Jūrų muziejuje - socialistinio darbo veterano gimtadienio minėjimas

Ketvirtadienį 14 valandą, likus dienai iki oficialaus Jūros šventės atidarymo, Lietuvos jūrų muziejuje rinksis Klaipėdos jūrinė bendruomenė. Čia, istoriniame Nerijos forte, tradiciškai bus surengta iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija su patrankos šūviu. Po jos muziejaus kieme, prie paminklo „Lietuvai jūrą atvėrusiems“, bus pagerbti Lietuvos  jūrininkai.

Po ceremonijos Karinių jūrų pajėgų orkestras pakvies į vidutinį žvejybos tralerį „Dubingiai“.

Jame bus atidaryta paroda „Dingusio laivyno liudininkas“, skirta šio laivo penkiasdešimtmečiui. Šis socialistinio darbo veteranas, daugiau nei 18 metų skrodęs vandenynų ir jūrų bangas, 1980 metais buvo perduotas Jūrų muziejui ir 1986 metais įkurdintas sausumoje - senųjų žvejybos laivų aikštelėje.

Lankytojus, traukiančius iš kelto į muziejų, ir pasitinka šioje aikštelėje išrikiuoti laivai, pirmaisiais pokario dešimtmečiais pradėję pramoninę žūklę Lietuvoje. Tai – patys didžiausi muziejaus eksponatai. Niekur kitur lankytojai nepamatys jūrų laivo nuo kilio iki stiebų viršūnių, negaus pačiupinėti jo sraigto ar vairo plunksnos. Ta plunksna jūrininkai vadina peleką, kuris yra po laivugaliu ir naudojamas vairavimui.

Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės ši, pabrėžtinai jūriška ekspozicija, radosi beveik atsitiktinai.

"Mintį pakišo Neringos žuvininkystės ūkis, - pasakojo Olga Žalienė. – Ūkis, neturėdamas kur dėti nurašomo mažojo žvejybos tralerio, sugalvojo padovanoti jį muziejui. Nesiryžome dovanos atsisakyti, nes žinojome, kad tai paskutinis Lietuvos jūrų žvejybos laivyno laivas mediniu korpusu. Netrukus šalia jo aikštelėje atsistojo ir plieninis tralbotas. Na, o jūrų galiūno „Dubingiai“ iškėlimas į sausumą tapo didžiausiu galvosūkiu."

Šis traleris sveria daugiau nei 360 tonų. Okeaninį žvejybos laivą, išmaišiusį Atlantą nuo Niūfaundlendo iki Pietų Georgijos salos , iš vandens iškėlė ir tiesiai į vietą aikštelėje nuleido Suomijoje pastatytas tūkstanttonis kranas „Stanislav Judin“.

"Dabar tokios avantiūros niekaip nesugebėtume įvykdyt, - šypsosi muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Sovietmečiu daugelį griežtų instrukcijų ir saugumo technikos reikalavimų galima buvo apeiti ar supaprastinti. Padėdavo reikiamo asmens skambutis, koks tauraus gėrimo butelis ir paprasčiausias laivininkų ar uostininkų geranoriškumas ir nevaldiškas dėmesys muziejui."

Plaukiojantis galiūnas „Stanislav Judin“ buvo skirtas kilnoti povandeninius laivus Tolimuosiuose Rytuose, o į Klaipėdą, į Vakarų laivų remonto įmonę, jis užplaukė iš Kaliningrado pasitvarkyti prieš kelionę. Tam, kad šis kranas galėtų atplaukti arčiau kranto ir iškelti „Dubingius“, žemsiurbė turėjo trumpam pakeisti uosto vidinės akvatorijos farvaterio gilinimo kryptį ir išgilinti priplaukimą prie krantinės.

Vidutinis žvejybos traleris „Dubingiai“ pasak parodą apie jį rengusio muziejaus istoriko Dainiaus Elerto, yra net gi ne dviguba, o triguba įžymybė.

- Visų pirma, - sako Dainius Elertas, - tai vienintelis likęs „gyvas“ iš šimtų tokių laivų, 1960-80 metais priklausiusių Lietuvos žvejybos laivynui. To laivyno, kaip žinome, nebėra. „Dubingiai“ – vienintelis jo liudininkas. Antra, jis pastatytas ne Vokietijos demokratinėje respublikoje, kaip jo pirmtakai, o Klaipėdoje, „Baltijos“ laivų statykloje. Ir trečia, šis laivas garsėjo puikiais laimikiais, 1972 metais pasiekęs Okeaninės žvejybos laivyno bazės rekordą – per reisą sugavo net 30 tonų žuvies.


Šiame straipsnyje: Jūrų muziejus

NAUJAUSI KOMENTARAI

ech

ech portretas
Dar vaikas spoksojau į jį...kokie malonūs prisiminimai.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino
    Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino

    Sugedęs šviesoforas Liepojos gatvėje sukėlė dvejopų emocijų. Vieni svarstė, ar ne dėl to šioje arterijoje sumažėjo rytinė spūstis, kiti liejo apmaudą, kad neturėjo galimybių išsukti iš šalutinės gatvės. ...

  • Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims
    Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims

    Transporto spūstys mieste ir jo prieigose jau tapo kasdienybe. Uostamiesčio valdžios ir įvairių tarnybų atstovai ieškojo būdų, kaip jas sumažinti ir palengvinti gyvenimą miestiečiams. Susitikimo metu susitarta dėl remonto darbų organizavimo...

    17
  • Kurortas neteko iškilaus muziejininko
    Kurortas neteko iškilaus muziejininko

    Sekmadienio rytą, išėjęs pasivaikščioti, netikėtai mirė Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Viktoras Liachovičius. Jo netektis prislėgė artimuosius, kurorto muziejaus darbuotojus, Klaipėdos universiteto bendruomenę, bičiul...

  • Remontuos Mokyklos gatvės dalį
    Remontuos Mokyklos gatvės dalį

    Trečiadienį pradėtas asfalto dangos remontas Mokyklos gatvės dalyje nuo Aguonų gatvės iki Šilutės plento ir Tilžės gatvės žiedinės sankryžos. ...

    6
  • Dovana miestui – atkurti istoriją menantys pastatai
    Dovana miestui – atkurti istoriją menantys pastatai

    Naujam gyvenimui atgimė ant Dangės upės kranto, šalia miesto simbolio – burlaivio „Meridianas“ esantys istoriniai sandėliai. Jie buvo restauruoti-rekonstruoti, išsaugant jų svarbiausias autentiškas savybes ir pritaik...

    7
  • Po cirko gastrolių – mėšlynas
    Po cirko gastrolių – mėšlynas

    "Cirkui prie Žvejų rūmų – ne vieta, čia jų daugiau niekada nebus", – įsitikinę Klaipėdos savivaldybės atstovai, davę leidimą artistų pasirodymams šioje teritorijoje, kuri po gastrolių tapo panaši į apsileidusi...

    12
  • Pirmą kartą atlikta SGD perkrova į autodujovežį
    Pirmą kartą atlikta SGD perkrova į autodujovežį

    Klaipėdos uoste, KN („Klaipėdos nafta“) valdomoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotyje vykdant stoties paleidimo-derinimo darbus pirmą kartą SGD perkrautos į autodujovežį. ...

    1
  • Ministerijų vadovai nerado sutarimo dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje
    Ministerijų vadovai nerado sutarimo dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje

    Aplinkos ir Kultūros ministerijų vadovai, antradienį susitikę tartis dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje, išsiskyrė be rezultatų. ...

    2
  • Kas gali tapti kriviu?
    Kas gali tapti kriviu?

    Klaipėdietis profesorius įrodė, kad Lietuvoje galima tapti bet kuo. Ramūnas Povilanskas yra vienintelis Lietuvoje individualiosios įmonės savininkas, savo pareigas įregistravęs kaip krivio. Tokį savotišką pokštą iškrėsti leido ...

  • Klaipėdos savivaldybei – apdovanojimas už kultūros puoselėjimą
    Klaipėdos savivaldybei – apdovanojimas už kultūros puoselėjimą

    Šiemetiniai "Auksinės krivūlės" apdovanojimai klaipėdiečiams buvo ypač sėkmingi. Miesto tarybos nariui Vytautui Čepui už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui įteiktas "Auksinės krivūlės riterio...

    3
Daugiau straipsnių