- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį į Baltijos jūrą ties Nida, bus paleisti trys Lietuvos jūrų muziejaus augintiniai - ruoniai Vėjas, Marius ir Girulė. Vėjas pernai gimė muziejuje, o Marius ir Girulė prieš metus buvo rasti nusilpę Baltijos pajūryje: Girulė - prie Girulių, o Marius - netoli muziejaus, Kuršių marių pakrantėje.
Šie gyvūnai išgyveno tik muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo ir gyvūnų prižiūrėtojų dėka. Ruoniukai ne tik pasveiko, bet ir grįžta į laisvę.
Nuo 1995 metų, siekiant atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių (Halichoerus grypus macrorhynchus) populiaciją, iš muziejaus išleista jau 18 ruonių. 2002 metais Nidoje išleistiems ruoniams buvo prisegti elektroniniai davikliai, jie parodė, kas gyvūnai patraukė tiesiai į Saremo salą.
„Šiemet paleistiems ruoniams prisegti tik raudoni plastmasiniai žymekliai, - sakė A.Grušas. - Todėl Jūrų muziejus prašo pastebėjus šiuos ruonius susisiekti su muziejumi, mums labai įdomu, kur jie keliaus. Žvejų noriu paprašyti nežudyti, radus į tinklą įsipainiojusi ruonį, o paleisti jį. Laikas mokytis sugyventi su gamta ir suprasti, kad jūros šeimininkas - ne žmogus, o jos gyvūnai.“
Pasak Arūno Grušo ruoniai iš Smiltynės vežami į Nidą ir ten paleidžiami todėl, kad Smiltynės priekrantėje yra toks tinklų kordonas, kad gyvūnai nesugebės per jį prasibrauti.
Pilkieji ruoniai (dar vadinami ilgasnukiais) Baltijos jūroje atsirado prieš 10000 metų. Dabar tai - nykstanti, reta rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Daugiausiai jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų . Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Gyvena pakrantės zonoje, ant uolėtų salų krantai. Žiemą ir pavasarį mėgsta įsitaisyti gulyklose ant ledo.
Praeitą šimtmetį Baltijos jūroje pilkųjų ruonių sparčiai mažėjo. Ketvirtą dešimtmetį jų buvo apie 20 tūkstančių, šeštą - 5-10 tūkstančių, aštuntą - tik apie 1,2 tūkstančio. Anksčiau jie nyko dėl beveik nereguliuojamos medžioklės ir specialaus naikinimo, nes manyta, jog jie kenkia žuvininkystei. Vėliau pagrindinė nykimo priežastimi tapo jūros užterštumas chloro organiniais junginiais bei sunkiaisiais metalais, kurie kaupiasi žuvyse.
Dėl to iki 80 proc. patelių lieka bergždžios arba gimdo negyvus jauniklius. Šiuo metų vandens kokybė yra pagerėjusi, nes DDT, naftos produktų ir kitų teršiančių medžiagų išmetimai yra uždrausti. Nors ruonių sveikata pagerėjo, bet pastaruoju metu dažnai pastebimas ištisų kolonijų užkrėtimas parazitais, kurie pažeidžia gyvūnų inkstus ir tai šiuo metu yra antroji ruonių mirtingumo priežastis. Pirmoji - ruonių žūtis žvejų tinkluose. Balandį - birželį tinkluose dažniausiai žūna ruonių jaunikliai.
Paskutiniu laiku pastebimos pilkųjų ruonių Baltijos jūroje gausėjimo tendencijos: 1995 metais jų buvo apie 5300, 1999 metais - 7600.
„Tačiau apie populiacijos augimą kalbėti dar anksti,“ - sako Arūnas Grušas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?9
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas14
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?5
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus48
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...