- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tai, kad Jūros šventė atidaroma Jūrų muziejaus renginiais, tampa gera tradicija ir geru tonu.
Šiemet pirmasis šventės renginys – tikrai simbolinis: muziejaus parengta paroda „Pirmosios Lietuvos burės“. Ji bus atidaryta liepos 26 dieną, antradienį, 16 val. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekoje. Šioje parodoje muziejus toliau pristato pirmuosius Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, tapsmo ir formavimosi žingsnius – prekybinių burlaivių „Jūratė“ ir „Kastytis“ bei skautų jachtos „Budys“ istoriją.
Pasak muziejaus istoriko Romualdo Adomavičiaus, Lietuvos garlaivių bendrovė pirmuosius du prekybinius motorinius burlaivius įsigijo dar 1921 metais, kai Lietuva net nebuvo atgavusi Klaipėdos. Nemažiau svarbus buvo jaunimo jūrinis ugdymas, todėl 1922 metais Kaune įkuriama Jūrų skautų draugija. Po ketverių metų pirmieji jos nariai, remiami Lietuvos jūrininkų sąjungos, jau bando savo jėgas su jachta „Budys“.
Klaipėdos krašte jūrų skautai buvo vadinami lietuviškai – budžiais. Tokį vardą jiems davė to meto Mažosios Lietuvos šviesuolis Vydūnas, pasiūlęs vadintis vardu, kuris atitiktų jų šūkį „Budėk!“.
1926 metų spalio 1 dieną pirmą kartą į tolimesnę kelionę (Liepojos uostą) išplaukė Klaipėdos jūrų skautų burinis kuteris „Budys“ su lietuviška vėliava, lietuvišku pavadinimu ir lietuviška įgula. Ši data iki šiol laikoma Lietuvos jūrinio buriavimo pradžia. Jūrų skautai su „Budžiu“ apsilankė beveik visų Baltijos jūros šalių uostuose. 1933 metų liepos 15 dieną į jūrą išplaukiantį „Budį“ sudaužė audra, žuvo trys buriuotojai.. Beje, šiauriniame mole Melnragėje „Budžio“ žūties vietą dabar žymi memorialinė lenta ir inkaras.
"Ši žūtis beveik sutapo su S.Dariaus ir S.Girėno pilotuojamos „Lituanikos“ sudužimu", - pasakojo Romualdas Adomavičius. – „Lituanica“ krito liepos 17-ąją.
Nebuvo sėkmingas ir minėtų prekybinių burlaivių likimas. „Kastytis“ nuskendo 1925 metais užplaukęs ant seklumos. Po nelaimės bendrovei sunkiai stojantis ant kojų, už poros metų buvo parduota ir „Jūratė“, taip atsidūrusi net Karibų jūroje.
Tačiau nežiūrint tragiškos šių lietuviško laivyno pirmeivių lemties, jūrų skautai ir „Budys“ išugdė tikruosius Lietuvos jūrininkus, vėliau tapusius jau bendrovės ,,Lietuvos Baltijos Lloydas“ kapitonais ir jūrininkais. Beje, paroda po atviru dangumi „Lietuvos Baltijos Lloydas 1936-1940“ ir per Jūros šventę tebepuoš kruizinių laivų terminalą, kviesdama klaipėdiečius ir miesto svečius ne tik suktis linksmame šventės pramogų rate, bet ir pasinaudoti galimybe bent prisiliesti prie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, istorijos.
Liepos 28 dieną, ketvirtadienį, 14 valandą, Jūrų muziejus kviečia jūrinę bendruomenę į Nerijos fortą. Čia kiekvienais metais, Jūros šventei keliant bures, pagerbiami jūrininkai, atvėrę Lietuvai jūrą.
Po ceremonijos bus pristatyta nauja ekspozicija „Dingusio laivyno liudininkas“, vidutiniame žvejybos traleryje „Dubingiai“. Paroda skiriama jau sovietinio laiko istorijai - šio Klaipėdoje statyto laivo 50-mečiui. Joje pristatomos tokio tipo laivų ypatybės, atskleidžiami įgulų darbo ir buities momentai, taikliomis detalėmis atspindima sovietmečio atmosfera.
Prekybinis motorinis burlaivis „Jūratė“ buvo pastatytas Kylyje 1920 m.
Jūros skautų jachta „Budys“, irgi pastatyta Kylyje 1919 m.
Programa:
Liepos 26 d. 16 val. (antradienis)
Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka
Paroda „Pirmosios Lietuvos burės“ pasakoja apie pirmuosius prekybinius laivus su Lietuvos vėliava – „Jūratė“ ir „Kastytis“. Kartu pristatoma ir jūrų skautų jachtos „Budys“ istorija. Šis burlaivis padėjo skleisti jūrinę mintį tarp jaunimo, kurti ir įtvirtinti jūrines tradicijas.
Liepos 28 d. 14 val. (ketvirtadienis)
Lietuvos jūrų muziejus
Jūrininkų pagerbimo ceremonija
Tradicinės ceremonijos metu bus pagerbti jūrininkai, atvėrę jūrą Lietuvai.
Liepos 28 d. 14.30 val. (ketvirtadienis)
Senųjų laivų aikštelė, Lietuvos jūrų muziejus
Paroda „Dingusio laivyno liudininkas“ vidutiniame žvejybos traleryje „Dubingiai“.
Paroda skiriama šio Klaipėdoje statyto laivo 50-mečiui. Joje pristatomos tokio tipo laivų ypatybės, atskleidžiami įgulų darbo ir buities momentai, taikliomis detalėmis atspindima sovietmečio atmosfera.
Liepos 28 d. 15.00 val. (ketvirtadienis)
Danės krantinė prie „Švyturio menų doko“
Lietuvos jūrų muziejuje atstatytos žvejų motorinės valties – dorės „Kopgalis“– vardo suteikimo ceremonija.
Liepos 30–31 d. 13–17 val. (šeštadienis, sekmadienis)
Etnografinė pajūrio žvejo sodyba, Lietuvos jūrų muziejus
Žvejo kiemo šventė „Žuvys išgalvojo giesmes“
Nuotaikinga ir žiūrovus įtraukianti etnografinė šventė šiais metais skirta gintaro temai. Bus pristatomos tradicijos, amatai, o „Akademijoje po obelim“ diskutuoti kvies mokslininkai.
Paroda „Lietuvos Baltijos Lloydas 1936–1940“ eksponuojama po atviru dangumi Kruizinių laivų terminale iki rugsėjo 30 d.
Pirmą kartą Lietuvoje pristatoma įspūdinga bendrovės, tapusios lietuviškojo laivyno pirmeive, istorija. Senos nuotraukos, archyvinė medžiaga vaizdžiai pasakoja apie šios kompanijos veiklą, laivyną ir įgulas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų6
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo5
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?9
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?9
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas15
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?5
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...