Jūrinis turizmas Lietuvoje iki šiol neegzistavo

Klaipėdą siekiama nuolat pristatyti kaip svarbiausią  šalies  jūrinį miestą. Tai, kad Lietuvoje pradėta plėtoti jūrinio turizmo infrastruktūra, akcentuojama ir Nacionalinėje turizmo plėtros 2010-2013 m. programoje. Tačiau, regis, mūsų šalyje formaliai jūrinis turizmas nė neegzistuoja, mat Turizmo įstatyme jūrinį turizmą apibrėžiančių sąvokų iki šiol nėra. Kadangi Lietuva metų metus delsė jūrinį turizmą pripažinti lygiateise turizmo šaka, buvo prarasti milijonai litų paramos.

„Pagal dabar galiojantį Turizmo įstatymą, Lietuvoje yra dviračių, pėsčiųjų, net urvinis turizmas, o apie jūrinį – nėra nė vieno žodžio. Antradienį Seime pagaliau bus pristatomos įstatymo pataisos, kurios įteisins jūrinį turizmą Lietuvoje. Jei svarstymas bus sklandus, jau ketvirtadienį Klaipėdai ir visam pajūriui svarbios įstatymo pataisos bus priimtos“, – sako viena iš Turizmo  įstatymo pataisų iniciatorių, klaipėdietė Aldona Staponkienė.

Anot A. Staponkienės, įstatymo netobulumas pažėrė nemažai nesusipratų kai kurioms jūrinio turizmo šakoms siekiant finansavimo. Pavyzdžiui, pats didžiausias Klaipėdos uosto projektas -  Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas liko be dalies finansavimo vien todėl, kad jūrinis turizmas teisės aktuose nebuvo įteisintas kaip teisėta turizmo šaka. Terminalo statytojai praėjusių metų vasarą kreipėsi į Ūkio ministeriją, kad iš Turizmo rėmimo programos būtų skirta lėšų terminalo suprastruktūrai įrengti. Kaimo turizmo sodybos bei kitų turizmo šakų atstovai  finansavimą gavo, o tokiam svarbiam Lietuvai projektui nebuvo skirta nė cento. Koją pakišo tai, kad nėra jūrinį turizmą reglamentuojančių teisės aktų.

Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas neabejotinai paskatins jūrinio turizmo plėtojimą. Terminalas būtų pajėgus priimti iki 750 tūkst. keleivių ir apie 500 tūkst. krovininio transporto bei automobilių. Naujasis, itin modernus terminalas būtų pajėgus aptarnauti 2,5 karto daugiau keleivių ir ro-ro transporto nei šiuo metu į Klaipėdos uostą atvyksta per metus.

Dabar kruiziniai laivai - vienas kertinių Jūrinio turizmo akmenų – švartuojasi prieš 7 metus atidarytame Kruizinių laivų terminale. Nacionalinėje turizmo programoje teigiama, kad terminalo atidarymas  labai pagerino kruizinio turizmo sąlygas. Ketverius metus  kruizinių laivų ir jais atplaukiančių turistų skaičius augo, siekta per sezoną pritraukti net 100 laivų. Deja, šio tikslo taip ir nepavyko įgyvendinti - geriausi rodikliai fiksuoti 2007 metais, kai į Klaipėdą atplaukė 65 laivai ir 36 866 keleivių. Vėliau skaičiai krito – 2008 m. sulaukta 48 laivų ir 32 461 turisto, 2009 m. – 50 laivų ir 33 512 keleivių. Šiemet laivų atplaukė dar mažiau – 45, tačiau jie buvo didesni, todėl turistų skaičiumi džiaugtasi – jų buvo 35 201.

Nacionalinėje turizmo programoje teigiama, kad esama uosto infrastruktūra vis dar neužtikrina aukštų aptarnavimo standartų, geros paslaugų kokybės, ji nepritaikyta neįgaliųjų poreikiams. Kad Lietuva pasinaudotų visomis Baltijos jūros ir Klaipėdos uosto teikiamomis galimybėmis plėtoti jūrinį turizmą, būtinos investicijos išplėsti ir modernizuoti keleivinio jūrų transporto infrastruktūrą. Neabejojama, kad pripažinus jūrinį turizmą lygiaverčiu kitoms turizmo šakoms, bus galima tikėtis nemažo finansavimo, kuris galėtų pagerinti sąlygas turistams.

„Tarptautinės Kruizų asociacijos duomenimis, Baltijos regione vienas jūrų turistas krante išleidžia nuo 120 iki 830 lt. Iš itin aukšta aptarnavimo kokybe pasižyminčių laivų išlipantys turistai, tokias pat sąlygas turėtų rasti ir krante. Reikia sukurti tokią sistemą, kad jiems nereikėtų sukti galvos kur nueiti, ką pamatyti ar ką nuveikti. Iki šiol nesutvarkytos  terminalo prieigos, ištuštėjusiomis vitrinomis pasitinkantis senamiestis, šiemet nuskambėję kruizinių turistų užpuolimo ir apiplėšimo atvejai – vargu ar kuria svetingo miesto įvaizdį“, – teigė klaipėdietė Aldona Staponkienė.

Būtina aktyviau plėtoti ir jachtų turizmą, kuris yra labai populiarus Baltijos šalyse.  Į Klaipėdos Pilies uostą užsuka vis daugiau užsieniečių, kurie atostogauja, plaukiodami po Baltiją. Daugėja ir lietuvių, įsigyjančių nuosavas jachtas, ar kitus pramoginius laivus.  Bene vienintelė vieta, kur gali švartuotis jachtų turistai – Pilies uostas. Teigiama, kad šiame atsinaujinusiame uoste šiemet lankėsi penktadaliu daugiau laivų, nei pernai. Vidutiniškai per mėnesį čia esą švartuojasi beveik 250 įvairių pramoginių laivų. Tačiau ir čia atlikta tik apie pusė numatytų infrastruktūros plėtros darbų.

Pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama, planuojama plėsti krantines, laivų savininkams siūlyti naujų paslaugų – pavyzdžiui ne sezono metu iškelti laivus iš vandens ir saugoti juos uždarose patalpose, teikti remonto paslaugas. Daug vilčių dedama į atstatomą Šventosios uostą – esą tai suteiks papildomų galimybių jūriniam turizmui jachtomis plėtoti.

„Vis dėlto, to nepakanka. Būtina kurti programą, kuri padėtų atplaukiančius turistus Lietuvos pajūryje sulaikyti ilgiau nei vieną ar pora dienų, skatinti aplankyti ne tik Klaipėdą, bet  kitus pajūrio uostelius – Nidą, Šilutę, unikalų Minijos kaimą ir kitus. Todėl prieplaukų, degalinių, aptarnavimo centrų infrastruktūrą būtina plėtoti visame pajūryje. To nedarant ir Klaipėda, ir visos šalies ekonomika praranda milijonus“, – sako Aldona Staponkienė.

Tikimasi, kad jūrinį turizmą „ištraukus iš pogrindžio“, pajudės ledai ir skatinant tarptautinį konferencinį turizmą Lietuvoje. Turizmo specialistai skelbia, jog tarptautinis konferencinis turizmas yra viena pelningiausių ir perspektyviausių turizmo rūšių, tačiau Lietuvoje jis visiškai nesivysto. Esą trukdo prastas oro (lėktuvų) susisiekimas su Europos sąjungos valstybėmis. Tačiau galimybių šiam turizmui vystyti Lietuvoje pakankamai daug. Viena iš jų – sukūrius reikiamą infrastruktūrą ir galimybes konferenciniam turizmui, galimus užsakovus skatinti atplaukti į Lietuvą jūros keliu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

9Dangus

9Dangus portretas
Lietuva tai ne jurine valstybe, o valstybe prie juros.

Senis to 2.

