Juodojo sąrašo grėsmės

Į kaimynę Rusiją vykti nesaugu ne tik tiems, kurie prieš 24 metus atsisakė tarnybos sovietų kariuomenėje. Griūvančios sovietų imperijos represinės struktūros suspėjo užfiksuoti ir daugiau sistemai nelojalių Lietuvos gyventojų ir net sudarinėjo naikintinų asmenų sąrašus.

Geriau nevažiuoti?

Kai Rusijos Federacija staiga kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą teisinės pagalbos dėl mūsų piliečių, kurie 1990–1991 m. atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, tapo akivaizdu, kad šalis kaimynė atsigręžė į kadaise sovietinei sistemai nelojalius asmenis.

Lietuvos valstybės saugumo departamentas primygtinai ragino tokius asmenis nevykti į Rusiją, Baltarusiją, kitas ne ES ar ne NATO valstybes. Susiklosčius tokiai tarptautinei situacijai, kelionių į minėtas valstybes metu gali kilti grėsmė šių piliečių asmeniniam saugumui.
Susilaikyti nuo tokių kelionių pats ketina bei kitiems pataria ir judėjimo "Jaunoji Lietuva" vadovas Stanislovas Buškevičius, pagarsėjęs radikaliais veiksmais prieš sovietinę valdžią, jis vienas pirmųjų organizavo sovietinių karinių bilietų grąžinimo akcijas.

"Pamenu pačią pirmą akciją. Mes tuos bilietus surinkome, supakavome į dėžę, rusiškai užrašėme "SSRS gynybos ministrui D.Jazovui" ir išsiuntėme registruotu paštu. Tuo parodėme savo pilietinę poziciją. Tai buvo vieša akcija prie Vilniaus katedros, bilietus tada grąžino 59 vyrai", – pasakojo S.Buškevičius.

Politikas neslėpė, jog išaugus tarptautinei įtampai į Rusiją šiuo metu nelabai norėtų važiuoti. S.Buškevičius teigė, kad šių metų gegužę lankėsi Baltarusijoje Pasaulio ledo ritulio čempionate, tačiau esą po pastarųjų savaičių šurmulio dar labai pasvarstytų, ar vyktų į tokias šalis.

"Aš nė vienam iš tų Lietuvos piliečių, kurie vienaip ar kitaip parodė nelojalumą sovietinei sistemai, nerekomenduočiau vykti į Rusiją, nes šios šalies vadovybė yra neprognozuojama", – dėstė S.Buškevičius.

Abituriento "akibrokštas"

Į Rusiją nenorėtų vykti ir klaipėdietis prodiuseris Gintaras Bendžius, kuris dar besimokydamas Plungės gimnazijos 12-oje klasėje, vienintelis iš visų klasės draugų atidavė sovietinį karinį bilietą, pareiškęs, jog okupacinėje kariuomenėje netarnaus.

"Buvau vienas pirmųjų mokykloje, kuris padėjo tą bilietą. Tada jau buvo prasidėjęs atgimimas, buvo keletas mokytojų, kurie mus labai palaikė, jie buvo Sąjūdžio nariai, mes aplink juos ir spietėmės", – pasakojo G.Bendžius.

Klaipėdietis prisiminė, kad jo močiutė dar pradinuką jį nuvedė pas monsinjorą Alfonsą Svarinską, kuris ruošė vaikus Pirmajai komunijai, ir jau tada išgirdo visai kitą Lietuvos istoriją, nei aprašytą sovietiniuose vadovėliuose.

"Monsinjoras vedė ne tik tikybos pamokas, jis dažnai papasakodavo ir istorijos. Manyje formavosi visai kitas supratimas apie mus supančius dalykus. Todėl tas karinio bilieto padėjimas buvo logiškas ir akivaizdu, kad taip pasielgę žmonės lojalūs anai sistemai nebebus. O tai, kas vyksta šiandien, manau – natūralu, nes Rusija vis linkusi atnaujinti imperines ambicijas", – teigė G.Bendžius.

Grasino ir šantažavo

Anų laikų aktyvistas Vytautas Mikėnas teigė, kad sovietinių karinių bilietų atidavimas buvo masinis ir neslėpė, kad tie žmonės patyrė įvairių grasinimų ir šantažo.

"Tai teko išgyventi ir man pačiam, tada studijavau Kauno politechnikos institute ir dėl savo veiklos buvau kviečiamas pas rektorių. Jis labai ciniškai, kaip koks užkietėjęs stribas komunistas, su manimi kalbėjosi. Nors mane patikimi žmonės jau buvo įspėję apie tokį pokalbio toną. Mane gąsdino ir prorektorius, kuris buvo visai ne mokslininkas, o sistemos žmogus", – pasakojo V.Mikėnas.

Vėliau jau, renkant karinius bilietus Panevėžyje, V.Mikėnui teko rimtai susikibti su sovietinio karinio komisariato atstovais. Jam grasino ir baudžiamosiomis bylomis.