Ispanijos pavyzdžiai įkvepia uosto plėtrą

Klaipėdos uosto direkcijos atstovų apsilankymo Ispanijos Barselonos ir Valensijos uostuose metu dar kartą įsitikinta, kokios svarbios yra investicijos uostams vystyti.

Panašumai į Klaipėdą

Pernai krovęs 45 mln. tonų Barselonos uostas yra vienas didžiausių Ispanijoje. Po staigaus kritimo 2009 m. – nuo 50 iki 40 mln. tonų per metus – Barselonos uostas atsigauna.

Krovos augimą Barselonoje lemia universalumas. Jame kaip ir Klaipėdoje yra suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, du konteinerių terminalai, keltų ir kruizinių laivų prieplaukos, naftos ir generalinių krovinių krovos krantinės. Vienintelis, ko neturi Klaipėda, o yra Barselonoje – specializuotas lengvųjų automobilių terminalas. Be abejo, Klaipėda negali pasigirti ir 3,5 mln. keleivių skaičiumi. Barselona yra tas kruizinis uostas, kuriame prasideda ir baigiasi dauguma Viduržemio jūros kruizinių maršrutų. Iš Barselonos kruiziniai laivai suka į Artimųjų Rytų, Afrikos, netgi Lotynų Amerikos pakrantes.

Barselonos uosto kilimą labai lemia konteinerių krova. 2014 m. Barselonoje krauta 1,9 mln. TEU konteinerių. Tai – 9,9 proc. daugiau nei 2013-aisiais.

Barselonos uoste jau veikia konteinerių krovos schema, kurios siekiama Klaipėdoje. Pernai eksportas per Barselonos uostą sudarė 801 tūkst. TEU, importas– 779 tūkst. TEU, „transhipmentas“ – 312 tūkst. TEU. Eksportas ir importas apima ne tik Ispaniją, bet ir Italiją, Austriją, Šveicariją, Prancūziją, netgi pietinę Vokietiją. Beveik visi konteineriai į uostą atvežami ir išvežami geležinkeliais. Iš Barselonos mažesniais laivais konteineriai išgabenami į Prancūzijos, Italijos ir Tuniso uostus. Iš Barselonos yra net 163 kabotažinės laivybos linijos, vedančios į kitus Viduržemio jūros regiono uostus.

Keltuvas virš uosto

Barselona panaši į Klaipėdą siaura teritorijų dalimi šalia uosto. Šis katalonų uostas atsiremia į miestą ir didžiulį kalną su įrengtais kolumbariumais.

Plėstis uostas gali tik į jūrą. Ir tai daroma. Jūroje įsavinamos vis naujos teritorijos, formuojamas didžiulis konteinerių terminalas. Barselonos uostas – tarsi Klaipėdos Melnragės variantas su skirtingais laivų įplaukimo baseinais. Atskiros zonos – konteinerių, suskystintųjų gamtinių dujų terminalai. Yra didelė skystųjų naftos ir chemijos produktų zona. Joje ryškiai matėsi ir Rusijos kapitalo interesai – keletas talpyklų su „Lukoil“ reklama.

Kita uosto akvatorija veda į pramoginių laivų uostelio dalį, kurie nusėja Barselonos pakrantę.

Išskirtinis Barselonos akcentas – virš uosto veikiantis keltuvas. Tai yra 1992 m. Barselonoje vykusių žaidynių palikimas. Panaši atrakcija galėtų būti ir Klaipėdoje. Kokių 100 metrų aukštyje įrengtas funikulierius galėtų sujungti „Memelio miestą“ ir Jūrų muziejų su vandens pramogų parku ateityje. Tai būtų vienas iš traukos objektų, kurie sudomintų į Klaipėdą atvykstančius kruizinių laivų turistus. Argi nebūtų egzotika keliauti virš į uostą įplaukiančių laivų?

Į Barseloną turime ir tokį panašumą, kad jos uosto teritorijas jungia tiltas, koks galėtų atsirasti ir Klaipėdoje. Barselonos tiltas visai nekenkia – netgi pagyvina kraštovaizdį uoste.

Didesnės pajamos

Į Barseloną atvykusiam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovui Arvydui Vaitkui rūpėjo šio uosto infrastruktūros vystymo aspektai. Barselonos uoste kasmet atidaromi nauji objektai.

Nuo 2000 m. į 15 Barselonos uosto objektų investuota per du milijardus eurų. Ketvirtadalis tos sumos – į naują konteinerių terminalą. Taip pat pastatyta visiškai nauja kruizinio terminalo dalis. Vystomi atskirų krovinių arba kompanijų, tokių kaip „Grimaldi“, terminalai. Įrengta netgi keletas naujų jachtų marinų, nors nemažai jų jau buvo pastatyta prieš 1992 m. olimpiadą.

Per tą patį laikotarpį Lietuvos valstybė ir privatus kapitalas į Klaipėdos uostą yra investavęs per du milijardus JAV dolerių.

„Barselonos uosto pavyzdys rodo, kad negalime nustoti vystytis. Klaipėda dar yra plėtojimosi būsenos. Barselonos uostas jau susiformavo seniau. Bet ir toliau investuojama. Uostų verslas panašus į važiavimą dviračiu – kol mini, tol riedi, kai sustoji – krenti, ir gana skaudžiai“, – pastebėjo A.Vaitkus, prisiminęs krizės metus, kai investicijos Klaipėdoje buvo beveik sustojusios – dėl to patirta žala.

Gerai, kad Vyriausybė ir Seimas priėmė sprendimus nepaimti iš Klaipėdos uosto pelno dalies ir leista vystyti uostą. Turime didžiulių planų, ką ir kaip daryti“, – tikino A.Vaitkus.

Pagrindinis Klaipėdos ir Barselonos skirtumas – tai, kad kraudama panašų kiekį krovinių Klaipėda gauna tris kartus mažesnes pajamas.

„Iš koncesijos arba žemės ir krovos įrenginių nuomos jų pajamos siekia apie 40 proc., o pas mus apie 15 proc. Mūsų kita rinka, kitokios konkurencijos sąlygos. Būtų didelė klaida nepasvėrus priimti sprendimus didinti uosto žemės nuomos įkainius“, – įsitikinęs A.Vaitkus.  Kaimynystė: prie konteinerių terminalo – Barselonos kolumbariumas.