Istorija dėl „Lady Sophie“ pirmininko neatstatydino

Sąmyšis dėl darbotvarkės

To priežastimi iš dalies tapo istorinis laivas „Lady Sophie“. Dar rugpjūčio pradžioje komisijos gavo asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ prašymą įtraukti į darbotvarkę klausimą - tarpininkauti dėl istorinio burlaivio „Lady Sophie“ įtraukimo į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kviečiant į posėdį šios asociacijos pirmininką Paulių Markevičių.

Dėl šio laivo įregistravimo jūrinių laivų registre yra kilęs konfliktas tarp Lietuvos saugios laivybos administracijos ir „Lady Sophie“ savininko. Apie tai plačiau rašėme šių metų rugpjūčio 29-osios „Jūroje“ straipsnyje „Atnaujintą laivą „skandina“ valdininkai“.

Jūrinės kultūros koordinacinė tarybos pirmininko Petro Bekėžos iniciatyva klausimas dėl „Lady Sophie“ buvo įtrauktas į rugsėjo mėnesio darbotvarkę. Tačiau tuomet kitas tarybos narys Gintautas Kutka pasiūlė klausimo nesvarstyti ir paprašė kitų narių pritarimo. Atsisakymą svarstyti jis motyvavo tuo, kad „Tarybos ar atskirų Tarybos narių pritarimas neįsigilinus į klausimo esmę, nežinant visų niuansų, mūsų Tarybos geranoriškumas ir atvirumas gali būti panaudotas toliau „įgyvendinant“ šį projektą“. Jis pateikė klausimus - Ką reiškia noras šį laivą įregistruoti į Lietuvos jūrų laivų registrą? Ar tai nėra susiję tik su noru pretenduoti į ES fondų finansavimą? O kas bus, jei finansavimas nebus skirtas? Kaip šį laivą „iškrapštysime“ iš registro?

Sukėlė įtarimų

Pateikęs su pirmininku P.Bekėža nederintą siūlymą iš darbotvarkės išmesti klausimą dėl „Lady Sophie“ G.Kutka pakėlė kažkokius įtarimus. Ugnies šliokštelėjo ir Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Robertinas Tarasevičius teigdamas, kad „nei vienas komisijos narys (nei asmeniškai nei jų atstovaujama institucija) nei komisija nėra kompetentinga laivų registravimo ar jų priskyrimo tradiciniams laivams klausimais, tad kokius sprendimus Pirmininkas ruošiasi prastumti, man neaišku“.

Iš šalies žvelgiant susidarė nuomonė, kad galėjo būti susitarimas kaip iš vardą visuomenėje turinčios Jūrų koordinacinės tarybos darbotvarkės „ištrinti“ Lietuvos saugios laivybos administracijai nepalankaus klausimo svarstymą.

Kad jis galėjo būti nepalankus paaiškėjo vėliau, kai tapo aišku, kad tarp Lietuvos saugios laivybos administracijos ir laivo „Lady Sophie“ savininko vyko ginčai Lietuvos vyriausybinėje administracinių ginčų komisijoje, po to persikėlė į teismus. Baimintasi, kad laivo „Lady Sophie“ savininkams palankus sprendimas būtų pateiktas teismams kaip ekspertinis dokumentas.

„Lady Sophie“ savininkai prašė apsvarstyti ir tarpininkauti dėl laivo įtraukimo į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir tas nieko bendro neturi su Lietuvos saugios laivybos administracija. Klausimas buvo išimtas iš Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos darbotvarkės, nors balsavimas dėl to teoriškai nevyko – tik elektroninis susirašinėjimas. Išėmus klausimą iš darbotvarkės buvo pažeistas Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos reglamentas, kur nurodyta, kad „Kiekvienas Tarybos narys turi teisę siūlyti klausimus posėdžiui, iš anksto informuodamas apie tai pirmininką“. Šiuo atveju pirmininkas tarsi buvo pastumtas į šalį.

Reikia kalbėtis ir aiškintis...

Todėl visiškai logiškas buvo Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininko P.Bekėžos atsistatydinimo pareiškimas su teiginiais, kad nepagrįstai pradėti reikšti kaltinimai, nepasitikėjimas, nepriimtini chaotiški darbo metodai.

P.Bekėža aiškino, kad jis laikosi nuostatose įtvirtintos pozicijos, kad kiekvienas pateiktas klausimas turi būti svarstomas Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje, o ne atmetinėjami klausimai keliant išankstinę nuostatą, kad jis jai gali būti nepalankus.

„Esu įsitikinusi, kad pirmininkas neturėtų atsistatydinti. Jūrinės kultūros koordinacinė taryba suburta atstovauti jūrinę bendruomenę, kultūrą, o ne valstybininkus. Mes esame suinteresuoti jūrinės kultūros puoselėjimu ir niekam neturime jokių įsipareigojimų. Turime svarstyti ir spręsti bet kokius su jūrine kultūra susietus klausimus. Reikia kalbėtis ir aiškintis susidariusias situacijas, o ne vengti jų. Jei mes bijosime ir save nuo kažko saugosime kokia tai bus Jūrinės kultūros koordinacinė taryba?“, – klausė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Tos pačios nuomonės visą laiką laikėsi ir P.Bekėža, dalis kitų Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narių. Bet dirbtinai sukeltas chaosas įvyko. Nors Jūrinės kultūros koordinacinė taryba ir „išėmė“ klausimą dėl „Lady Sophie“, jis buvo palankiai išspręstas jos naudai. Istorinis laivas buvo įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Konfliktas dėl šio laivo registravimo Jūrinių laivų registre su Lietuvos saugios laivybos administracija dar nėra pasibaigęs.

Tiek G.Kutka, tiek R.Tarasevičius suprato, kad dėl Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininko P.Bekėžos įtarinėjimų kažkuo tai „persūdė“ – jo atsiprašė. P.Bekėža atsiėmė pareiškimą dėl atsistatydinimo.