Jūrininkai uostamiestyje – tarsi sovietmečiu

Atšalus orams iškyla klausimas, ar Jūrininkų centras gali priimti užsienio šalių jūrininkus, kai patalpose temperatūra nebeatitinka higienos normų.

Centre – lyg po avarijos

Lietuvos jūrininkų centre apsilankę Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai pasijuto, lyg sugrįžę į sovietinius laikus, kai nuolat būdavo šildymo sutrikimų. Jūrininkų centro patalpose apsimuturiavę prie kompiuterių sėdėjo jūrininkai iš užsienio šalių laivų. Užsieniečiai užsuka į centrą pasiskambinti į namus, pasinaudoti kompiuteriu ir internetu.

Tokį vaizdelį iš Lietuvos jūrininkų centro pristatė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius Rimantas Jonas Pilipavičius tik šiemet sukurtoje Lietuvos jūrininkų gerovės taryboje.

Šią tarybą sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Vyšniauskaitė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos Rizikos sveikatai valdymo ir kurortologijos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Burbienė, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Valerijonas Bernotas, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdomasis direktorius Harold Kovs, Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka, Jūrų kapitonų klubo pirmininkas Juozas Liepuonius, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius Rimantas Jonas Pilipavičius, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis, laikinai einantis Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus pareigas Robertinas Tarasevičius ir "Apostolatus Maris" Lietuvoje pirmininkas vyskupas Linas Vodopjanovas.

Šios tarybos pirmininku išrinktas P.Bekėža, pavaduotoju – R.Tarasevičius.

Ar anuomet buvo geriau?

Iš pradžių svarbiausias tarybos tikslas ir bus sutvarkyti sistemą taip, kad į Klaipėdą atplaukę užsienio šalių jūrininkai nepasijustų tarsi atsidūrę gūdžiuose sovietiniuose laikuose. Nors tais laikais užsienio jūrininkus Klaipėdoje priimdavo padoriai. Sankryžos gatvėje, buvusiame kapitono Liudviko Stulpino name, veikė vadinamasis interklubas. Nors jis ir turėjo sąsajų su Sovietų sąjungos saugumo sistema KGB, bet tai garantavo aprūpintą veiklą.

Dabartinis Lietuvos jūrininkus centras "nugyvendintas" nuo 2009 metų, kai pasikeitus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovybei centras neteko paramos. Tuomečio Uosto direkcijos vadovo Eugenijaus Gentvilo nuomone, Jūrininkų centrą ir viešąją įstaigą "Tarptautinė jūrininkų konsultavimo misija" privaloma išlaikyti iš jūrinių profsąjungų lėšų, todėl jis "taupydamas viešuosius pinigus atsisakė remti tuos, kurie patys nesugeba jų uždirbti".

Nelikus Uosto direkcijos lėšų, kurios turi būti skiriamos pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatymą, Jūrininkų centras 2011 metais turėjo išsilaikyti iš gautų 46 tūkst. litų pajamų. Jei šios institucijos nebūtų parėmusi Lietuvos jūrininkų sąjunga, ji jau 2011 metais būtų užsidariusi. Taupyta pačiais įvairiausiais būdais – nuo 65 tūkst. iki 25 tūkst. sumažintas penkių darbuotojų mokos fondas, nuo 11 tūkst. iki 5 tūkst. „nupjautos“ šildymo išlaidos. Neatsitiktinai Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai aptiko, kad patalpose, kur renkasi užsienio jūrininkai temperatūra, siekia 12,82 laipsnio, kai pagal Lietuvos higienos normas turi būti nuo 18 iki 22 laipsnių.

Sistema lieka nesutvarkyta

Lietuvos jūrininkų gerovės taryboje buvo akcentuota, kad Uosto direkcijai pradėjus vadovauti Arvydui Vaitkui atkreiptas dėmesys į jūrininkių gerovės problemas. 2013 metais Jūrininkų centro pardavimai Uosto direkcijai siekė 40 tūkst. litų. Būtent pardavimai, o ne privalomas pinigų skyrimas, kaip numatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme.

Jūrininkų centro arba Jūrininkų konsultavimo misijos finansavimo sistema Lietuvoje lieka nesutvarkyta. Papūtus kitokiems vėjams, Uosto direkcijoje komerciniu pagrindu paremtas bendradarbiavimas bet kada gali būti nutrauktas.
Lietuvos jūrininkų gerovės taryba subūrė darbo grupę, kuri analizuos Jūrininkų centro misiją, poreikius, siūlys būdus, kaip padaryti, kad šio centro veiklos finansavimas taptų užtikrintesnis.

Planuojama išanalizuoti ir kitų šalių patirtį. Bent kol kas neteko girdėti, kad kur nors kitur Europos Sąjungos šalyje jūrininkų gerovė būtų palikta likimo valiai. Netgi tokioje šalyje kaip Rumunija, kuri į ES įstojo vėliau nei Lietuva, jūrininkų gerovė yra užtikrinta finansiškai, – uostų rinkliavose tam tiesiogiai numatyta reikalinga suma.

Mielai atsikratytų naštos

Lietuvoje kol kas viskas palikta jūrininkų profsąjungoms. Lietuvos jūrininkų sąjungos rūpesčiu Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos Jūrininkų rėmimo fondas skyrė daugiau nei 1 mln. litų, ir 2005 metais buvo atidarytas naujas Jūrininkų centro pastatas Agluonos gatvėje. Sunkiais 2009–2012 metais netgi buvo minčių atsisakyti jūrininkų gerovės veiklos, bet tuomet būtų tekę grąžinti iš Jūrininkų rėmimo fondo gautas lėšas.

Ir dabar Lietuvos jūrininkų sąjunga nedega dideliu entuziazmu rūpintis atplaukusiais kitų šalių jūrininkais.

"Jūrininkų konsultavimo misija tarptautiniu mastu yra įtraukta į bendrą tokių centrų veiklą. Jei kas nors kitas Klaipėdoje imtųsi atlikti tokią misiją, Jūrininkų sąjunga tai tik sveikintų. Ji nusiimtų didžiulę naštą, nes iki šiol iš Lietuvos jūrininkų nario mokesčių tekdavo skirti lėšų užsienio šalių jūrininkams aptarnauti. Gerai, kad pasikeitė Uosto direkcijos vadovai, atsirado supratimas, kad lėšos skiriamos ne kam nors kitam, o jūrininkų gerovei. Mums reikės labai konkrečiai įvertinti, ko reikia jūrininkų gerovei užtikrinti, kad paskui nebūtų kalbų, jog tam ar kitam dalykui nereikėjo skirti pinigų", - kalbėjo P.Bekėža.

Tą naštą iš Jūrininkų konsultavimo misijos jau bandė perimti E.Gentvilo vadovaujama Uosto direkcija, bet veikla buvo butaforinė. Atskirame kabinete pastatė kelis kompiuterius, bet užsienio jūrininkų taip ir nesulaukė. Kaip visur, taip ir jūrininkų gerovės veikla turi užsiimti žmonės, suprantantys, kas tai yra.