Išminuotojai iš Gintaro muziejaus sienų išėmė karo laikų sviedinį

Grafų Tiškevičių rūmų koplyčia Palangoje pirmadienį buvo apsupta policijos ir išminuotojų. Tikėdamiesi iš koplyčios sienos išimti Pirmojo pasaulinio karo laikų sviedinį, išminuotojai sulaukė palangiškių keiksnojimo, kad jie iš sienos išlupo apsaugai nuo nelaimių įmūrytą sviedinio gilzę.

Išėmė tuščią sviedinį

"Buvo manyta, kad iš sienos kyšantis daiktas galėtų būti Pirmojo pasaulinio karo sviedinys, įstrigęs sienoje. Kilo įtarimų, kad čia galėtų būti sprogmuo. Todėl muziejaus rekonstrukciją vykdanti įmonė nutarė patikrinti, kas ten kyšo sienoje ir iškvietė policiją bei išminuotojus", – pasakojo Gintaro muziejaus direktoriaus pavaduotoja Regina Makauskienė.

Istoriniuose šaltiniuose užfiksuota, kad 1915 m. vokiečių karinis laivas apšaudė Tiškevičių rūmus. Tuomet buvo išgriauta dalis vakarinio rūmų koplyčios sparno.

Todėl rekonstrukcijos metu ir kilo įtarimų, ar tik ne karo laikų palikimas styro sienoje.

"Sienoje yra trys tokie apvalūs išsikišę svetimkūniai. Išminuotojai išėmė artilerinį 105 mm sviedinį be pavojingų medžiagų ir sprogdiklio. Antrasis išsikišimas pasirodė esąs sviedinio smaigalys, o trečiasis – šiaip kažkoks geležinis daiktas", – pasakojo R.Makauskienė.

Tačiau specialiųjų pajėgų vyrai netrukus išgirdo vietinių gyventojų keiksnojimus, kad nereikėjo išlupti sėkmės amuletais laikytų sviedinių.

Legenda ėjo iš lūpų į lūpas

"Mano tėvas man taip yra pasakojęs, kad tai specialiai apsaugai nuo nelaimės įmūrytas sviedinys. O kaip buvo iš tikrųjų, niekas nežino. Visa Palanga girdėjo šitą istoriją. Kodėl jie nusprendė juos išimti, nesuprantu? Niekam netrukdė tie sviediniai", – pasakojo Rimvydas Vaineikis.

Pyktelėjęs palangiškis net norėjo pasiskųsti paveldosaugininkams, kad statybininkai nelaužytų liekanų, susijusių su sena kurorto legenda.

"Yra tokia versija. Kalbama, kad sviediniai buvo mūryti su mintimi, kad du kartus sviedinys į tą pačią vietą nekrenta", – kalbėjo R.Makauskienė.

Neteks apsaugos?

Kol kas muziejininkai nežino, ar tikėti vietinių žmonių versija.

"Išminuotojai specialiu grąžtu pragręžė ertmes aplink sviedinius ir taip juos išėmė iš mūro", – pasakojo R.Makauskienė.

Muziejininkai iš palangiškio išgirdo, kad Palangos muziejus neteks magiškos apsaugos.

"Gal ir nebus apsaugos. Bet gal tai tik prietarai?" – juokėsi R.Makauskienė.

Muziejininkai pastebi, kad sviedinių gilzės buvo įmūrytos tik iš vakarinės pusės. Manoma, todėl, kad karo veiksmai Palangoje galėjo pirmiausia vykti jūros pusėje, o ne sausumoje.
Išminuotojų išimti radiniai nebus eksponuojami muziejuje, nors dėl to ir apgailestaujama. Sviedinį ir metalo nuolaužas išsivežė policijos ir išminuotojų pajėgos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

H20

H20 portretas
TAI BUVO KULTUROS PAVELDO OBJEKTAS... JAU SPEJES IR LEGENDOMIS PASIPUOSTI... KAM JIS TRUKDE, JUOLAB KAD BUVO JAU NEKENKSMINGAS... KUR ZIURI KULTUROS PAVELDO INSTITUCIJOS... SIAIP KAI REIKIA KOKI SENOVINI PASTATA REKONSTRUOTI TAI REIKALAVIMU IKI KAKLO... O CIA.. KAS JUMS LEIDO PADARYTI PAPILDOMA IEJIMA I PASTATA PRO RUSI, KURIO NIEKADA TEN IR NEBUVO...

Adolfas

Adolfas portretas
ne gilzė, o sviedinys, tik tuščias;
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių