Jūrinės iniciatyvos nyksta be pinigų

Klaipėda – vienintelis uostamiestis Lietuvoje, todėl jame norėtųsi matyti daugiau jūrinio išskirtinumo. Tačiau čia keliamos iniciatyvos atsiremia į tam skiriamas ypač menkas lėšas.

Klaipėda – vienintelis uostamiestis Lietuvoje, todėl jame norėtųsi matyti daugiau jūrinio išskirtinumo. Tačiau čia keliamos iniciatyvos atsiremia į tam skiriamas ypač menkas lėšas.

Stringa jūriniai projektai

Dabar be jūrinio vėjo dvelksmo ir aukštų uosto kranų, kurie kai kieno net įvardinami kaip vizualinė tarša, atvykęs į Klaipėdą jūrinio išskirtinumo greitai ir nepamatysi. Danės upė kaip buvo taip ir liko negyva – be laivų.

Tačiau prošvaisčių yra. Kaip uostamiestis Klaipėda atgyja per laivų paradą sezono pradžioje, Jūros šventę. Gaivesnio jūros vėjo įneša Lietuvos jūrų muziejaus, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos renginiai ir iniciatyvos.

Klaipėda kaip jūrinis miestas ypač sužydi per įvairias jūrines regatas.

Naujas nedidelis Klaipėdos kaip uostamiesčio akcentas – atsiradęs šiuolaikiškai įrengtas žuvų paviljonas.

Į Jūrinę ir vidaus vandenų komisiją susibūrę miesto politikai kiek pajudino jūrinius reikalus mieste, bet vis tiek dar lieka daugybė neartų dirvonų. Stringa ne tik daug mažos iniciatyvos, bet ir dideli projektai: valčių prieplaukos statyba, Smiltynės jachtklubo rekonstrukcija.

Jūrinei ir vidaus vandenų komisijai pristatytos jūrinės kultūros finansavimo problemos. Sutarta, kad 2017 metus, kai Klaipėdoje vyks „Tall Ship“ regata, Lietuvoje reikėtų skelbti jūrinės valstybės metais ir bendromis pastangomis atkreipti dėmesį į prastą visos šalies jūrinio įvaizdžio situaciją.

Klaipėdos politikai norėtų, kad šalies valdžia dėl Lietuvos nepriklausomybės vystymo ir ekonominės gerovės į uostamiestį „mestų“ ne tik sunkiąją artileriją – pavojingus terminalus, bet ir skirtų daugiau lėšų jo socialinei ir kultūrinei gerovei.

Užmiršta kultūra

Ir bendrai dėmesys kultūrai Klaipėdoje yra gerokai mažesnis nei Vilniuje ar Kaune. Jis gali lygintis tik su Šiauliais.

Vilniuje įvairiems kultūros projektams per metus (2014-ųjų duomenimis) skiriama per 4 mln., Kaune – 2,67 mln., Klaipėdoje – 634 tūkst., Šiauliuose – 514 tūkst. litų. Pagal ekonominę galią antra po Vilniaus save laikanti Klaipėda pagal dėmesį kultūrai gali lygintis tik su Šiauliais.

2013 metų duomenis galima palyginti ir didžiausių reprezentacinių festivalių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje finansavimo savivaldybės lėšomis požiūriu. Pagrindiniam Vilniaus festivaliui „Sostinės dienos“ iš savivaldybės biudžeto skirta 210 tūkst. litų, Kauno „Hanza“ dienoms – 200 tūkst., Klaipėdos Jūros šventei – 70 tūkst. litų. Panaši, tik kiek švelnesnė analogija ir su džiazo festivaliais:
„Vilnius Jazz“ skirta 70 tūkst., „Kaunas Jazz“ – 58 tūkst., Klaipėdos pilies džiazo festivaliui – 50 tūkst. litų.

Klaipėdos politikai supranta skirtumus tarp didžiųjų miestų. Viename jų susibūrime buvo pasakyta, kad iki šiol Klaipėda pernelyg investavo į betoną ir asfaltą užmiršdama kultūrą.

Mažiausiai per 8 metus

Klaipėdos jūrinį įvaizdį galėtų išjudinti ir nedidelės bendruomenės narių iniciatyvos, jei jos sulauktų atgarsio savivaldybėje.

2014 metų savivaldybės kultūros dalinio finansavimo projektams remti buvo skirta 255 tūkst. litų. Bendras pateiktų projektų poreikis – 4,6 mln. litų. Iš savivaldybės prašyta 1,4 mln. litų. Apkarpiusi sumas iš 127 projektų savivaldybė dalinį finansavimą nuo 2 iki 6 tūkst. litų skyrė 54 projektams. Bendras poreikis patenkintas vos 17 proc. – mažiausiai vertinant per pastaruosius aštuonis metus. Iš minėtų 54 projektų buvo paremti tik 4 jūriniai projektai. Jų paramos suma siekė vos 24 tūkst. litų. 10 jūrinių projektų buvo atmesta. Dalis tarp paramą gavusių jūrinių projektų siekė 7,4 proc. nuo visų finansuojamų, tarp atmestųjų – 13,3 proc. nuo visų atmestų.

Kai jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje buvo pristatyti šie skaičiai, jame buvęs vienas iš miesto tarybos narių tuo sunkiai galėjo patikėti.

Jūrinei kultūrai puoselėti mieste iš esmės neskiriama pinigų. Klaipėdos kaip uostamiesčio įvaizdžio formavimas paliktas savieigai ir atsitiktinėms entuziastų iniciatyvoms.

Fragmentinė marinistinės kultūra

Klaipėdos savivaldybės kultūros skyrius parengė 2015–2020 metų kultūros vystymo gaires. Jose pripažįstama, kad „Klaipėda save pernelyg menkai realizuojama jūrinės kultūros srityje, marinistinė kultūra reiškiasi tik fragmentiškai“.

Gairių rengėjai tikisi, kad formuojant ir įgyvendinant jūrinės kultūros politiką Klaipėdoje, ant seklumos įstrigusio laivelio „siūbuotoja“ bus Jūrinės kultūros koordinacinė taryba. Ši taryba pageidautų, kad būtų skatinami jūrinės literatūros leidybos projektai, iniciatyvos, kurios susijusios su Danės upe, kitomis miesto prieigomis prie vandens. Taip pat, kad būtų kuriamas jūrinės kultūros kūrėjus vienijantis centras.

Jūrinės kultūros puoselėjimo viltys ir iniciatyvų skatinimas matomas ir teikiant „Albatroso“ apdovanojimus.

Iškelti tikslai populiarinti jūrinės kultūros paveldo vertybes, marinistinę kūryba, palikimą, skatinti ir vystyti kultūrinę ir rekreacinę veiklą prieigose prie vandens, finansuoti Klaipėdos dalyvavimą Baltijos jūros regiono programose, rengti bendrus Baltijos jūros regiono šalių kultūrinio turizmo pristatymo projektus.

Sieks sugrįžti į 2009-uosius

Savivaldybės biudžeto kultūros dalinį finansavimą siekiama sugrąžinti iš pradžių bent į 2009 metų lygį, kai parama siekė 460 tūkst. litų ir buvo finansuojama 27 proc. viso poreikio dalis.

Numatomi pokyčiai ir jūrinės kultūros srityje. Jos finansavimą nuo 2015 metų ketinama išskirti atskira eilute. Pradžioje planuojama skirti 80 tūkst. litų, 2016 metais – 100 tūkst., 2017-aisiais – 120 tūkst. litų. Tos sumos jau būtų padoresnės palyginti su 24 tūkst. litų – 2014-aisiais. Tačiau į atskirtą jūrinių projektų eilutę įtrauktas ir laivų parado finansavimas, kai kurie jūriniai renginiai. Pripažįstama, kad tai „suvalgys" mažesnių jūrinės bendruomenės projektų finansavimo dalį. Nors visose bendruomenėse, taip pat ir jūrinėje, ypač svarbu yra išjudinti mažesnes iniciatyvas. Tačiau tai iki šiol buvo daroma vangiai. Net tarp tų projektų, kuriems skirdavo pinigų, dažniau būdavo kaip papildomą veiklą projektus teikiančios biudžetinės organizacijos, o ne bendruomeninės iniciatyvos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ert

ert portretas
Daugiau nei 4 kartus mažiau lėšų skiriama Klaipėdai nei Kaunui. Nu nafik. O kiek pasiima? Tai mes turim apmokėt už Kauno kultūrinės programas o ne vystyt savo?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių