Jūros šventė 2018: senamiesčio erdvės kiekvienam skoniui (programa)

  • Teksto dydis:

Klaipėda jau gyvena 59-osios Jūros šventės nuojauta. Liepos 27–29 dienomis daugiau nei pusę milijono šventės svečių pasitiks senamiesčio erdvių transformacijos, netikėti atradimai, kokybiškos pramogos kiekvieno skoniui. Per tris šventės dienas festivalio organizatoriai pasiūlys daugiau kaip šimtą unikalių, išskirtinių, jūriškų renginių.

Turgaus gatvė virs romantišku bulvaru

Jūros šventės svečiai per keletą pastarųjų metų atradę ir pamilę kitokią Teatro aikštę, bus maloniai nustebinti. Viena pagrindinių šventės arterijų – Turgaus gatvė atkartos Teatro aikštės jaukumą ir virs romantišku bulvaru.

Jūriškas istorijas gatvėje pasakos Lietuvos jūrų muziejaus paroda. Ištikimo Jūros šventės bendražygio – bendrovės „Megaplantas“ dėka čia susikurs net 6 augalų oazės, kviečiančios svajoti, klausytis muzikos. Modernumo ir šviesos naujam bulvarui suteiks bendrovės „ITCC“ kuriami bokštai bei nauji, tik Jūros šventės dienomis džiuginsiantys meno akcentai – milžiniškos kriauklės.

Kaip ir dera bulvarui čia skambės fortepijono garsai. Penktadienio vakarą erdvę užlies romantiko Debussy melodijos, šeštadienį Tarptautinės fortepijono akademijos „Klaipėda Piano Masters“ studentai dovanos auksinės klasikos kūrinius. Naujame bulvare netruks ir džiazinio skambesio bei teatro.

Turizmo skveras

Penktadienį, 14 val., ant Klaipėdos simboliu tapusio „Meridiano“ denio, kartu su choro „Cantare dainomis, iškilmingai bus atidarytas ir „Turizmo skveras“.  „Lietuvos geležinkeliai“ pristatomas skveras skirta skatinti Lietuvos ir kaimyninių miestų bendrystę. Renginio svečius pasitiks miesto šeimininkas, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovai.

Šį kartą „Turizmo skvere“ - Šiaulių, Anykščių, Birštono, Molėtų, Zarasų, Ignalinos, Druskininkų, Kėdainių, Ukmergės turizmo informacijos centrai. Čia sutiksite ir trečius metus dalyvaujančius Klaipėdos regiono turizmo informacijos centrus, tarp kurių - Klaipėdos, Neringos, Palangos, Kretingos, Skuodo, Šilutės atstovai. Save pristatys ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras, „Kaunas In“, Valstybinis turizmo departamentas, „Kūrybinių industrijų dokas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Užsienio ryšių ir turizmo skyrius.

Skvere lankytojų lauks ir interaktyvus „Lietuvos geležinkeliai“ paviljonas, kuriame: unikalios keliavimo patirtys, neatrastos turistinės kryptys, galimybė leistis į virtualią kelionę traukiniais po vaizdingiausius Lietuvos ir kaimyninių šalių kampelius, pramogos mažiesiems, prizai ir siurprizai smalsuoliams. „Turizmo skveras“ šį kartą skvere prie burlaivio „Meridianas“.

Tautinio paveldo krantinė

Išskirtinė ir savita Lietuvos etninė kultūra ir jos tautinis paveldas Jūros šventės dienomis bus pristatomi krantinėje „Tai, kas tikra“. Naujoje vietoje – šalia skulptūros „Žvejys“ įsikūrusi krantinė „Tai, kas tikra“, stebins ne tik autentiškais amatininkų dirbiniais. Tris šventės dienas čia vyks muzikiniai pasirodymai. Iškilmingas krantinės „Tai, kas tikra“ atidarymas - liepos 27 d., 15 val.

„Dažnai mėgstame prisiminti, kad Lietuva kadaise buvo galinga valstybė – nuo jūros iki jūros. Šiandien mes ne tokie dideli, bet ne mažiau svarbūs – telkiamės aplink Baltiją. Jūra – mūsų kelias į pasaulį, o pasaulio – į Lietuvą.  Mus gali skirti kilometrai, bet yra dalykų, kurie mus vienija ir jungia - tai gimtasis kraštas Lietuva, tai mūsų žinojimas, kad esame  jūrinės valstybės atstovai. Jūra sujungia skirtingus žmones lyg skirtingus krantus, tampa geros partnerystės pagrindu, o Jūros šventės renginiai tai įkūnija ir paliudija“, - sakė Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Atidarymo dieną čia gros tautiška kapelija „Sutaras“, veiks tradicinės amatų meistrų dirbtuvės. Liepos 28 d., šeštadienį, 11 val. svečius sveikins Birutės kapela, vakarop - 18 val. val. koncertuos Lenkijos tradicinių dainų ir šokių kolektyvas „Ina“, 20 val. gros Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro kapela „Martvežiai“. Sekmadienį nuo 11 val. lauks Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos kolektyvų koncertas, nuo 13.30 val. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ meno kolektyvų koncertas.

Dizaino jūra

Jau antrus metus į Klaipėdą sugrįžta išskirtinis mados projektas „Dizaino jūra“. Skoningas ir efektingas dizaino pasažas suburs dizainerius ir kūrėjus po vienu stogu. Anot projekto autorių - Šiaurės šalių dizaino asociacijos, „Dizaino jūra“ ypatinga tuo, kad čia savo ekspozicijas pristatys patys kūrėjai ir dizaineriai, tad užsukus ir susidomėjus vienu ar kitu kūriniu, bus galima ne tik jį įsigyti, bet ir sužinoti jo atsiradimo istoriją tiesiai iš kūrėjo lūpų. Savo darbus čia pristatys tokie gerai žinomi prekiniai ženklai kaip „Miutto“, „Ocdeco“, „Make Heads Turn“, „3.14“ ir daugelis kitų.

Naujiena – pikniko zona

Šventės mecenato „Švyturys GO nealkoholinis“ pristatoma Jūros šventės naujiena – „Pikniko erdvė“ išsiskirs ekskliuzyvinių produktų prekyba, maisto vagonėlių įvairove, barbekiu maistu. Čia netruks maisto ir gėrimų degustacijų, vyks ekskursijos į „Švyturio“ alaus daryklą. Didelė žalioji erdvė leis patogiai įsitaisyti ir kurti savo šventę, sau tinkamą poilsį. Pokalbius ir bendravimą paskanins DJ muzika ir vasariški ritmai, kurie primins - „Tas jausmas, kai nesinori namo“. Jūros šventės naujiena įsikurs Kūlių Vartų gatvės atkarpoje ties „Švyturio“ alaus darykla.

Šeštadienį, nuo 15 iki 17 val. čia lauks išskirtinis svečių iš Japonijos pasirodymas. Jūros šventės svečius sveikins tradiciniais japoniškais būgnais – wadaiko – grojanti grupė „Daigen-gumi“. Wadaiko, dar žinomi kaip taiko būgnai, yra tradiciniai japoniški mušamieji instrumentai, senovėje naudoti ritualinėse apeigose, vykstant mūšiams arba teatro pasirodymuose. Dabar šiuos būgnus galima išgirsti japoniškuose festivaliuose ir būgnais grojančių trupių pasirodymuose. Tekančios saulės šalies muzika visus norinčius šeštadienį kvies į nemokamas kūrybines dirbtuves.

„Pikniko zona“ įsikurs Kūlių Vartų gatvėje, žalioje erdvėje prie skulptūros „Neringa“.

Geriausi filmai – Kino skvere

Jūros šventės programą antrus metus papildo didžiausias ir svarbiausias kino renginys Lietuvoje - „Kino pavasaris“. Ramesnio šventės ritmo pageidaujančius Jūros šventės svečius, jau liepos 26-ąją, Jūros šventės išvakarėse, kinas pakvies į Dienovidžio aikštę. Telekomunikacijų bendrovės „Balticum“ pristatomas skveras, tris vakarus leis mėgautis geriausiais, lietuviškai įgarsintais, šių metų „Kino pavasario“ filmais.

Jūros šventės kino vakarus pradės lietuvių trumpametražių filmų seansas, kuriame bus galima pamatyti Venecijos kino festivalyje pristatytą, geriausią šių metų šalies trumpametražį filmą – Lauryno Bareišos režisuotą „Pirtį“, taip pat „Kino pavasario“ perspektyviausiu režisieriumi pripažinto, „Sidabrinei gervei“ nominuoto Tito Lauciaus šmaikštų trumpuką „Gyvatė“ ir festivalio žiūrovų mėgstamo režisieriaus Gedimino Šiaulio naują filmą „Šviesa“. Šis kūrėjas žiūrovams pažįstamas iš filmo „Kaukai“. Su Kino skvero žiūrovais Klaipėdoje susitiks režisieriai L. Bareiša, T. Laucius ir prodiuserė Klementina Remeikaitė.

Čia skambės ir jaunų šalies atlikėjų muzika.Tris Jūros šventės vakarus „Kino pavasario“ gerbėjai išvys publikos simpatijas pelniusius filmus - „Tyli naktis“, „Kandelarija“. Muziką dalins klaipėdietis Karolis Rupkus, grupė „Sisters on Wire“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

NUSIBODO

NUSIBODO  portretas
geriausias pasiulymas butu - rengti ta "Juros svente", karta per 5 metus...ikyrejo ji visiems - jurines tematikos nebera, zuvu turgaus (kaip senais laikais) nebera ir patinka ta svente tik pavargeliams kurie vasara blaskosi tarp palangos basanviciaus g.ir juru muziejaus. Tikri klaipedieciai (uzuojauta gyvenantiems senamiestyje - si gyventoju dalis per svente - niekam nerupi) - jau seniai "padeje ignora" ant tokios sventes.

Gerdas

Gerdas portretas
Išties, Jūros šventės biudžetas milžiniškas, tačiau jokių naujovių, vis tas pats per tą patį. Reikia prinicpinio, sisteminio pokyčio. Ar kada rasis tikrai kūrybingų organizatorių, o ne tokių, kuriems ši šventė - tai kažkoks jausmas apie kažką, kai kažkas... Akivaizdus fantazijos trūkumas.

Jūros šventė be jūreivių

Jūros šventė be jūreivių portretas
Nu nieko gero. Tuntai musių, antisanitarija, prie deginamų lašinių(šašlykų) ir košių, pilni pakrūmiai valkatėlių, vagių ir nusiaubtas miestas. Nes laivyno nėr, laivininkų taipogi nėr, anokia čia šventė be jūreivių ir jūrinės tematikos. Centrą užims pasipinigautojai su pigiais "meno" kūriniais.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių