Jūrų muziejaus dorė pirmą kartą išplauks į marias

Penktadienį 15 valandą Klaipėdoje, Danės krantinėje prie „Švyturio“ menų doko, rengiama atstatytos motorinės žvejų valties – dorės – vardo suteikimo ceremonija.

Muziejaus direktorė Olga Žalienė pažymėjo, kad jūrų muziejus yra vienintelis muziejus Lietuvoje, turintis net savo laivyną.

Pasak jos, tai ne tik modeliai laivybos istorijos ekspozicijos salėse, - pasakojo direktorė, -ne tik senųjų žvejybos laivų aikštelėje stūksantys senasis Kuršmarių žvejų kurėnas, medinis mažasis žvejybos traleris „Kolyma“, plieninis tralbotas bei didžiausias muziejaus eksponatas – vidutinis žvejybos traleris „Dubingiai“. Muziejus valdo ir nedidelį plaukiojančių eksponatų laivyną. Kol kas visą flotilę atstojo antrą dešimtmetį plaukiojantis eksponatas - kurėnas „SÜD 1“. Tai - tradicinė Kuršių marių burvaltė, atspindinti kelių šimtmečių žvejybos tradiciją.

Penktadienį šį laivyną papildys sovietmečio žvejų motorinė valtis – dorė. Ji pastatyta pagal 1977 metais Neringos žuvininkystės ūkio muziejui padovanotą valtį.

Istorikas Romaldas Adomavičius pasakoja, kad ąžuoliniais kurėnais plaukta žvejoti į marias iki praeito amžiaus vidurio, tačiau juos palaipsniui išstūmė patogesni motoriniai laivai - medinės dorės.

Dorės projektas į Lietuvą pateko iš Rusijos šiaurės. Ten, šalia Archangelsko, po karo pradėtos statyti priekrantės žvejybai pritaikytos motorinės valtys, kurioms pavyzdžiu pasitarnavo kaimyninės Suomijos ir Karelijos žvejų laivai.

Tuo pat metu pagal tą patį projektą dorės pradėtos statyti ir Lietuvoje, Kriūkų laivų statykloje prie Nemuno. Ten dar Nepriklausomos Lietuvos laikais buvo įrengta akcinei laivininkystės bendrovei „Lietuvos Baltijos Lloydas“ priklausiusi baidokų (krovininių upių laivų) statykla.

Dores žvejai greit pamėgo. Jos buvo naudojamos žvejybai sekliose Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantės vandenyse su statomais tinklais ir ūdomis (ilga virvė, prie kurios pritvirtintos trumpesnės virvutės su kabliukais). Nors dorės nebuvo greitos - išvystydavo tik iki 5 mazgų (apie 9 km/h) greitį, tačiau žvejai gyrė geras šių valčių jūrines savybes. Jose tilpdavo iki 4 tonų laimikio, o įgulai reikėjo trijų žvejų.

Romalda Adomavičius pasakojo, jog šiais laivais žvejota dažniausiai pavasarį ir rudenį.Tuščios dorės laivugalis būdavo nugrimzdęs giliau ir valtis išsilygindavo tik pakrovus į ją krovinį ar sugautą žuvį. Tokia laivo padėtis buvo patogi plaukti per nestoru ledu užšalusį vandenį, kai iškilęs laivo priekis laužydavo ledą. Tiesus dorės kylis buvo pratęstas už sraigto, o kadangi grimzlė buvo palyginus maža, šiam laivui nereikėjo patogių ir saugių krantinių. Dorės galėjo būti tiesiog ištraukiamos ant smėlėto nerijos kranto.

Dorės atstatymas nebuvo paprastas. Ypač daug vargta su originaliu, kelių dešimčių metų senumo varikliu. Kadangi nei tokie varikliai, nei jų atsarginės dalys nebėra gaminami, daug ką teko ieškoti net sendaikčių turguose.

Sovietmečio valtį atgaivino bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" meistrai.

Dorės atstatymas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Baltijos regiono bendradarbiavimo programos Interreg III B projekto LAGOMAR.

Po iškilmingos vardo suteikimo ceremonijos, dorė išplauks pirmą kartą į marias. Planuojama, kad kai bus sutvarkyti dorės registravimo dokumentai, ja bus rengiamos ekskursijos po uosto akvatoriją.


