Jūrų muziejuje išauginti ruoniukai grįžo į Baltiją

Ketvirtadienio rytą į ūkanotą jūrą ties Meškaduobe (Smiltynė) nėrė du Lietuvos jūrų muziejuje išslaugyti ruoniukai. Setas, kaip tikras vyras, drąsiai įveikė nemenkas bangas ir greit nutolo nuo pakrantės. Būtingė kiek baikščiau tyrinėjo gimtąją stichiją, bet po keliolikos minučių ir ji pradingo jūros platybėse.

Šie du ruoniukai į muziejų atkeliavo pavasarį. „Nuaras“ iš Nemirsetos parvežė nusilpusį ruoniuką, kurį pastebėjo pakrante vaikščioję žmonės. Jis pagal radimvietę pavadintas Setu, nes rastinukė vardu Nemirseta jau buvo išslaugyta prieš šešerius metus. Gyvūnėlis buvo labai nusilpęs, svėrė tik dvylika kilogramų, t.y. – žymiai mažiau negu kad ką tik gimęs.

Ruoniukė Būtingė muziejuje atsirado dėmesingų Būtingės naftos terminalo darbuotojų dėka. Pasak Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, Būtingė buvo dar nenusišėrusi, baltu pūkuotu kailiuku. Ruoniukė atrodė sveika, tik pavargusi. Iš pradžių ji sunkiai galėjo praryti žuvį, todėl pirmosiomis dienomis jos svoris truputį krito. Būtingė su Setu mėnesį gyveno muziejaus laboratorijoje. Po to persikėlė į bendrus muziejaus gyvūnų baseinus.

Jūrų muziejus jau šešiolika metų dovanoja Baltijai arba muziejuje gimusius arba išslaugytus ruoniukus. Per tą laiką į jūrą paleisti jau 25 ruoniai. Penkiolika jų buvo išplėšti iš mirties nagų, nes jie į muziejų atkeliavo nusilpę, išsekę, laukinių gyvūnų ir šunų sužaloti.

„Noriu paprašyti žmonių, kurie pastebės ant kranto ruoniukus, kad jų neliestų ir netrikdytų, - prašė Arūnas Grušas. – Keletą dienų gyvūnai gali dar laikytis arčiau pakrančių, o paskui patrauks gilyn į jūrą, kur daugiau žuvies.“

Muziejininkai teigia esą įsitikinę, kad ruoniai tikrai prisitaikys prie laukinės gamtos. Kiekvienam jų yra prisegtas žymeklis. Pastebėjusius tokį, žymėtą ruonį, muziejininkai prašo pranešti, nes taip bus galima fiksuoti jų judėjimo kryptį. Pasak Arūno Grušo, idealu būtų pritvirtinti gyvūnams elektroninius daviklius, tačiau vienas jų kainuoja tūkstantį eurų.

Aplinkos ministerija per trejus metus Jūrų muziejui skyrė 50 tūkst. litų pajūryje rastų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Tačiau šie pinigai tik dalinai sprendžia problemą. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės.

„Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys, – sakė Olga Žalienė. –  Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį.“

Iš viso muziejuje yra išslaugyti penkiolika ruoniukų, devyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas – padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje. Du šį pavasarį muziejuje gimę ruoniukai lapkritį iškeliaus į vieną Kinijos zoologijos sodų.

Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų.


Šiame straipsnyje: Jūrų muziejusruoniai

NAUJAUSI KOMENTARAI

jane

jane portretas
kur musu mylimi delfinai kada grys namo parasykit.ar pardavet juos per graikus

rj

rj portretas
kubiloidas pardave ,nes nera pinigu pavogtoms pensijoms grazint ,o cia minimalia alga didint reikes .jeigu dar bus premjeru kita vasara taigi reikes pinigu pi-da-ru- paradui ,juk kubiloidas juos taip myli

Delfinai

Delfinai portretas
Delfinai turėtų sulaukti tų ruoniukų likimo.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Uoste – modernus narų laivas
    Uoste – modernus narų laivas

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivynas pasipildė nauju, moderniu laivu. ...

  • Iš fontano liko griaučiai
    Iš fontano liko griaučiai

    Danės skvere esančio fontano demontavimas kiek stabtelėjo. Ypač kieto betono neatlaikė statinį ardančios įmonės technika. Darbus žadama tęsti, kai bus pašalinti gedimai. ...

    10
  • Jūrininkų ligoninė – šiltesnė, gražesnė ir taupesnė
    Jūrininkų ligoninė – šiltesnė, gražesnė ir taupesnė

    Pernai prasidėję Klaipėdos jūrininkų ligoninės fasado šiltinimo ir modernizavimo darbai – jau finišo tiesiojoje. Plika akimi matoma, kaip ligoninė išgražėjo. Tačiau pagrindinis tikslas buvo kitas. Tikimasi, kad sėkmingas p...

    5
  • Užteršto grunto į jūrą negabens
    Užteršto grunto į jūrą negabens

    Uosto gilinimas yra sudėtingas procesas, kurį griežtai reglamentuoja taisyklės. ...

    1
  • Kviečia dalytis su gausiomis šeimomis
    Kviečia dalytis su gausiomis šeimomis

    Kaip ir kasmet prieš Kalėdas, klaipėdiečiai skatinami pasidalyti gerumu ir prisidėti prie prasidedančios tradicinės kalėdinės akcijos "Būk draugiškas daugiavaikei šeimai". Prasmingą iniciatyvą palaiko ir dienraš...

  • KLASCO krantines pritaiko didžiausiai krovai
    KLASCO krantines pritaiko didžiausiai krovai

    Uosto direkcija paskelbė konkursą kapitališkai remontuoti 7–9 krantines. ...

    4
  • Cirkininkai mieste daugiau nepageidaujami?
    Cirkininkai mieste daugiau nepageidaujami?

    Sklypą šalia Žvejų rūmų mėšlynu pavertęs cirkas tvarkytis neskuba, nors priekaištų jiems turi ir gyventojai, ir miesto valdžia. Klaikus vaizdas tarp kultūros centro ir bažnyčios iki šiol praeiviams rėžia akį. ...

    14
  • Kalėdas vagia kainos
    Kalėdas vagia kainos

    Šių metų kalėdiniai norai daugumoje šeimų neišvengiamai bus santūresni nei anksčiau, nes tiek žaislai, tiek saldumynai pastebimai pabrango, o algos, nepaisant statistikos pateikiamų duomenų, šalyje realiai kilo tik labai ma...

    15
  • Eglės nuomos kaina stebina klaipėdiečius
    Eglės nuomos kaina stebina klaipėdiečius

    Nebe pirmus metus Klaipėda turi dvi eglutes. Nežinia, kuri jų pagrindinė, bet faktas, kad viena nuo kitos gerokai skiriasi. Jau tapo tradicija, kad prie Dramos teatro pastatoma gyva eglė, o Atgimimo aikštę puošia dirbtinė. ...

    37
  • Įtariamas girtas avariją sukėlęs Plungės politikas nebevadovaus LSDP skyriui
    Įtariamas girtas avariją sukėlęs Plungės politikas nebevadovaus LSDP skyriui

    Buvęs Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis, įtariamas lapkričio viduryje neblaivus sukėlęs avariją, po mėnesio atsistatydino iš Socialdemokratų partijos (LSDP) Plungės skyriaus vadovo posto. ...

    2
Daugiau straipsnių