Ištaigingos santuokos Klaipėdoje – emigrantų ženklas

Pasibaigus vasarai, Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus darbuotojai atokvėpio nesitiki – intensyvus darbymetis truks iki pat spalio. Vien savaitgalį čia ketinama sutuokti beveik tris dešimtis porų.

Pasibaigus vasarai, Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus darbuotojai atokvėpio nesitiki – intensyvus darbymetis truks iki pat spalio. Vien artėjantį savaitgalį čia ketinama sutuokti beveik tris dešimtis porų.

Pasak Civilinės metrikacijos poskyrio vedėjos Zitos Dapšienės, ir šiemet besituokiantys uostamiesčio gyventojai ištikimi tradicijoms.
Populiariausia alternatyvi vieta santuokai registruoti išlieka Klaipėdos piliavietės poternos, taip pat dažnai sulaukiama pageidavimų susirašyti pajūryje, universiteto Botanikos sode ar laive.

"Kadangi nemažai korekcijų įneša orai, žmonės įprastai stengiasi virš galvos turėti stogą. Bet jei pasitaiko graži diena, tiems, kurie buvo pasirinkę ceremoniją po atviru dangumi, išties pasiseka. Bet kokiu atveju prašome pavėsinės tipo stogelio, nes reikia apsaugoti dokumentus, jei lytų. Vieni tuo pasirūpina, kiti ne, tad tenka pakliūti į įvairias situacijas", – pripažino pašnekovė.

Pasak Z.Dapšienės, jei alternatyvias santuokos įregistravimo vietas besirenkančių porų pastaraisiais metais ir daugėja, esą tikrai nežymiai. Per tam skirtą dieną netenka daugiau kaip keturis kartus vykti į išskirtinesnes vietas.

Kaip teigė Klaipėdos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Jurgulienė, populiariausia vieta, pasirinkus ne "valdišką" įstaigą, yra pajūris, įprastai Olando Kepurės skardis.

Tarp kitų mėgstamų vietų – kaimo turizmo sodybos, kai kurie jaunieji susirašyti pageidauja net savo namuose.

"Kokių nors keistų, ekstravagantiškų pageidavimų nesame sulaukę. Viena originalesnių vietų – piliakalniai, po atvejį buvo ir praėjusiais metais, ir šiemet. Tokios ceremonijos primena pagoniškas apeigas su lininiais drabužiais, lauko gėlėmis", – šyptelėjo pašnekovė.

R.Jurgulienės pastebėjimu, besirenkančių alternatyvias tuoktuvių vietas porų pastaraisiais metais po truputį daugėja ir neretai tai būna nebe pirmą kartą besituokiantys žmonės. "Galbūt jie nori kitokios, ypatingesnės šventės", – spėjo specialistė.

Viena ryškiausių naujų tendencijų, R.Jurgulienės teigimu, tai, jog santuokos tapo gerokai kuklesnės, neretai palyda minimali – tik jaunieji ir liudytojai, o jei ir yra porų – po tris, daugiausia – penkios.

"Prašmatnesnes, prabangesnes vestuves paprastai kelia emigrantai ir savo iškilmes jie dažniausiai patiki vestuvių planuotojams. Neretai per vieną grįžimą poros pateikia prašymus, o kitąkart grįžę jau susituokia", – pastebėjo pašnekovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kodel niekas nepasidomi

kodel niekas nepasidomi portretas
kaip dirba apiforminti cia lietuvoje ,juk niekam nepaslaptis kaip yra su atlydinimu susitarimais,visur moket vienodai ,kad nebigiotu is vienos i kita....arba, kad maitinimo imonese yra apiforminti ant puses etatu,beto netik maitinimo imonese,UABUOSE.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių