Jūrų muziejaus ruoniams - laisvė

Penktadienį į Baltijos jūrą ties Nida, bus paleisti trys Lietuvos jūrų muziejaus augintiniai - ruoniai Vėjas, Marius ir Girulė. Vėjas pernai gimė muziejuje, o Marius ir Girulė prieš metus buvo rasti nusilpę Baltijos pajūryje: Girulė - prie Girulių, o Marius - netoli muziejaus, Kuršių marių pakrantėje.

Šie gyvūnai išgyveno tik muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo ir gyvūnų prižiūrėtojų dėka. Ruoniukai ne tik pasveiko, bet ir grįžta į laisvę.

Nuo 1995 metų, siekiant atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių (Halichoerus grypus macrorhynchus) populiaciją, iš muziejaus išleista jau 18 ruonių. 2002 metais Nidoje išleistiems ruoniams buvo prisegti elektroniniai davikliai, jie parodė, kas gyvūnai patraukė tiesiai į Saremo salą.

„Šiemet paleistiems ruoniams prisegti tik raudoni plastmasiniai žymekliai, - sakė A.Grušas. - Todėl Jūrų muziejus prašo pastebėjus šiuos ruonius susisiekti su muziejumi, mums labai įdomu, kur jie keliaus. Žvejų noriu paprašyti nežudyti, radus į tinklą įsipainiojusi ruonį, o paleisti jį. Laikas mokytis sugyventi su gamta ir suprasti, kad jūros šeimininkas - ne žmogus, o jos gyvūnai.“

Pasak Arūno Grušo ruoniai iš Smiltynės vežami į Nidą ir ten paleidžiami todėl, kad Smiltynės priekrantėje yra toks tinklų kordonas, kad gyvūnai nesugebės per jį prasibrauti.

Pilkieji ruoniai (dar vadinami ilgasnukiais) Baltijos jūroje atsirado prieš 10000 metų. Dabar tai - nykstanti, reta rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Daugiausiai jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų . Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Gyvena pakrantės zonoje, ant uolėtų salų krantai. Žiemą ir pavasarį mėgsta įsitaisyti gulyklose ant ledo.

Praeitą šimtmetį Baltijos jūroje pilkųjų ruonių sparčiai mažėjo. Ketvirtą dešimtmetį jų buvo apie 20 tūkstančių, šeštą - 5-10 tūkstančių, aštuntą - tik apie 1,2 tūkstančio. Anksčiau jie nyko dėl beveik nereguliuojamos medžioklės ir specialaus naikinimo, nes manyta, jog jie kenkia žuvininkystei. Vėliau pagrindinė nykimo priežastimi tapo jūros užterštumas chloro organiniais junginiais bei sunkiaisiais metalais, kurie kaupiasi žuvyse.

Dėl to iki 80 proc. patelių lieka bergždžios arba gimdo negyvus jauniklius. Šiuo metų vandens kokybė yra pagerėjusi, nes DDT, naftos produktų ir kitų teršiančių medžiagų išmetimai yra uždrausti. Nors ruonių sveikata pagerėjo, bet pastaruoju metu dažnai pastebimas ištisų kolonijų užkrėtimas parazitais, kurie pažeidžia gyvūnų inkstus ir tai šiuo metu yra antroji ruonių mirtingumo priežastis. Pirmoji - ruonių žūtis žvejų tinkluose. Balandį - birželį tinkluose dažniausiai žūna  ruonių jaunikliai.

Paskutiniu laiku pastebimos pilkųjų ruonių Baltijos jūroje gausėjimo tendencijos: 1995 metais jų buvo apie 5300, 1999 metais - 7600.

„Tačiau apie populiacijos augimą kalbėti dar anksti,“ - sako Arūnas Grušas.


Šiame straipsnyje: ruoniailaisvė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Teismas: konteineriniai tualetai Palangoje buvo pastatyti nelegaliai
    Teismas: konteineriniai tualetai Palangoje buvo pastatyti nelegaliai

    Klaipėdos apygardos administracinis teismas paskelbė, kad konteineriniai tualetai Palangos paplūdimyje šią vasarą buvo pastatyti nelegaliai, antradienį pranešė „Lietuvos ryto“ televizija. ...

    6
  • Išrinktos uostamiesčio judriausios klasės
    Išrinktos uostamiesčio judriausios klasės

    Klaipėdos moksleiviai antrą kartą varžėsi dėl judriausios klasės titulo. Antradienį Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizavo moksleivių konkurso „Judriausia klasė“ finalinį etapą. Šio konkurso tikslas ne&nbs...

  • Elektroninė sistema egzaminuoja nervus
    Elektroninė sistema egzaminuoja nervus

    Ilga meditacija, žiūrint į kompiuterio ekraną, lakstymas nuo vieno kompiuterio prie kito, neaiškus burbuliavimas ar net keiksmažodžių virtinė – tokių situacijų liudininkai pastaruoju metu tampa gydytojų pacientai ar vaistinių klientai....

  • Take skaičiuos dviratininkus
    Take skaičiuos dviratininkus

    Po metų startuos pėsčiųjų-dviratininkų tako, besidriekiančio Taikos prospekte nuo Sausio 15-osios iki Kauno gatvės, remontas. Planuojama ne tik sutvarkyti jo dangą, želdinius, bet ir įrengti suoliukus, užuovėjas, dviratininkų skaičiuotuvus. ...

    2
  • Rizikos vertė – 10 milijonų eurų
    Rizikos vertė – 10 milijonų eurų

    Prieš suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą reikšti nuogąstavimai dėl jo nepatogumų nepasitvirtino. ...

    7
  • Klaipėdiečiai aktyviai ruošiasi gripo egzaminui
    Klaipėdiečiai aktyviai ruošiasi gripo egzaminui

    Permainingi orai egzaminuoja klaipėdiečių sveikatą. Sergamumas peršalimo ligomis ir gripu kol kas uostamiestyje nepasiekė piko, bet gyventojai iš anksto pasirūpina apsauga nuo klastingos ligos. ...

    2
  • Klaipėdos universiteto mokslininkai tirs vėgėles
    Klaipėdos universiteto mokslininkai tirs vėgėles

    Maždaug po pusantrų metų sužinosime, ar Lietuvos vandenyse dar liko vėgėlių. ...

  • Uostamiestyje atnaujins mokyklų stadionus
    Uostamiestyje atnaujins mokyklų stadionus

    Per penkerius metus vaizdas miesto švietimo įstaigų sporto aikštynuose, kurių daugumos būklė prasta, kardinaliai pasikeis. Į stadionus kasmet ketinama investuoti po pusantro milijono eurų. ...

    5
  • Šaltukas vairuotojams pasiuntė išbandymų
    Šaltukas vairuotojams pasiuntė išbandymų

    Dar sekmadienio vakarą spustelėjęs šaltukas pirmadienio naktį į gatves ir kelius išginė barstymo mašinas. Tai padėjo išvengti masinių avarijų. ...

  • Virtęs akcine bendrove Klaipėdos uostas mokės ir dividendus
    Virtęs akcine bendrove Klaipėdos uostas mokės ir dividendus

    Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kitąmet pirmąkart po septynerių metų pertraukos išmokės dividendus. ...

    6
Daugiau straipsnių