Įstaigos ir įmonės pamiršo iškelti vėliavas

Dalis valstybės ir savivaldybės įstaigų, įmonių pamiršo penktadienį – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio dieną pamiršo iškelti vėliavas. Už tai joms gresia baudos.

Juodo kaspino nereikėjo

Rugpjūčio 23-ąją – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną vėliavos turėjo būti iškeltos virš pastatų, kuriose įsikūrusios valstybės ir savivaldybės įstaigos, institucijos, įmonės.

Virš gyvenamųjų namų trispalvės galėjo ir neplazdėti, nors daug kur jos buvo iškeltos.

Nors virš daugumos pastatų buvo iškeltos vėliavos su juodu kaspinu, pagal Vyriausybės nutarimą jo nereikėjo.

Vėliavos su juodu kaspinu pagal nustatytą tvarką keliamos birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną, birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną, rugsėjo 23-ąją – Lietuvos žydų genocido dieną.

Minint gedulą, vėliava nuleidžiama trečdalį stiebo ilgio. Jeigu valstybės vėliava keliama ne ant stiebo, ji keliama su gedulo ženklu. Prie vėliavos koto prisegamas 10 centimetrų pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia trispalvės apačią.

Nustatė 15 pažeidimų

Penktadienį Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai tikrino, ar valstybės, savivaldybės įstaigos ir įmonės, iškėlė vėliavas virš pastatų, kuriuose įsikūrusios.

Nustatyta, kad trispalvės neplevėsavo virš 15 pastatų. Tarp jų buvo ir savivaldybės įmonės, mokyklos, geležinkelio stotis.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vedėjo Mariaus Poimanskio, kai kurios įstaigos anksčiau iškeldavo vėliavas, bet šį kartą pamiršo.

Bus surašytas patikrinimo aktas, nustatyti atsakingi asmenys, turėję iškelti vėliavas, ir jiems skirtos nuobaudos.

„Tikėjomės, kad situacija bus geresnė. Vėliavas privalėjo iškelti įstaigos, o dar darbo diena, tačiau kai kurie vis tiek pamiršo. Be to dauguma iškeltų trispalvių buvo su gedulo ženklu, tačiau jo nereikėjo. Tačiau prie to nesikabinėjome“, – pasakojo M.Poimanskis.

Už pažeidimus gresia baudos

Virš gyvenamųjų namų penktadienį neprivalėjo būti iškelta vėliava.

Tą gyventojams būtina padaryti tris kartus per metus: vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Trispalvė turi būti iškelta nuo 7 iki 22 val.

Asmenims, pažeidusiems vėliavos iškėlimo tvarką, gresia įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 30 litų. Užfiksavus pakartotinį pažeidimą – nuo 30 iki 60 litų.

Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų administracijos vadovams taikomos griežtesnės nuobaudos. Už pirmą pažeidimą – nuo 30 iki 60 litų, pakartotinį – nuo 60 iki 120 litų.

Lietuvos valstybės vėliava ant valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių iškeliama šiomis dienomis:

Sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną
Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną
Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną
Vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną
Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną
Kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną;
Gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną
Gegužės 9-ąją – Europos dieną (kartu su ES vėliava)
Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu)
Birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu)
Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną
Liepos 15-ąją dieną – Žalgirio mūšio dieną
Rugpjūčio 23-ąją – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną
Rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną;
Rugsėjo 23-ąją – Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu)
Spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną
Lapkričio 18-ąją – Latvijos Nepriklausomybės dieną
Lapkričio 23-ąją – Lietuvos karių dieną