Įprotis – gyventi va bank (moters pavardė figūruoja beveik 50-yje bylų)

Daugybę sunkių išbandymų patyrusi ar savo noru nusiritusi į gyvenimo paribį? Taip svarsto klaipėdiečiai, kasdien susiduriantys su moterimi, kuri pasakoja apie liūdną savo praeitį bei alkaną kasdienybę. Tačiau ši užuojautos ieškanti klaipėdietė yra savotiška rekordininkė – jos pavardė figūruoja beveik 50-yje bylų.

Į gatvę – su nuotraukomis

Visiškai žila, labai menka, dažnai daugybės žmonių akivaizdoje susukama netikėtai užklupusių traukulių 60-metė klaipėdietė Romualda savo namuose nenori būti. Namais mažutį kambarėlį bendrabutyje sunku pavadinti. Jame nėra virtuvės, neveikia elektra, čiaupas aklinai užsuktas, nes nuotėkų vamzdis – kiauras.

Išaušus dienai moteris apsirengia, pasiima rankinę, kurioje telpa svarbiausius jos gyvenimo momentus menančios nuotraukos, dokumentai bei keli rūbai ir išeina į Klaipėdos gatves.

Ją jau pažįsta miesto centre veikiančių viešbučių, kavinių, valdiškų įstaigų darbuotojai. Visi jie žino, kad atrodanti kur kas vyresnė nei iš tiesų yra moteris labai nori valgyti ir yra ligota.

Dažniausiai žmonės, kuriuos Romualda užkalbina, patiria stresą išvydę sukrečiantį vaizdą, kai užgerdama tabletę geraširdžių klaipėdiečių jai paduotu vandeniu moteris staiga sustingsta, jos veidą perkreipia nesuvokiama grimasa, o rankos nebeišlaiko stiklinės.

Tokia širdį draskanti scena priverčia jo liudininkus padėti vargšei moteriai, kuo gali: maistu, vaistais ar pinigais.

Mokykloje vadino išsigimėle

Atsitokėjusi Romualda bando pasakoti, koks negailestingas jai buvo gyvenimas. Mokykloje bendramoksliai iš jos tyčiojosi. Dažniausiai vadindavo "uroda". Rusiškai tai reiškia išsigimėlė.

Mergaitė prausdavosi savo pačios ašaromis ir augo nepasitikėdama savimi.

O kartą šeimos namuose vasarojusi moteris iš Maskvos patarė jai ne raudoti, o džiaugtis, nes šis žodis lenkiškai reiškia "gražuolė".

"Kai rugsėjį klasės draugai vėl pabandė iš manęs šaipytis, aš išdidžiai jiems padėkojau už komplimentą, pasakytą lenkų kalba. Nuo tada manęs niekas nebevadino tuo žodžiu", – pasakojo Romualda.

Moteris kažkodėl visas Klaipėdos gatves tebevadina sovietmečio laikų pavadinimais ir pasakoja, kad ilgą laiką jos šeima gyveno M.Gorkio gatvėje, kuri dabar yra Liepų. Pasakoja apie savo mamą, kuri dirbo ligoninėje medicinos sesele.

Vyras turėjo dar vieną žmoną

"Buvau ištekėjusi. Ir vestuvės buvo tikros – didelė puota restorane "Regata". Vyras mokėsi, ruošėsi tapti bocmanu. Išplaukė į jūrą, o vieną dieną gavau laišką, kuriame buvo parašyta, kad mano sutuoktinis yra ieškomas, nes nemoka alimentų savo vaikams", – prisiminė klaipėdietė.

Pasirodo, Ukrainoje jis turėjo žmoną ir du vaikus.

"Kartą grįžau iš darbo per pietų pertrauką ir radau jį grįžusį iš reiso. Paklausiau, ar tikrai tebėra susituokęs su pirmąja žmona. Nuleido galvą, prašė atleisti ir patvirtino, kad tai tiesa. Man tai buvo baisus smūgis. Išėjau į parduotuvę ir patekau po mašina. Buvo traumuota galva, o po to prasidėjo priepuoliai", – pasakojo Romualda.

Prisiminė, kad buvo įgijo audimo technologės profesiją ir tikino dėl ligos negalėjusi dirbti.

Dukra su mama nebendrauja

Moteris dažnam sutiktajam rodo nuotraukas, kuriose – jauna ir graži, nespalvotus savo dukrelės atvaizdus ir visą pluoštą jau suaugusios dukros vestuvių nuotraukų, kur daili nuotaka nufotografuota su laimingu jaunikiu.

"Dukra – Vokietijoje. Ten ištekėjo, ten ir gyvena. Su manimi nebendrauja. Nuotraukas atsiuntė mano mamai. Nieko daugiau apie ją nežinau", – dėlioja praėjusio gyvenimo akimirkas užfiksavusius kadrus moteris ir vis grįžta savo pačios praeitį.

Romualda pasakojo, kad pasiligojusi mama buvo apgyvendinta Laugalių globos namuose, kur prieš pusmetį ir mirė.

Romualda dabar – visiškai viena. Pati į globos namus nenori, aiškina, kad turi prižiūrėti savo dar vaikystėje mirusių broliuko ir sesutės kapus.

Už "Snikers" – bauda

"Bėda, nebeprisimenu daug ko. Kartais nebežinau, kur ėjau ir ką turėjau daryti. Neturiu ko paprašyti pagalbos. Kai įsikėlėme į bendrabutį už ankstesnių gyventojų skolas jau buvo išjungta elektra. Namuose šalta ir nemalonu, nenoriu ten būti", – pašnekovus graudenti įprato moteris.

Jos rankinėje ne tik pluoštas nuotraukų, bet ir visa krūva teismo dokumentų.

Juos pavarčius aiškėja, kad Romualda yra skolinga įspūdingas sumas už vandenį, šilumą bei kitus patogumus. Todėl iš kuklios pensijos jai lieka tik 250 litų.

Ligota klaipėdietė pasakojo, kad visos šios skolos iš jos priteistos, tačiau į teismą ji nebuvo nė karto kviesta, todėl neturėjo galimybės pasiteisinti.

Netrukus ji prasitaria, kad ir policijoje yra buvusi. Esą labai alkana buvo, todėl parduotuvėje paėmė batonėlį "Snikers". Apsaugininkai nutvėrė, o policininkai skyrė kelis šimtus litų baudos.

"O ką man daryti? Valgyti neturiu ko, o taip norėjau. Tiesiog nesusilaikiau. Nieko neturiu ir niekas man negali padėti. Jeigu nori, pulk po mašina ir visi vargai bus baigti", – verkdama pasakojo pagyvenusi moteris.

Kitą kartą susiruošė į kapines, bet pėsčiai iki jų toli, tad įlipo į autobusą. Bilieto nepirko – per brangu. Įkliuvo kontrolei ir vėl gavo baudos.

Moters pasakojimas verčia jos gailėti. Rodos, kur bepasisuka, vis sulaukia smūgių.

Mėgsta pasivaišinti ir nemokėti

Romualdos pavardė puikiai pažįstama 1-ojo policijos komisariato pareigūnams.

Vien šiemet teisme jos pavardė minėta šešiose administracinių teisės pažeidimų bei vienoje civilinėje byloje.

Antstoliai jau išskaičiuoja iš jos tūkstantines sumas už nemokėtus patarnavimus bei komunalinius mokesčius.

O nuo 2005-ųjų Romualda įvairiose bylose atsakove arba kaltininke įvardinta 47-se bylose.

Dažniausiai siužetas kartojasi. Bylose konstatuojama, kad Romualda viena arba su savo draugu apsilankė kavinėje ar picerijoje, papietavo, atsigėrė alkoholinių gėrimų ir už vaišes nesumokėjo.

Ko gero, Klaipėdoje jau sunku rasti maitinimo įstaigą, kur ši moteris dar nepasivaišino veltui.

Skriaudė ligotą motiną

Miesto socialinių tarnybų darbuotojai Romualdą įsiminė dėl jos santykių su motina.

Prieš keletą metų "Klaipėda" rašė apie vos pavaikštančią senolę, kuri prie Marijos Taikos Karalienės bažnyčios prašydavo išmaldos.

Užkalbinta tikinčiųjų ji apsipildavo ašaromis ir pasakodavo, kad neturi dokumentų, o jos gaunamas išmokas veikiausiai, pasisavina kažkokia moteris, kuri turi jos dokumentus.

Senolė turėjo ir dar vieną bėdą – epilepsija sergančią ir dažnai girtaujančią dukrą bei jos sugyventinį, kurie esą atimdavo elgetaujant gautus pinigus bei maistą.

Paliegusią senutę maitindavo gailestingi klaipėdiečiai. Po straipsnio dienraštyje jos likimu pasirūpino uostamiesčio savivaldybės socialinės tarnybos.

Tada visiškai išsekusi močiutė buvo apgyvendinta Laugaliuose, o bendrabučio kambarėlyje liko jos dukra.

Būtent ji ir yra Romualda, kuri dabar guodžiasi kiekvienam sutiktam apie likimo skirtus smūgius bei neteisybes.

Neįmanoma priversti būti normaliu

Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė iškart prisiminė abi šias klaipėdietes.

Pasak jos, Romualda nėra kokios nors paramos gavėja. Vadinasi, moteris nesikreipė piniginės paramos, neprašė nuolaidų už patalpų šildymą, neprašo nemokamų maisto produktų ir nesimaitina labdaros valgyklose.

Kalbant valdininkų terminologija, ji neatlieka veiksmų, kurie padėtų mažinti jos skolas.

"Jeigu ji nieko nedaro, vadinasi, pati apsisprendė taip gyventi. Vadinasi, žmogus gyvena va bank. Galima prognozuoti, kad jos laukia iškeldinimas, o tai reiškia, kad ji atsidurs gatvėje. Jeigu gatvėje ją ištiktų priepuolis ir patektų į ligoninę, būtų sprendžiamas klausimas dėl patalpinimo į globos namus. Taip yra, jei žmogus pats nerašo prašymo, – aiškino A.Liesytė. – Žmogaus normalumo ribos yra labai plačios, ar jis yra adekvatus, sprendžia medikai."

Savivaldybės darbuotojų patirtis rodo, kad iškeldintas iš būsto žmogus arba pabunda, arba ne. Jo laukia dvi perspektyvos: nuomotis arba apsigyventi nakvynės namuose.

Pats blogiausiais variantas – valkatauti, glaustis bet kur.

"Žmogus privalo suprasti, kad jis turi problemą, nes priešingu atveju aplinkiniai labiau serga negu jis pats. Negalime pažeisti žmogaus teisių. Kiekvienas turi teisę gyventi ne pagal vidutinį standartą. Policija negali pagauti žmogaus ir paversti jo socialiu. Tai jo paties apsisprendimas. Jeigu žmogus socialinės pagalbos neprašo arba jos atsisako, reiškia jis kažkaip kitaip išgyvena", – dėstė Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Valdininkė pasakojo ne kartą susidūrusi su situacija, kai atsisakęs pagalbos žmogus pats sau kenkia. Tačiau priversti jį gauti paramą ar pagalbą nėra jokio mechanizmo.