Jūrų muziejaus naujosios gyventojos – medūzos

Lietuvos Jūrų muziejus kviečia Kalėdų dienomis lankytojus susipažinti su pirmą kartą jame pristatomais duobagyviais – medūzomis.

Prieš gerą mėnesį iš Gdynės akvariumo muziejaus biologas Saulius Karalius atsivežė dešimt medūzų. Kelionė užtruko apie pusę paros, išgyveno devynios. Pasak, biologo, gyvūnai buvo pervežti paprasčiausiame plastikiniame maiše su vandeniu iš akvariumo, kuriame jos gyveno.

„Tai taškuotosios medūzos (Phyllorhiza punctata). Anksčiau jos gyveno tik tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje, o dabar - ir Atlante, ir Karibų bei Viduržemio jūrose. Parvežtieji gyvūnai nėra dideli – jų skersmuo 2-6 cm, tačiau per keletą mėnesių išaugs dvigubai. Natūralioje aplinkoje šios medūzos išauga net iki 50 cm ir traukia akį baltais taškais, kurie išryškėja ant jų kūno kaip žvaigždės danguje. Jūroje jos išgyvena iki dviejų metų, akvariumuose – tik pusmetį ar kiek ilgiau. Mat šiems duobagyviams reikalingas nuolat silpnų srovių judinamas vanduo. Gdynės akvariumas medūzų pasidaugino iš polipų“, - pasakojo Saulius Karalius.

Medūzos turi dvi dauginimosi stadijas: pirma, kai susijungia spermatozoidas ir kiaušinėlis ir iš jų išsivysto lerva planulė, kuri srovių nunešta į dugną prisitvirtina prie jo ir virsta polipu. Ir antroji, kai tas polipas pradeda gaminti mažas medūzėles, vadinamąsias efyras. Iš Gdynės į Jūrų muziejų atvežta ir polipų, iš kurių bus bandoma išsiauginti savų jaunų medūzų.

Medūzos priklauso duobagyvių klasei ir yra vienos stambiausių planktono gyventojų. Jų kūnas gali būti daugiau kaip 2 m skersmens, sverti iki 300 kg, o čiuopikliai siekia net keletą metrų. Tik kelių rūšių medūzos prisitvirtina prie dumblių, o kai kurios nemažą gyvenimo dalį polipų pavidalu praleidžia jūros dugne. Nors medūzos gali plaukti sutraukdamos savo raumenis, joms sunku judėti net prieš silpną srovę, todėl neretai išmetamos į paplūdimius audrų metu. Baltijos jūroje gyvena tik vienos rūšies – ausytosios medūzos (Aurelia aurita).

Beje, raketinį variklį medūzos turėjo daug anksčiau negu jį išrado žmonės. Šie gyvūnai sugeba su dideliu spaudimu pro burną išstumti vandenį ir taip labai greitai pajudėti iš vietos. Medūzų kūnas drebutinis, panašus į skėtį, kurio apatinės pusės viduryje yra burna. Kūno pakraščiais išsidėstę čiuptuvai, o ant jų - tūkstančiai dilgiųjų ląstelių. Staigiais judesiai sutraukdama savo skėtį ir iššvirkšdama vandenį, medūza daro reaktyvinį šuolį ir išgaubta puse plaukia pirmyn.

Visais laikais šie paslaptingi gyvūnai baugino jūrininkus, tad apie medūzas sukurta daug legendų. Vienas žinomiausių pasakojimų ateina iš graikų mitologijos, kurioje gorgona Medūza vaizduojama su vietoj plaukų besiraizgančiomis gyvatėmis ir mirtį nešančiu žvilgsniu. Biologai teigia, kad mitai turi realų pagrindą – medūzos sugeba stipriais nuodais auką nužudyti per milijoninę sekundės dalį. Pavyzdžiui, vandenyje praktiškai nematomos, balkšvai žydros spalvos permatomos jūrų širšės (Chironex) (medūzų rūšis, ) čiuptuvai gali užaugti iki 3 metrų ilgio. Nuo vieno gyvūno pagamintų nuodų per tris minutes galėtų mirti 60 suaugusių žmonių. Biologų teigimu, Lietuvos jūrų muziejuje apsigyvenusios taškuotosios medūzos žmogui nėra pavojingos – gali tik nestipriai nudilginti.

 


Šiame straipsnyje: Jūrų muziejusmedūzos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių