Jūrinis turizmas Lietuvoje iki šiol neegzistavo

Klaipėdą siekiama nuolat pristatyti kaip svarbiausią  šalies  jūrinį miestą. Tai, kad Lietuvoje pradėta plėtoti jūrinio turizmo infrastruktūra, akcentuojama ir Nacionalinėje turizmo plėtros 2010-2013 m. programoje. Tačiau, regis, mūsų šalyje formaliai jūrinis turizmas nė neegzistuoja, mat Turizmo įstatyme jūrinį turizmą apibrėžiančių sąvokų iki šiol nėra. Kadangi Lietuva metų metus delsė jūrinį turizmą pripažinti lygiateise turizmo šaka, buvo prarasti milijonai litų paramos.

„Pagal dabar galiojantį Turizmo įstatymą, Lietuvoje yra dviračių, pėsčiųjų, net urvinis turizmas, o apie jūrinį – nėra nė vieno žodžio. Antradienį Seime pagaliau bus pristatomos įstatymo pataisos, kurios įteisins jūrinį turizmą Lietuvoje. Jei svarstymas bus sklandus, jau ketvirtadienį Klaipėdai ir visam pajūriui svarbios įstatymo pataisos bus priimtos“, – sako viena iš Turizmo  įstatymo pataisų iniciatorių, klaipėdietė Aldona Staponkienė.

Anot A. Staponkienės, įstatymo netobulumas pažėrė nemažai nesusipratų kai kurioms jūrinio turizmo šakoms siekiant finansavimo. Pavyzdžiui, pats didžiausias Klaipėdos uosto projektas -  Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas liko be dalies finansavimo vien todėl, kad jūrinis turizmas teisės aktuose nebuvo įteisintas kaip teisėta turizmo šaka. Terminalo statytojai praėjusių metų vasarą kreipėsi į Ūkio ministeriją, kad iš Turizmo rėmimo programos būtų skirta lėšų terminalo suprastruktūrai įrengti. Kaimo turizmo sodybos bei kitų turizmo šakų atstovai  finansavimą gavo, o tokiam svarbiam Lietuvai projektui nebuvo skirta nė cento. Koją pakišo tai, kad nėra jūrinį turizmą reglamentuojančių teisės aktų.

Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas neabejotinai paskatins jūrinio turizmo plėtojimą. Terminalas būtų pajėgus priimti iki 750 tūkst. keleivių ir apie 500 tūkst. krovininio transporto bei automobilių. Naujasis, itin modernus terminalas būtų pajėgus aptarnauti 2,5 karto daugiau keleivių ir ro-ro transporto nei šiuo metu į Klaipėdos uostą atvyksta per metus.

Dabar kruiziniai laivai - vienas kertinių Jūrinio turizmo akmenų – švartuojasi prieš 7 metus atidarytame Kruizinių laivų terminale. Nacionalinėje turizmo programoje teigiama, kad terminalo atidarymas  labai pagerino kruizinio turizmo sąlygas. Ketverius metus  kruizinių laivų ir jais atplaukiančių turistų skaičius augo, siekta per sezoną pritraukti net 100 laivų. Deja, šio tikslo taip ir nepavyko įgyvendinti - geriausi rodikliai fiksuoti 2007 metais, kai į Klaipėdą atplaukė 65 laivai ir 36 866 keleivių. Vėliau skaičiai krito – 2008 m. sulaukta 48 laivų ir 32 461 turisto, 2009 m. – 50 laivų ir 33 512 keleivių. Šiemet laivų atplaukė dar mažiau – 45, tačiau jie buvo didesni, todėl turistų skaičiumi džiaugtasi – jų buvo 35 201.

Nacionalinėje turizmo programoje teigiama, kad esama uosto infrastruktūra vis dar neužtikrina aukštų aptarnavimo standartų, geros paslaugų kokybės, ji nepritaikyta neįgaliųjų poreikiams. Kad Lietuva pasinaudotų visomis Baltijos jūros ir Klaipėdos uosto teikiamomis galimybėmis plėtoti jūrinį turizmą, būtinos investicijos išplėsti ir modernizuoti keleivinio jūrų transporto infrastruktūrą. Neabejojama, kad pripažinus jūrinį turizmą lygiaverčiu kitoms turizmo šakoms, bus galima tikėtis nemažo finansavimo, kuris galėtų pagerinti sąlygas turistams.

„Tarptautinės Kruizų asociacijos duomenimis, Baltijos regione vienas jūrų turistas krante išleidžia nuo 120 iki 830 lt. Iš itin aukšta aptarnavimo kokybe pasižyminčių laivų išlipantys turistai, tokias pat sąlygas turėtų rasti ir krante. Reikia sukurti tokią sistemą, kad jiems nereikėtų sukti galvos kur nueiti, ką pamatyti ar ką nuveikti. Iki šiol nesutvarkytos  terminalo prieigos, ištuštėjusiomis vitrinomis pasitinkantis senamiestis, šiemet nuskambėję kruizinių turistų užpuolimo ir apiplėšimo atvejai – vargu ar kuria svetingo miesto įvaizdį“, – teigė klaipėdietė Aldona Staponkienė.

Būtina aktyviau plėtoti ir jachtų turizmą, kuris yra labai populiarus Baltijos šalyse.  Į Klaipėdos Pilies uostą užsuka vis daugiau užsieniečių, kurie atostogauja, plaukiodami po Baltiją. Daugėja ir lietuvių, įsigyjančių nuosavas jachtas, ar kitus pramoginius laivus.  Bene vienintelė vieta, kur gali švartuotis jachtų turistai – Pilies uostas. Teigiama, kad šiame atsinaujinusiame uoste šiemet lankėsi penktadaliu daugiau laivų, nei pernai. Vidutiniškai per mėnesį čia esą švartuojasi beveik 250 įvairių pramoginių laivų. Tačiau ir čia atlikta tik apie pusė numatytų infrastruktūros plėtros darbų.

Pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama, planuojama plėsti krantines, laivų savininkams siūlyti naujų paslaugų – pavyzdžiui ne sezono metu iškelti laivus iš vandens ir saugoti juos uždarose patalpose, teikti remonto paslaugas. Daug vilčių dedama į atstatomą Šventosios uostą – esą tai suteiks papildomų galimybių jūriniam turizmui jachtomis plėtoti.

„Vis dėlto, to nepakanka. Būtina kurti programą, kuri padėtų atplaukiančius turistus Lietuvos pajūryje sulaikyti ilgiau nei vieną ar pora dienų, skatinti aplankyti ne tik Klaipėdą, bet  kitus pajūrio uostelius – Nidą, Šilutę, unikalų Minijos kaimą ir kitus. Todėl prieplaukų, degalinių, aptarnavimo centrų infrastruktūrą būtina plėtoti visame pajūryje. To nedarant ir Klaipėda, ir visos šalies ekonomika praranda milijonus“, – sako Aldona Staponkienė.

Tikimasi, kad jūrinį turizmą „ištraukus iš pogrindžio“, pajudės ledai ir skatinant tarptautinį konferencinį turizmą Lietuvoje. Turizmo specialistai skelbia, jog tarptautinis konferencinis turizmas yra viena pelningiausių ir perspektyviausių turizmo rūšių, tačiau Lietuvoje jis visiškai nesivysto. Esą trukdo prastas oro (lėktuvų) susisiekimas su Europos sąjungos valstybėmis. Tačiau galimybių šiam turizmui vystyti Lietuvoje pakankamai daug. Viena iš jų – sukūrius reikiamą infrastruktūrą ir galimybes konferenciniam turizmui, galimus užsakovus skatinti atplaukti į Lietuvą jūros keliu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

9Dangus

9Dangus portretas
Lietuva tai ne jurine valstybe, o valstybe prie juros.

Senis to 2.

Senis to 2. portretas
teisingas pastebėjimas

nuomonė

nuomonė  portretas
Ne straipsnis, o kažkokia bilibarda. Viskas suplakta į krūvą, o teisi pasirodo Staponkienė, kad pasiūlė Turizmo įstatymo pataisas. Tipiškas vilnietiškas požiūris. Jei aš ko nors nematau, vadinasi, to ir nėra.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vaikams, kurie nematė jūros – išskirtinė dovana
    Vaikams, kurie nematė jūros – išskirtinė dovana

    Liepos 27-29 d. Smiltynės jachtklube vyks renginys „INREAL vasara vaikams Smiltynės jachtklube“. Renginį jau antrus metus organizuojama „Smiltynės jachtklubo regata. Lietuvos Platu 25 jachtų klasės čempionatas“ bei Lietuvos Respu...

  • Uostamiestyje atnaujinama fachverkinė architektūra
    Uostamiestyje atnaujinama fachverkinė architektūra

    Pirmadienį oficialiai pasirašyta fachverkinės architektūros pastatų komplekso tvarkybos darbų rangos sutartis. Parašus padėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas bei rangovo – bendrovės „Pamario...

  • Jūros šventė 2018: senamiesčio erdvės kiekvienam skoniui <span style=color:red;>(programa)</span>
    Jūros šventė 2018: senamiesčio erdvės kiekvienam skoniui (programa)

    Klaipėda jau gyvena 59-osios Jūros šventės nuojauta. Liepos 27–29 dienomis daugiau nei pusę milijono šventės svečių pasitiks senamiesčio erdvių transformacijos, netikėti atradimai, kokybiškos pramogos kiekvieno skoniui. Per...

  • Naujas estakados Klaipėdoje projektas – labiau atitinkantis ekonomines realijas
    Naujas estakados Klaipėdoje projektas – labiau atitinkantis ekonomines realijas

    Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kur tradiciškai skelbia Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus. Šį ...

    7
  • V. Titovo atkirtis: demokratinei valstybei – galas?
    V. Titovo atkirtis: demokratinei valstybei – galas?

    Klaipėdos miesto tarybos nario Viačeslavo Titovo elgesys, kai šis purvais apdrabstė partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą, sulaukė rimto atgarsio. Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešų pol...

    55
  • Fontanų vandenyje slypi užkratai?
    Fontanų vandenyje slypi užkratai?

    Įkaitus orams, klaipėdiečiai suabejojo, ar miesto fontanų vanduo tikrai yra saugus. Nemažai žmonių ir patys nevengia juose atsigaivinti. Nors fontanuose neretai braido šunys ar prausiasi benamiai, regis, jų vandens kokybė mieste nėra tiriama. ...

    1
  • Klaipėdos savivaldybės senjorams – naujos galimybės
    Klaipėdos savivaldybės senjorams – naujos galimybės

    Nuo kitų metų pradžios Klaipėdos savivaldybės darbuotojai – valstybės tarnautojai, sulaukę 65-erių, jei tik pageidaus, nebebus palydimi į pensiją, kaip iki šiol, bet galės toliau darbuotis pagal darbo sutartis. Tokia galimybė atsiras ...

    25
  • Pajūrio gelbėtojams rūpesčių netrūksta
    Pajūrio gelbėtojams rūpesčių netrūksta

    Neblaivūs poilsiautojai, paplūdimiuose neprižiūrimi vaikai ir neatsakingi jų tėvai, persikaitinę senjorai – visi jie pajūrio gelbėtojų rūpestis. Pastarieji džiaugiasi, kad šią vasarą jūros vanduo dar neįšilęs ir bent kol ka...

    7
  • Suvienodins viešųjų tualetų kainas
    Suvienodins viešųjų tualetų kainas

    Tualetai nuolat kelia žmonių aistras – vieni pyksta, kad jų per mažai, kitus stebina mokestis už paslaugą. Nuo šiol Klaipėdoje tvarka visur bus tokia pati. Už pasinaudojimą išviete teks sukrapštyti 30 centų. ...

    10
  • Priekulėje – žirgų sporto ir miesto šventė
    Priekulėje – žirgų sporto ir miesto šventė

    Klaipėdos rajone, Priekulėje, šeštadienį vyksta tradicinė miestelio ir žirginio sporto šventė. Pagrindinis jos akcentas – sportinio jojimo varžybos – konkūras. ...

    5
Daugiau straipsnių