Jūrų muziejuje - edukacinė paroda “Kodėl laivas plaukia?"

Kiekvienas iš mūsų vaikystėje plukdėme tošinius ar popierinius laivelius pavasariniame upelyje ar bent lietaus balutėje. Sekdavome laivelį su iš klevo lapo padaryta bure tol, kol jis nedingdavo už upės vingio. Tik tada nemąstydavome, kokios gi jėgos priverčia mūsų laivelį plaukti.

Jūrų muziejuje atidaryta edukacinė paroda “Kodėl laivas plaukia?”, kurioje ne tik galima vėl pabūti vaiku, gaminant laivelius, bet ir čia pat kubile išbandyti savo kūrinio stovumą ar gebėjimą laikytis ant vandens.

Koks buvo pirmsis laivas?

Pasak parodos kuratoriaus, istoriko Romualdo Adomavičiaus, žaisdami vaikiškus žaidimus, mes lyg ir grįžtame į žmonijos istorijos pradžią.

„Parodoje pateikiami primityvių plaukimo priemonių pavyzdžiai labai panašus į mūsų žaislinius laivelius. Akmens amžiuje atsirado plaustas – surišti medžių kamienai tiko ir žvejybai, ir kroviniams gabenti pakrantėmis. Vietoj medienos buvo naudojamos ir nendrės, pripūstos gyvulių odos ar net moliniai indai“, – pasakojo istorikas.

Gebėjimas naudotis įrankiais ir ugnimi leido žmogui prieš 10 tūkst. metų iš medžio kamieno išsiskobti ir išdeginti luotą. Tai buvo tikri to laiko ekspresai – greiti ir manevringi, turėję tik vieną trūkumą – lengvai virsdavę. Bet polineziečiai sugalvojo patobulinimą – pritvirtino šoninius plūdurus.

Krepšys, pasirodo, gali būti skirtas ne tik uogauti ar grybauti, bet ir atstoti valtį. Jo pagrindas nupinamas iš vytelių, jas aptraukiant oda ar medžio žieve, nendrėmis, o mūsų laikais – vandeniui nepralaidžia medžiaga. Apvalainas krepšys dar ir dabar naudojamas kai kuriuose regionuose: ne tik Vietname, Tibete, Indijoje ar Irake, bet ir Vakarų Europoje – Airijoje, Velse.

Kaip statomas laivas?

Paroda ne tik pristato laivų statybos istoriją bet ir atskleidžia tą, ne vieną vaiką kankinantį klausimą: kodėl gi geležiniai laivai nepaskęsta.

„Kol žmogus išmoko suvirinti laivą iš metalo, turėjo nutekėti daug vandens. Senovės egiptiečiai riestanosius laivus statė iš virvėmis suraišiotų lentgalių. Nilo deltoje augo vien plonos ir kreivos akacijos, todėl faraonų dailidės įgudo meistriškai užtaisyti medienos plyšius, figūriškai tašyti, išmoko medį išlenkti. Toje tolimoje epochoje atsirado pagrindinės laivo dalys: kilis, števeniai, špantai, stringeris, denis“,  – pasakojo istorikas.

Parodos lankytojai gali išbandyti tris pagrindinius laivo denio lentų tvirtinimo būdus: jie patys išmoks susiūti arba suleisti lentas karaveliniu ir klinkeriniu būdu.

Įdomu tai, kad vienodi  būdai buvo naudojami geografiškai viena nuo kitos nutolusiose vietovėse: kraveliniu būdu sujungtos ir Kristupo Kolumbo karavelių lentos, taip pat statė kurėnus ir senieji Kuršių marių žvejai.

Kodėl laivas neskęsta?

Šiandien laivai projektuojami ir net išbandomi kompiuteriais. O kaipgi be modernių prietaisų laivadirbiai prieš šimtmečius gebėjo statyti didelius ir stiprius jūrų laivus?

Iš pradžių visi laivai buvo statomi pagal meistro paruoštus šablonus. Vėliau atsirado brėžiniai, tiksliai nustatantys simetrijos ašį ir laivo tūrį,

Šioje parodos dalyje veikia du atviri baseiniukai: stovumo ir plūdrumo. Viename jų lankytojai, patys keisdami svareliais laivo svorio centrą, gali jį net nuskandinti. Kitame baseine pateikiamas povandeninio laivo modelis, kuris iškeliamas arba panardinamas  kompresoriumi pumpuojant orą. Pirmieji parodos lankytojai – vaikai – itin pamėgo šį, žaidimą primenantį, eksponatą.

Parodoje pristatomi iš pirmo žvilgsnio paprasti, bet paradoksalūs dalykai.

„Jeigu jums atrodo, kad srovė gali daiktus lengvai nunešti tik pasroviui, klystate. Jau prieš šimtą metų Lietuvoje veikė upių keltai, kuriuos srovė plukdydavo į kitą krantą“, - teigia R. Adomavičius.

Pasak istoriko, pritvirtinus keltą lynu prie inkaro upės viduryje arba lyną ištiesus skersai upės, prie jo prijungiamas kelto ritinys. Norint, kad keltas pajudėtų, reikia tik pasukti vairo plunksną norima kryptimi. Vienintelis Lietuvoje išlikęs toks keltas kelia per Neries upę prie Čiobiškio kaimo (Širvintų rajone).

Kodėl laivas plaukia?

R. Adomavičius teigia, kad irtis plaustais pakako karties ir žmogaus jėgos bei sumanumo. Vėliau atsirado irklai su plokščiais galais. Išmokus pasisiūti bures, laivus pradėjo varyti vėjas.

Pramonės revoliucija XIX a. pradžioje sukūrė garo variklį, kurį neilgai trukus pakeitė dyzeliniai varikliai, garo turbinos ir atominiai reaktoriai. Dabar jau atsiranda elektra, saulės energija ir suskystintomis dujomis varomų variklių.

Kaip variklis priverčia plaukti laivą? Variklis suka veleną, kurio gale yra pritvirtintas mentratis arba sraigtas. Tankiai išdėstytos mentės užgriebia vandenį ir taip stumia laivą. Dažniausias, efektyviausias ir patikimiausias laivo varytuvas – veikiantis po vandeniu sraigtas. Tokį sraigtą, veikiantį atvirame baseiniuke, išbando ir parodos lankytojai. Na, o mentratį, be kurio iš vietos nebūtų pajudėję laivai su stūmokliniais garo varikliais, lankytojai įsuka mindami improvizuotą dviračio mechanizmą.

„Tokios parodos Lietuvos jūrų muziejuje dar nėra buvę, – džiaugiasi muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Ir ji uostamiesčiui yra labai reikalinga: kur gi, jei ne prie jūros galima sužinoti, kodėl laivas plaukia.“

Tai, pasak O. Žalienės, išskirtinė paroda, kviečianti pažinti veikiant, o ne sausai dėstanti faktus. Ji atidaryta pačiu laiku – moksleiviai, baigdami mokslo metus, ieško, kaip ir kur pailsėti ir smagiai bei naudingai praleisti laiką. Paroda parengta parėmus Kultūros ministerijai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Įspėjami vairuotojai: gali pradėti formuotis plikledis
    Įspėjami vairuotojai: gali pradėti formuotis plikledis

    Klaipėdos miesto savivaldybė bei „Kelių priežiūros“ Klaipėdos padalinys informuoja, kad antradienį nuo 16 val. oro temperatūra uostamiestyje bei regione bus artima nuliui, o vėliau minusinė. Numatomi krituliai. Tikėtina, kad pr...

  • Karjera ir jūrinių idealistų paieška
    Karjera ir jūrinių idealistų paieška

    Praėjusią savaitę Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje vyko ypač įsimintinos paskaitos pagal programą „Karjeros dienos 2017“. ...

  • Valstybės šimtmečiui atminti – išskirtinis simbolis
    Valstybės šimtmečiui atminti – išskirtinis simbolis

    Lietuvos valstybės nepriklausomybės paskelbimo šimtmečio paminėjimo Klaipėdoje programoje kai kurie politikai pasigedo ilgaamžių simbolių – paminklų ar atminimo lentų. Programos rengėjai atrėžia, kad miestas šią progą įamži...

    1
  • Purmaliuose vanduo tuoj sieks namų stogus
    Purmaliuose vanduo tuoj sieks namų stogus

    Šalia uostamiesčio esančiame Purmalių kaime įsikūrusiuose „Pakrantės“ soduose naktis priminė karo stovį. Keli šimtai sodų bendrijos gyventojų naktį kraustė daiktus, gelbėjo automobilius, o arčiausiai Danės up...

    20
  • Įspėjimas: sparčiai kyla Danės vanduo
    Įspėjimas: sparčiai kyla Danės vanduo

    Klaipėdos savivaldybė pirmadienio vakarą perspėja uostamiesčio gyventojus, kad sparčiai kyla Danės vanduo. ...

    10
  • Bendruomenės pasidalino lėšas: pinigus paleis vėjais?
    Bendruomenės pasidalino lėšas: pinigus paleis vėjais?

    Klaipėdos bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos savo veikloms gavo beveik 100 tūkst. eurų, kuriuos turi suskubti išleisti per likusias šešias šių metų savaites. Jei to padaryti nespės, pinigus teks grąžinti į vals...

    13
  • Laukiama verdikto Paukščių takui
    Laukiama verdikto Paukščių takui

    Idėja pastatyti medinį tiltą paplūdimyje ir taip sujungti Pirmąją ir Antrąją Melnrages įgyja pagreitį. Uostamiesčio savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją, siekdama išsiaiškinti, ar galima įrengti tokį objektą. ...

    5
  • Klaipėdiečiai apie tvarką vaistinėse: tai – absurdas
    Klaipėdiečiai apie tvarką vaistinėse: tai – absurdas

    Vaistų karštinė pasiekė ir pajūrį. Anksčiau be receptų vaistinėse reikiamų medikamentų galėję įsigyti klaipėdiečiai netveria pykčiu apsilankę pas vaistininkus. Pasikeitusia tvarka piktinasi ne tik gyventojai, bet ir medikai, kurie jau...

    32
  • Įrengs dar vieną apžvalgos aikštelę
    Įrengs dar vieną apžvalgos aikštelę

    Uostamiesčio paplūdimiuose atsiras dar viena apžvalgos aikštelė. Ji statoma Antrosios Melnragės paplūdimyje, prie centrinės gelbėjimo stoties. ...

    6
  • Dėl griovio Melnragėje – detektyvas
    Dėl griovio Melnragėje – detektyvas

    Akylas klaipėdietis, aptikęs netoli jūros, Melnragėje, iškastą dviejų metrų griovį, skundais užbombardavo visas instancijas. ...

    2
Daugiau straipsnių