- Ieva Liškevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Jūrų muziejus Baltijos jūrai grąžino dešimt ruoniukų
-
Jūrų muziejus Baltijos jūrai grąžino dešimt ruoniukų
-
Jūrų muziejus Baltijos jūrai grąžino dešimt ruoniukų
-
Jūrų muziejus Baltijos jūrai grąžino dešimt ruoniukų
-
Jūrų muziejus Baltijos jūrai grąžino dešimt ruoniukų
-
Jūrų muziejus Baltijos jūrai grąžino dešimt ruoniukų
-
Jūrų muziejus Baltijos jūrai grąžino dešimt ruoniukų
Trečiadienį Smiltynėje ties pietiniu molu biologai į Baltijos jūrą paleido dešimt pasveikusių ir savarankiškai maitintis galinčių ruoniukų. Šiemet Lietuvos jūrų muziejus priglaudė neįprastai daug nusilpusių ir sužalotų ruonių jauniklių. Keturi iš jų dar nespėjo sutvirtėti, užsiauginti pakankamo riebalų sluoksnio, todėl į jūrą sugrįš tik pavasarį.
Pirmą kartą per 28 metus
Ankstyvą pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus specialistai gydė rekordinį skaičių rastų ruonių – net 14.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus atstovės Ninos Puteikienės, nė karto per 28 gyvūnų slaugymo metus muziejaus biologai neprižiūrėjo tiek ruoniukų. Šoktelėjęs skaičius dar kartą patvirtina neigiamą klimato kaitos poveikį gyvajai gamtai.
Daugiausia ruonių jauniklių į muziejų atgabenta iš Palangos, Smiltynės bei Juodkrantės. Visų jų būklė buvo sunki, jaunikliai svėrė ne daugiau 13 kg ir faktiškai buvo pasmerkti mirčiai.
Kaip teigė Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas, kadangi šiųmetė žiema – trumpa ir šalta, ruoniukų gausa mūsų pakrantėje nebuvo netikėta.
"Visi jie – iš Rygos įlankos. Kai ši užšalo, susidarė ledas, ant kurio paprastai ir vaikuojasi ruonės. Tačiau ledas buvo plonas ir per greit, nespėjus ruoniukams ūgtelėti, ištirpo. Jie kaip obuoliukai sukrito į jūrą, o vyraujantys vėjai atnešė iki mūsų krantų", – pasakojo A.Grušas.
Vienas ruonių jauniklis sužalotas itin smarkiai: jo nugara buvo nusėta pūlingomis žaizdomis. Gyvūnui teko patirti ne vieną procedūrą. Dabar jis yra visiškai sveikas, tačiau liko žiemoti muziejuje su kitais trimis ruoniukais.
Jaunikliams – žemaitiški vardai
Muziejuje gyvūnai nėra prijaukinami, jie išmoksta savarankiškai maitintis, kad gyvenimas laisvėje netaptų našta.
Paleisti ruoniukai pažymėti specialiais žymekliais, du – su iki pat pavasario veiksiančiais siųstuvais, kurie rodys jų judėjimo kelią. Ankstesniais metais paleisti ruoniukai neužsibūdavo Lietuvos pakrantėje – patraukdavo ten, kur didesni gentainių būriai.
Tradiciškai ruoniukams vardai būdavo suteikti pagal radimvietę. Tačiau jų gausa šiemet sulaužė šią taisyklę: ruoniukas sužalota nugara gavo Pūlinio vardą, kitiems A.Grušas išradingai pritaikė žemaičių tarmės ir jūrinius vardus: Kriupis (mažylis), Ragažis (šaka, pabrėžiant liesumą), Bunzulis (pilvukas), Bujus, Lotas.
Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos salose, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose.
A.Grušas galėtų papasakoti daugiau nei šešiasdešimties išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 28 metus buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji jų dalis grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.
Padvigubino finansavimą
Aplinkos ministerija šiemet padvigubino finansavimą pilkųjų ruonių rebilitacijai ir skyrė 14 tūkst. eurų. Anksčiau suma siekdavo 7 tūkst. eurų.
Pernai pasiektas dar vienas svarbus susitarimas – Aplinkos ministerija iš ES fondų numatė 1,4 mln. eurų Baltijos jūros gyvūnų ir paukščių reabilitacijos centrui. Jis turėtų atsirasti šalia muziejaus, kopose, vietoj jau kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo2
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?7
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas9
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?4
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus39
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų17
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...