Šiame straipsnyje: dorėJūrų muziejus

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Neringos miškus puola naktinių drugių verpikų vikšrai
    Neringos miškus puola naktinių drugių verpikų vikšrai

    Smiltynės miškus užpuolė lapus ir spyglius graužiantys kenkėjai – naktinių drugių verpikų vikšrai. Šių kenkėjų invazijas Lietuvos miškuose girininkai stebi kone kasmet, tačiau šiemet – ypatingas antpl...

  • Klaipėdiečiai pirmieji atšventė Jonines
    Klaipėdiečiai pirmieji atšventė Jonines

    Didieji trumpiausios metų nakties renginiai visoje Lietuvoje prasidės tik šeštadienį, Joninių išvakarėse, tačiau klaipėdiečiai buvo pirmieji ir šią šventą atšventė jau penktadienio vakarą. ...

    8
  • Neringoje atsiradę mielos išvaizdos gyvūnai žmonėms krečia nemielus pokštus
    Neringoje atsiradę mielos išvaizdos gyvūnai žmonėms krečia nemielus pokštus

    Poilsiautojai ir vietiniai gyventojai Neringoje jau ne kartą yra susidūrę su šernais, lapėmis, briedžiais. Kai kurie juos mėgsta šerti ir tai tampa savotiškai tradicine, nors ir nelabai skatintina, poilsio dalimi. ...

    5
  • Kariniuose įtvirtinimuose – naujas muziejus
    Kariniuose įtvirtinimuose – naujas muziejus

    Giruliuose esantys kariniai įtvirtinimai netrukus gali padovanoti dar daugiau istorijos žinių apie Antrojo pasaulinio karo mūšius pajūryje. Šeštadienį būrys Pasieniečių klubo vyrų rankomis atkasinės pietinės gynybinių įtvirti...

    1
  • Vyrų pliaže – mažos mergaitės
    Vyrų pliaže – mažos mergaitės

    Pajūriu ėjusį klaipėdietį šokiravo vyrų pliaže tarp nuogalių laigančios dvi nuogos mažametės mergaitės. Jos esą čia veikiausiai atėjo su tėčiu. Tačiau kilo klausimas, ar šis paplūdimys išties tinkama ir saugi vieta ma...

    16
  • Per Jonines pajūryje lis
    Per Jonines pajūryje lis

    Vasarvidžio savaitgalis nenudžiugins geru oru. Lis ir bus vėjuota, užtat kitą savaitę oras pamažu rims, po kelių dienų sugrįš tradicinė lietuviška vasara. ...

    3
  • Palangoje apsistoję svečiai mėgaujasi ne tik jūra
    Palangoje apsistoję svečiai mėgaujasi ne tik jūra

    Palangą savo poilsiui pasirinkę svečiai vis aktyviau renkasi ne tik pasyvų poilsį, bet ir galimybę „atrasti“ dar nematytą Palangą. Tad kurorto Turizmo informacijos centro siūlomos nemokamos apžvalginės ekskursijos po Palangą nestokoja p...

    1
  • Klaipėdos muzikinio teatro direktoriaus konkurse – šeši pretendentai
    Klaipėdos muzikinio teatro direktoriaus konkurse – šeši pretendentai

    Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktoriaus konkursas tęsiasi jau ketvirtą mėnesį. Po to, kai gegužę komisijai neįtiko pastarieji du pretendentai, paskelbtas naujas, kuriame dalyvauja jau šeši asmenys, siekiantys vadovo posto. ...

    6
  • Liepų gatvėje – nauja šviesoforinė sankryža
    Liepų gatvėje – nauja šviesoforinė sankryža

    Liepų gatvėje ateityje planuojama įrengti dar vieną šviesoforais reguliuojamą sankryžą, kuri turėtų atsirasti ties sankirta su Pievų gatve. Tikimasi, kad tai padės suvaldyti transporto srautus, kurie, prognozuojama, padidės dėl naujų objek...

    5
  • Karinės jūrų pajėgos minės istorinį laivo žygį per Atlanto vandenyną
    Karinės jūrų pajėgos minės istorinį laivo žygį per Atlanto vandenyną

    Liepos 4 d. iškilmingos rikiuotės metu bus paminėtas Karinių jūrų pajėgų (KJP) štabo laivo ,,Vėtra“ (A41) žygis per Atlantą. ...

Daugiau straipsnių