė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys.

Nedirbs ir direktorė

Tos pačios nuomonės buvo ir vienos didžiausių uostamiestyje įstaigų – Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

"Logiška buvo tvarka, kai tarp išeiginių įsiterpiančios darbo dienos buvo perkeliamos. Natūralu, kad žmonės nori ilgojo savaitgalio, todėl pasirašiau daugybę prašymų darbuotojus išleisti vienos dienos nemokamų atostogų. Ir taip apie 30 proc. savivaldybės darbuotojų dabar atostogauja, nes toks metas, o iš likusiųjų nemaža dalis šiandien į darbą neateis. Tarp jų – ir aš", – neslėpė J.Simonavičiūtė.

Priešingus argumentus dėl poilsio ir darbo dienų perkėlinėjimo dėliojo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

"Dirbtiniai ilgieji savaitgaliai išbalansuoja įmonių veiklą, produktyvumo tikrai neprideda. Jei už poilsio dieną reikia atidirbti šeštadienį, išeina jau šešių darbo dienų savaitė ir žmonės nebesukuria tokio našumo, kokį galėtų, jei dirbtų penkias dienas. Be to, dirbant su užsienio partneriais, taip pat kyla komunikavimo problemų, nes jiems šeštadienis išeiginė, o mums būtų darbo diena. Šventes reikia švęsti tada, kai jos iš tikrųjų yra", – aiškino V.Šileika.

Praranda 100 mln. litų

Darbuotojai išgyveno įvairių laikotarpių dėl valstybinių švenčių tvarkos.

Ji apogėjų buvo pasiekusi 2005 metų pabaigoje, kai Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriose buvo numatyta, kad su savaitgaliais sutampančios valstybinės šventės turi būti kompensuojamos nedirbant artimiausią darbo dieną.

Pavyzdžiui, už Motinos dieną, kuri visada švenčiama sekmadienį, nereikėdavo dirbti ir pirmadienį. Jei tokia tvarka vis dar galiotų, tai šiemet darbuotojai turėtų penkias papildomas nedarbo dienas, nes tiek valstybinių švenčių buvo savaitgaliais – Vasario 16-oji ir Liepos 6-oji (šeštadieniais), Velykų pirmoji diena, Motinos diena, Tėvo diena (sekmadieniais).

"Ir dabar pasisakau už tai, kad su savaitgaliais sutampančias valstybines šventes darbuotojams būtina kompensuoti, bet ne pinigais, o papildoma išeigine. Žmonės turi teisę į poilsį – tai pagrindinis motyvas", – teigė tokio kompensavimo mechanizmo 2005 metais vienas iniciatorių buvęs Seimo narys Raimundas Palaitis.
Finansų ministerija preliminariai yra apskaičiavusi, jog per vieną nedarbo dieną valstybė praranda 100 mln. litų įvairių negautų mokesčių.

"Nors šis skaičius ir atrodo įspūdingai, tačiau viso bendrojo vidaus produkto kontekste jis nieko nereiškia. Be to, aptarnavimo, prekybos sferoje per laisvadienius apyvartos tikrai būna gerokai didesnės nei darbo dienomis, tad tikrai reikėtų gerai apskaičiuoti, ar per išeigines valstybė daugiau praranda, ar uždirba", – siūlė R.Palaitis.

Siekia dar 3 laisvadienių

Su savaitgaliais sutampančių valstybinių švenčių kompensavimo tvarka buvo panaikinta 2009 metais.

"Tiesiog apsižiūrėjome, kad yra per daug laisvų dienų, o nesame tokia ekonomiškai išsivysčiusi šalis, kad galėtume leisti sau daug ir ilgai švęsti. Vargu ar švęsdami pasivysime pirmaujančias šalis", – tvirtino kompensavimo panaikinimo tvarkos vienas iniciatorių Seimo narys Jurgis Razma.

Jis stebėjosi, jog Lietuvoje toks gajus požiūris, kad kokia nors šaliai prasminga diena būtinai turi būti išeiginė.

Šiuo metu Seime užregistruotos net trys iniciatyvos dėl naujų valstybinių švenčių. Jomis siekiama paskelbti spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną, lapkričio 2-ąją – Vėlines ir gruodžio 31-ąją – Naujų metų išvakares.

"Prasmingai paminėti šventę galima ir darbo dieną. Reikėtų atsisakyti tokio tapatinimo, jog šventė prasminga tik tada, kai ji yra nedarbo diena", – pabrėžė J.Razma.

Diena – prasmei suvokti

Daugeliui žmonių Žolinė yra ne šventė, o tik nedarbo diena. Todėl ar išties buvo prasminga ją paskelbti valstybine švente?

"Pasakysiu iš savo varpinės – krikščionims tai yra reikšminga diena. O paskui jau, kaip traktuosime: ar šventinė diena, ar nedarbo diena. Jei nedarbo diena, tai nedirbu, ir tiek. Tada jokios prasmės. Bet jei šventinė diena, tai turiu kaip švęsti, dalyvauti mišiose ir taip išreikšti šventimą, pasigilinti į tikėjimą, gyvenimo prasmę. Tuomet Žolinė tikrai yra šventė", – aiškino Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas Vilius Viktoravičius.

Jis Žolinę palygino su Vasario 16-ąja.

"Jei į ją žiūrėsime tik kaip į išeiginę, ši diena neturi jokios prasmės. Tačiau jei dalyvausime renginiuose, jausimės patriotiškai, tai ir Vasario 16-oji bus prasminga valstybinė šventė", – įsitikinęs pašnekovas.

Žolinę šventę tikintieji vakar į uostamiesčio bažnyčias nešėsi žolynų, sodo gėrybių, kurios buvo pašventintos.

"Žolinės, arba Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų, dienos minėjimo esmė – įsigilinti ir suprasti, kad mūsų gyvenimo prasmė, tikslo viršūnė yra pasiekti dangų, būti su Dievu. Mes tikime, kad Mergelė Marija dėl savo gyvenimo nuopelnų, savo šventumo yra pas Dievą. Ji pasiekė savo gyvenimo tikslą, ir mes, tikintieji, tai minime ir švenčiame", – aiškino V.Viktoravičius.

Pasakojama, kad Jėzaus apaštalai budėjo prie Mergelės Marijos kapo ir išvydo, kaip Viešpats paėmė ją į dangų. Atidarę Mergelės Marijos karstą apaštalai rado ne kūną, o gėles, sklido jų kvapas, todėl tą dieną imta vadinti ir Žoline.

Marijos ėmimo dangun dogma oficialiai atsirado 1950 m., nors, kad Marija buvo paimta į dangų, tikima nuo pirmųjų krikščionybės amžių.

Valstybinės šventės Lietuvoje

Sausio 1-ąją – Naujieji metai.
Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
Sekmadienis ir pirmadienis pavasarį – krikščionių Velykos.
Gegužės 1-ąją – Tarptautinė darbo diena.
Pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena.
Pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena.
Birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių diena.
Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.
Rugpjūčio 15-ąją – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena).
Lapkričio 1-ąją – Visų šventųjų diena.
Gruodžio 24-ąją – Kūčios.
Gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdos.

Lietuva Europos kontekste pagal švenčių dienas*

Nors Lietuvoje yra 15 valstybinių švenčių, per kurias nereikia dirbti, šiemet papildomų poilsio dienų yra tik 10, nes dvi šventinės dienos (Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji) sutapo su šeštadieniais, o trys šventės (Motinos diena, Tėvo diena, pirmoji Velykų diena) visada būna sekmadieniais.

Šiemet tiek pat, kiek Lietuva, realių švenčių dienų turi 8 Europos šalys – Austrija, Latvija, Norvegija, Slovėnija, Vengrija, Suomija, Belgija, Bulgarija.

Šiais metais daugiau už Lietuvą realių švenčių dienų turi 15 Europos šalių – Kipras (15 dienų), Islandija (12 dienų ir 2 šventiniai pusdieniai), Prancūzija (12 dienų), Slovakija, Lichtenšteinas, Graikija, Malta ir Kroatija (po 11 dienų), Ispanija (10 dienų ir 14 švenčių regionuose), Portugalija (10 dienų ir 4 šventės regionuose), Lenkija (10 dienų ir 1 nedarbo diena de facto), Liuksemburgas (10 dienų ir 2 šventės regionuose), Vokietija (9 dienos ir 5 šventės regionuose), Jungtinė Karalystė (8 dienos ir 36 šventės regionuose), Švedija (8 dienos ir 1 šventė regione bei 2 nedarbo dienos de facto, dar 3 prieššventinės laisvos dienos de facto).

Mažiau už Lietuvą šiemet realių švenčių dienų turi tik 7 šalys – Nyderlandai, Čekija ir Danija (po 9 dienas), Airija (7 dienos ir 1 šventė regione), Estija, Rumunija ir Italija (po 8 dienas).

*2013 m. situacijos analizę atliko Etninės kultūros globos taryba

Komentaras
Rimantas Taraškevičius
Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas

Negaliu pasisakyti už visus asociacijos narius, nes jie, matyt, turi savo nuomonę apie valstybinių švenčių skaičių ir jų tvarką, tačiau pats asmeniškai manau, kad švenčių, kai jos yra nedarbo dienos, Lietuvoje tikrai yra per daug. Tokia mano nuomonė, nors suprantu, kad ji ir nepopuliari. Dažnai tenka išgirsti diskusijų, ar visos dienos, kurios paskelbtos valstybinėmis šventėmis, jau tikrai yra tokios reikšmingos valstybei. Man daugiausia abejonių kelia Gegužės 1-oji, Joninės ir Žolinė. Nemanau, kad jos turėtų būti valstybės šventės. Jei jau tokį statusą suteikiame vardo dienai, tai kodėl nuskriaustos Oninės ar, pavyzdžiui, Rimantinės, jaučiuosi įsižeidęs. Manau, jog tikrai reikėtų labai gerai pagalvoti, ar mums išties reikia tiek daug švenčių. Juk kiekvienas laisvadienis yra praradimas ir darbuotojams, ir pramonininkams, ir valstybei. Aišku, viskas priklauso nuo darbų apimties. Ne paslaptis, jog statybose vasarą šventinėmis dienomis dirbama ir darbuotojai nesiskundžia, nes gauna dvigubą atlyginimą. Taigi, esu įsitikinęs, jog tikrai reikėtų peržiūrėti valstybinių švenčių sąrašą ir jį patrumpinti. O kol kas, kol yra tokia situacija, kokia yra, žmonėms reikia suteikti ilguosius savaitgalius – tarp laisvadienių įsiterpiančią darbo dieną perkelti į kitą šeštadienį. Esu įsitikinęs, kad daugelyje įstaigų šiandien darbas bus nei šioks, nei toks.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių