Jūros šventėje - dar daugiau jūrinių renginių

Nuo pirmosios Jūros šventės 1934 metais puoselėjama nekintanti tradicija – jūrininkų pagerbimas, vainikų žuvusiems jūroje nuleidimas. Į šias oficialias ceremonijas atvyksta aukščiausi mūsų valstybės asmenys - Lietuvos Respublikos Prezidentė, Seimo ir Vyriausybės vadovai, miesto valdžios atstovai. Tačiau ir pramoginė šventės dalis kasmet įgyja vis daugiau jūrinių akcentų.

Šventės atidaryme – du karnavalai

Kaip pasakojo šventės režisierius Rimantas Pelakauskas, į oficialų šventės atidarymą liepos 29-oios vakarą atkeliaus net dvi karnavalinės procesijos. Tradicinėje jūrinių ir kranto organizacijų teatralizuotoje eisenoje šiemet pareiškė norą dalyvauti dar daugiau organizacijų ir šiemet ji gali būti

neregėtai įspūdinga. „Noriu padėkoti Klaipėdos universiteto dizaino katedrai. Jos studentai atlikdami praktiką sukūrė tos eisenos eskizus, o įmonės juos renkasi ir bandys ypatingai pasipuošti“, - sakė šventės režisierius.

Prie karnavalo prisijungs kaukėmis pasipuošę aktoriai, piratų choras iš Olandijos. Eisenoje bus ir būsimo Europos krepšinio čempionato persirengėlių komanda, pasipuošusi įspūdingomis kaukėmis.

„Mes tikimės labai spalvingo reginio. Eisena keliaus per visą senamiestį nuo Koncertų salės iki Senojo turgaus“, - sakė R.Pelakauskas.

Tą patį penktadienio vakarą nuo Jono kalnelio Danės upe pajudės dar vienas karnavalas – laivų paradas. Baltų vėjo ir vandens dievas Bangpūtys, su meno kolektyvų ir išpuoštų laivų palyda, plauks link Kruizinio terminalo - Vėjų salos – kur įvyks tradicinė šventės atidarymo ceremonija ir bus pagerbti jūros žmonės. Beje, Danės upės žiotyse Bangpūtį turėtų pasitikti įspūdingas reginys - KLASCO vilkikai su galingų siurbių purškiamais keliasdešimties metrų aukščio vandens fontanais.

Rūkų sala – žuvies rojus

Klaipėdos piliavietės teritorija, simboliškai bus pervadinta Rūkų sala, ir tris šventės dienas čia šeimininkaus žvejai ir žvejiškų patiekalų gamintojai. „Ankstesniais metais prekiautojai žuvimi būdavo išblaškti po visą šventės zoną, o šiemet juos sukviesime į vieną vietą. Rūkomos žuvies ir žuvienės kvapas neleis svečiams pasiklysti – nosis juos atves į Rūkų salą“, - intrigavo Rimantas Pelakauskas.

Šeštadienį Rūkų saloje įvyks žuvienės virimo čempionatas. 6 regionų komandos pasiruošusios susirungti išvirdamos didžiulius puodus ypatingos receptūros žuvienės, o ragautojai  turės išrinkti, kuri skaniausia. Tačiau žuvienės ar šviežiai rūkytos žuvies ten bus galima paragauti visas šventės dienas.  Rūkų saloje veiksmas vyks be perstojo. Bus demonstruojami žvejų amatai: luoto skobimas, tinklo pynimas ir kt. Scenoje dienomis koncertuos folkloro, folkroko kolektyvai, o vakarais pasirodys žymesnės šio žanro grupės. Kam dūmo kvapo bus per daug - galės jį nusiplauti išsikaitinę Rūkų salos pirtelėje.

Jūriškos pramogos – visoje Klaipėdoje

Šiemet sukanka 200 metų nuo profesionalių jūrininkų rengimo pradžios. Šia proga Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla kvies svečius į savo renginius - mokyklos auklėtiniai Smiltynės paplūdimyje surengs jūrinių sporto rungčių varžybas - virvės tempimą vandenyje, metlynio metimą, šuolius į tolį su gelbėjimosi ratais. Sekmadienį, rugpjūčio 31 dieną, Jūros šventės svečiai galės pajusti kapitono duonos skonį – jūreivystės mokyklos organizuojamos ekskursijos „Tapk gimtojo miesto kapitonu“ dalyviams bus leista valdyti laivą realybei artimose sąlygose.

Tikrais laivais, kaip įprasta, bus galima pasiklaukioti po Kuršių marias. Iš Kruizinių laivų terminalo ir Danės krantinių plukdys mažieji laivai, o „Muzikuojantis keltas“ ir pramoginis laivas „Venus S“ pasiūlys iškylas su koncertinėmis programomis.

Kaip atodo senovinis laivas ir kaip jis pakrikštyjamas – bus galima išvysti penktadienį, prieš šventės atidarymą. Prie Švyturio menų doko su iškilmėmis bus suteiktas vardas Lietuvos jūrų muziejuje atstatytai žvejų motorinei valčiai – dorei. Taip pat, norinčius daugiau sužinoti apie senąsias žvejiškas pamario tradicijas Jūrų muziejus pakvies į etnografinę žvejo kiemo šventę „Žuvys išgalvojo giesmes“.