Jūrų muziejus švęs Europos ryklių savaitę

Mokslininkai teigia, kad ir Baltijos jūroje gausu ryklių. Tiesa, ne prie Lietuvos krantų, o vakarinėje dalyje, ypač Kategato bei Skagerako sąsiauriuose.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjo biologo Sauliaus Karaliaus, sąsiaurių vandens druskingumas mažai skiriasi nuo Šiaurės jūros, todėl čia nuolat gyvena arba atsitiktinai užklysta net iki 30 ryklių ir rajų rūšių.

„Be abejo, didžiausias ir įspūdingiausias iš jų yra milžinryklis, – sako biologas, – užaugantis iki 9 m ilgio ir 4 tonų svorio. Šis ryklys laužo įsigalėjusius stereotipus – jis nėra plėšrus, minta smulkiais planktoniniais vėžiagyviais, filtruodamas vandenį it koks banginis.“

Stereotipai, tapę vos ne mitais, leidžia žmogui su rykliais elgtis nepaprastai žiauriai. Mokslininkai teigia, kad komerciškai labiausiai naudojamų ryklių rūšių populiacijos yra sumažėjusios net 90 proc. Todėl nevyriausybinė organizacija „Ryklių aljansas“ („Shark alliance“), siekdama apsaugoti šiuos gyvūnus, paskelbė spalio 15-23 d. Europos ryklių savaite.

Jūrų muziejų prisijungti prie šios iniciatyvos pakvietė Gdynios akvariumas, su kuriuo bendradarbiaujama tarptautiniame projekte „BalticMuseums 2.0“.

„Kadangi rykliai yra negailestingai naikinami, Jūrų muziejus, norėdamas prisidėti prie jų išsaugojimo, iš karto nusprendė prisijungti prie Europos ryklių savaitės. Nors mūsų akvariume rykliai neplaukioja, tačiau jais galima pasigrožėti ir Lietuvoje – prekybos centro „Mega“ akvariume. Beje, juos padeda prižiūrėti muziejaus specialistai“, -  sakė Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Moksleiviai, norintys sužinoti visą tiesą apie ryklius, jų gyvenimo būdą, paplitimą, kviečiami spalio 17-23 dienomis dalyvauti muziejuje rengiamuose specializuotuose edukaciniuose užsiėmimuose. Užsiėmimai rengiami organizuotoms grupėms arba klasėms, būtina registruotis iš anksto. Užsiėmimus ekspozicijoje ves muziejaus biologai ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto dr. Martynas Bučas. Šis mokslininkas pats yra dirbęs su rykliais Majamyje.

Biologai teigia, kad rykliai yra nuostabūs gyvūnai. Nors jie vadinami žuvimis, tačiau lėtas jų augimas ir branda rodo, kad jie yra artimesni jūros vėžliams ar žinduoliams, nei tokioms kaulinėms žuvims kaip menkė, silkė ar tunas. Rykliai ir artimos jų giminaitės rajos priklauso kremzlinių žuvų būriui, nes jų skeletas yra ne kaulinis, o kremzlinis. Jie skrodžia jūras jau daugiau nei 400 mln metų. Tai reiškia, kad ryklių protėviai yra vyresni už dinozaurus 200 mln. metų.

Ryklių rūšies įvairovė įspūdinga: vieni jų yra mažesni nei 30 centimetrų, kiti užauga net iki 30 metrų. Gyvena rykliai ne tik priekrantėje, bet ir atviruose okeanuose ir giliose jūrose, tačiau kartais atkeliauja ir į gėlus vandenis. Kai kurie rykliai išsirita iš ikrų, tačiau dauguma jų – gyvavedžiai, vedantys jau visiškai išsivysčiusius palikuonius.

Rykliai labai svarbūs išlaikant sveiką jūrinės ekosistemos balansą. Tik kelios jų rūšys (beje, didžiosios – bangininis ryklys, milžinryklys) minta tik planktonu. Dauguma ryklių yra svarbūs plėšrūnai, mintatntys kitais jūros gyvūnais – nuo kalmarų iki ruonių. O patiems rykliams pavojų kelia kai kurie jų gentainiai ir kartais – orkos.

Atlantinis pilkšvasis ryklys trumpoms distancijoms gali išvystyti didžiulį greitį – iki 69 kilometrų per valandą. Rykliai yra pasaulio rekordininkai ir pagal neštumo laiką – jis trunka iki 2 metų. Šie gyvūnai auga lėtai, jauniklių veda mažai, todėl yra labai pažeidžiami kaip rūšis. Juolab, kad jie yra intensyviai žvejojami. Rykliena naudojama europietiškoje virtuvėje, o Azijoje labai populiari ryklių pelekų sriuba. Dažnai elgiamasi su šiais gyvūnais barbariškai: pagavus nupjaunami tik pelekai, o sužalotas ryklys išmetamas atgal į jūrą pasmerkus jį lėtai agonijai.

Nuo 2006 metų Europos Sąjungoje jau yra pasiektas šioks toks progresas saugant ryklius: buvo sustabdyta nesubalansuota paprastųjų dygliaryklių ir atlantinių silkiaryklių žvejyba, ribojama rajų žvejyba, trigubai išaugo uždraustų gaudyti ryklių ir rajų rūšių skaičius ir patvirtintas garsusis Ryklių apsaugos planas. Tačiau, deja, didžioji dalis susitarimų gyvuoja tik popieriuje.

Daugelis ryklių rūšių, įskaitant ir pagrindinius žvejybos taikinius – melsvuosius ir atlantinius pilkšvuosius ryklius - žvejojami be jokių apribojimų. Ir toliau nebaudžiami ir žvejai, nupjaustantys pelekus. Todėl „Ryklių aljansas“ reikalauja, kad šiems gyvūnams būtų skiriama adekvati įstatyminė ir praktinė apsauga. Norintys prisijungti prie šių išskirtinių gyvūnų išsaugojimo, kviečiami pasirašyti peticiją „Ryklių aljanso“ tinklapyje.


Šiame straipsnyje: Lietuvos jūrų muziejusryklys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Padėka už sutaikymą teisėjai – bučinys
    Padėka už sutaikymą teisėjai – bučinys

    Vargu ar Lietuvoje yra daug teisėjų, kurie būtų sulaukę nuoširdaus besibylinėjančio žmogaus bučinio. Klaipėdietė teisėja Danutė Žvinklytė tokį nuotykį yra patyrusi. Tai buvo spontaniška padėka už pagalbą geruoju susitarti su b...

  • Elektroninio mokinio pažymėjimo fiasko
    Elektroninio mokinio pažymėjimo fiasko

    Klaipėdos miesto savivaldybei sukišus daugiau nei penktadalį milijono eurų į elektroninio mokinio pažymėjimo įdiegimą uostamiestyje, kai kurios mokyklos šia naujove iki šiol nesinaudoja, nes "paslaugos netenkina mokyklos porei...

    2
  • Nelegalios auklės – tėvų galvos skausmas
    Nelegalios auklės – tėvų galvos skausmas

    Uostamiestyje klesti nelegalus auklių verslas. Socialiniai tinklai lūžta nuo įrašų, kuriose auklės už nedidelį mokestį siūlosi prižiūrėti mažamečius vaikus. Vis dėlto ne visos jos paslaugas teikia legaliai. Tėvai į tokius skelbimus lin...

    6
  • Investuotojai domisi upėtakių auginimo galimybėmis uostamiestyje
    Investuotojai domisi upėtakių auginimo galimybėmis uostamiestyje

    Akvakultūros sektoriuje besispecializuojanti danų kompanija svarsto galimybes Lietuvoje auginti vaivorykštinius upėtakius. Gruodžio 13 d. potencialūs investuotojai susitiko su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovais ir Klaipėdos u...

  • Gatvės viduryje – stulpelių lūženos
    Gatvės viduryje – stulpelių lūženos

    Vairuotojai Šilutės plento ir Kauno gatvės sankirtoje pastebėjo jau kurį laiką besimėtantį suniokotą stulpelį. Naujų signalinių ženklų valdininkai įrengti neskuba, mat, anot jų, kol nebus pertvarkyta pati sankryža, stulpeliai ir toliau b...

    3
  • Merai – prieš naują šilumos supirkimo tvarką
    Merai – prieš naują šilumos supirkimo tvarką

    Besikeičiantis teisinis reguliavimas negali sudaryti prielaidų šilumos kainai didėti – teigia Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. ...

    3
  • Moteris apstulbusi: iš sporto klubo – namo basomis
    Moteris apstulbusi: iš sporto klubo – namo basomis

    Klaipėdietė buvo šokiruota, kai po apsilankymo viename uostamiesčio sporto klubų namo grįžti turėjo kone basomis. Kol moteris plušėjo treniruoklių salėje, nebeliko beveik naujų odinių jos batų. ...

    10
  • Klaipėdos uoste – metų gaminio apdovanojimai
    Klaipėdos uoste – metų gaminio apdovanojimai

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas „Naras“ pelnė „Lietuvos metų gaminio 2018“ apdovanojimą – aukso medalį. ...

    5
  • Kultūra uostamiestyje padvelkė teismais?
    Kultūra uostamiestyje padvelkė teismais?

    Dėl dokumentų klastojimo ir esą neaiškių sandorių Dariaus Vaičekausko vadovaujama asociacija Meno kūrėjų sąjunga gali sulaukti prokurorų dėmesio. Klaipėdos savivaldybės auditoriai atliko patikrinimą ir finansinėse ataskaitose nustatė pa...

    7
  • Klaipėdoje – įspūdingas „Laisvės TV“ šou su A. Tapinu
    Klaipėdoje – įspūdingas „Laisvės TV“ šou su A. Tapinu

    Švenčių metu renginių Klaipėdoje netrūksta – „Švyturio“ arena kone kas dieną pasiūlys kažką naujo. Tačiau vienas renginys išsiskiria iš koncertų, miuziklų ir krepšinio. Jau gruodžio 18 dieną, a...

    26
Daugiau straipsnių