Senis to 2. portretas
teisingas pastebėjimas

nuomonė

nuomonė  portretas
Ne straipsnis, o kažkokia bilibarda. Viskas suplakta į krūvą, o teisi pasirodo Staponkienė, kad pasiūlė Turizmo įstatymo pataisas. Tipiškas vilnietiškas požiūris. Jei aš ko nors nematau, vadinasi, to ir nėra.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Įspėjimas: sparčiai kyla Danės vanduo
    Įspėjimas: sparčiai kyla Danės vanduo

    Klaipėdos savivaldybė pirmadienio vakarą perspėja uostamiesčio gyventojus, kad sparčiai kyla Danės vanduo. ...

  • Klaipėdiečiai apie tvarką vaistinėse: tai – absurdas
    Klaipėdiečiai apie tvarką vaistinėse: tai – absurdas

    Vaistų karštinė pasiekė ir pajūrį. Anksčiau be receptų vaistinėse reikiamų medikamentų galėję įsigyti klaipėdiečiai netveria pykčiu apsilankę pas vaistininkus. Pasikeitusia tvarka piktinasi ne tik gyventojai, bet ir medikai, kurie jau...

    21
  • Įrengs dar vieną apžvalgos aikštelę
    Įrengs dar vieną apžvalgos aikštelę

    Uostamiesčio paplūdimiuose atsiras dar viena apžvalgos aikštelė. Ji statoma Antrosios Melnragės paplūdimyje, prie centrinės gelbėjimo stoties. ...

    5
  • Dėl griovio Melnragėje – detektyvas
    Dėl griovio Melnragėje – detektyvas

    Akylas klaipėdietis, aptikęs netoli jūros, Melnragėje, iškastą dviejų metrų griovį, skundais užbombardavo visas instancijas. ...

    2
  • Vėl atsirita potvynio banga
    Vėl atsirita potvynio banga

    Praėjus lygiai savaitei po nelemtos lapkričio 13-osios liūties, uostamiestis naktį į pirmadienį praleido budėdamas. Kelionę į Briuselį Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas iškeitė į naktinius braidymus po uostamiesčio balas. ...

    13
  • Teatro aikštei išrinko puošmeną
    Teatro aikštei išrinko puošmeną

    Klaipėda jau turi pagrindinį Kalėdų simbolį. Pirmadienį išrinkta eglė, kuri papuoš Teatro aikštę. Pagrindinės konkurentės buvo dvi žaliaskarės, kurios turi savo istorijas ir buvo užaugintos su meile. ...

    5
  • Karo laivas „Kuršis“ atitinka NATO reikalavimus dalyvauti operacijose
    Karo laivas „Kuršis“ atitinka NATO reikalavimus dalyvauti operacijose

    Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų minų paieškos ir neutralizavimo laivas „Kuršis“ (M54) ir jo įgula atitinka visus keliamus reikalavimus ir yra pasiruošę dalyvauti NATO laivų junginių veikloje. Tokią i&scaron...

  • Žvejus stebės naktinio vaizdo registratoriais
    Žvejus stebės naktinio vaizdo registratoriais

    Baltijos jūros žvejybos inspektoriai bus aprūpinti naktinio vaizdo fiksavimo įranga. Ji reikalinga gaudyti brakonieriams ir stebėti, ar žvejai verslininkai nedaro kokių nors nusižengimų. ...

    5
  • Rotušė nušvito purpurine spalva
    Rotušė nušvito purpurine spalva

    Klaipėdos rotušės langai, nusidažę purpurine spalva, pranešė, jog uostamiestis jungiasi prie Pasaulinės neišnešiotų naujagimių paminėjimo dienos. ...

    2
  • Gausus lietus uostamiestyje rimtesnių problemų nesukėlė
    Gausus lietus uostamiestyje rimtesnių problemų nesukėlė

    Sekmadienio, lapkričio 19-osios, vakarą lietaus vandeniui vėl pradėjus semti kai kurias gatvių atkarpas ir daugiabučių kiemus, situacija suvaldyta. Tai konstatuota mero sukviestame Klaipėdos savivaldybės administracijos, „Klaipėdos vandens&ldqu...

    3
Daugiau straipsnių