Jūrų muziejus švęs Europos ryklių savaitę

Mokslininkai teigia, kad ir Baltijos jūroje gausu ryklių. Tiesa, ne prie Lietuvos krantų, o vakarinėje dalyje, ypač Kategato bei Skagerako sąsiauriuose.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjo biologo Sauliaus Karaliaus, sąsiaurių vandens druskingumas mažai skiriasi nuo Šiaurės jūros, todėl čia nuolat gyvena arba atsitiktinai užklysta net iki 30 ryklių ir rajų rūšių.

„Be abejo, didžiausias ir įspūdingiausias iš jų yra milžinryklis, – sako biologas, – užaugantis iki 9 m ilgio ir 4 tonų svorio. Šis ryklys laužo įsigalėjusius stereotipus – jis nėra plėšrus, minta smulkiais planktoniniais vėžiagyviais, filtruodamas vandenį it koks banginis.“

Stereotipai, tapę vos ne mitais, leidžia žmogui su rykliais elgtis nepaprastai žiauriai. Mokslininkai teigia, kad komerciškai labiausiai naudojamų ryklių rūšių populiacijos yra sumažėjusios net 90 proc. Todėl nevyriausybinė organizacija „Ryklių aljansas“ („Shark alliance“), siekdama apsaugoti šiuos gyvūnus, paskelbė spalio 15-23 d. Europos ryklių savaite.

Jūrų muziejų prisijungti prie šios iniciatyvos pakvietė Gdynios akvariumas, su kuriuo bendradarbiaujama tarptautiniame projekte „BalticMuseums 2.0“.

„Kadangi rykliai yra negailestingai naikinami, Jūrų muziejus, norėdamas prisidėti prie jų išsaugojimo, iš karto nusprendė prisijungti prie Europos ryklių savaitės. Nors mūsų akvariume rykliai neplaukioja, tačiau jais galima pasigrožėti ir Lietuvoje – prekybos centro „Mega“ akvariume. Beje, juos padeda prižiūrėti muziejaus specialistai“, -  sakė Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Moksleiviai, norintys sužinoti visą tiesą apie ryklius, jų gyvenimo būdą, paplitimą, kviečiami spalio 17-23 dienomis dalyvauti muziejuje rengiamuose specializuotuose edukaciniuose užsiėmimuose. Užsiėmimai rengiami organizuotoms grupėms arba klasėms, būtina registruotis iš anksto. Užsiėmimus ekspozicijoje ves muziejaus biologai ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto dr. Martynas Bučas. Šis mokslininkas pats yra dirbęs su rykliais Majamyje.

Biologai teigia, kad rykliai yra nuostabūs gyvūnai. Nors jie vadinami žuvimis, tačiau lėtas jų augimas ir branda rodo, kad jie yra artimesni jūros vėžliams ar žinduoliams, nei tokioms kaulinėms žuvims kaip menkė, silkė ar tunas. Rykliai ir artimos jų giminaitės rajos priklauso kremzlinių žuvų būriui, nes jų skeletas yra ne kaulinis, o kremzlinis. Jie skrodžia jūras jau daugiau nei 400 mln metų. Tai reiškia, kad ryklių protėviai yra vyresni už dinozaurus 200 mln. metų.

Ryklių rūšies įvairovė įspūdinga: vieni jų yra mažesni nei 30 centimetrų, kiti užauga net iki 30 metrų. Gyvena rykliai ne tik priekrantėje, bet ir atviruose okeanuose ir giliose jūrose, tačiau kartais atkeliauja ir į gėlus vandenis. Kai kurie rykliai išsirita iš ikrų, tačiau dauguma jų – gyvavedžiai, vedantys jau visiškai išsivysčiusius palikuonius.

Rykliai labai svarbūs išlaikant sveiką jūrinės ekosistemos balansą. Tik kelios jų rūšys (beje, didžiosios – bangininis ryklys, milžinryklys) minta tik planktonu. Dauguma ryklių yra svarbūs plėšrūnai, mintatntys kitais jūros gyvūnais – nuo kalmarų iki ruonių. O patiems rykliams pavojų kelia kai kurie jų gentainiai ir kartais – orkos.

Atlantinis pilkšvasis ryklys trumpoms distancijoms gali išvystyti didžiulį greitį – iki 69 kilometrų per valandą. Rykliai yra pasaulio rekordininkai ir pagal neštumo laiką – jis trunka iki 2 metų. Šie gyvūnai auga lėtai, jauniklių veda mažai, todėl yra labai pažeidžiami kaip rūšis. Juolab, kad jie yra intensyviai žvejojami. Rykliena naudojama europietiškoje virtuvėje, o Azijoje labai populiari ryklių pelekų sriuba. Dažnai elgiamasi su šiais gyvūnais barbariškai: pagavus nupjaunami tik pelekai, o sužalotas ryklys išmetamas atgal į jūrą pasmerkus jį lėtai agonijai.

Nuo 2006 metų Europos Sąjungoje jau yra pasiektas šioks toks progresas saugant ryklius: buvo sustabdyta nesubalansuota paprastųjų dygliaryklių ir atlantinių silkiaryklių žvejyba, ribojama rajų žvejyba, trigubai išaugo uždraustų gaudyti ryklių ir rajų rūšių skaičius ir patvirtintas garsusis Ryklių apsaugos planas. Tačiau, deja, didžioji dalis susitarimų gyvuoja tik popieriuje.

Daugelis ryklių rūšių, įskaitant ir pagrindinius žvejybos taikinius – melsvuosius ir atlantinius pilkšvuosius ryklius - žvejojami be jokių apribojimų. Ir toliau nebaudžiami ir žvejai, nupjaustantys pelekus. Todėl „Ryklių aljansas“ reikalauja, kad šiems gyvūnams būtų skiriama adekvati įstatyminė ir praktinė apsauga. Norintys prisijungti prie šių išskirtinių gyvūnų išsaugojimo, kviečiami pasirašyti peticiją „Ryklių aljanso“ tinklapyje.


Šiame straipsnyje: Lietuvos jūrų muziejusryklys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Rudeniškuose paplūdimiuose – vasariškos pramogos
    Rudeniškuose paplūdimiuose – vasariškos pramogos

    Šiltą ir saulėtą rudens savaitgalį klaipėdiečiai pramogavo prie jūros. Miestiečiai ne tik vaikštinėjo pajūriu, bet ir išsirengę mėgavosi saulės voniomis, maudynėmis jūroje. ...

    2
  • Vairuotojų ir keliautojų dieną šventino transporto priemones
    Vairuotojų ir keliautojų dieną šventino transporto priemones

    Ratuoti klaipėdiečiai sekmadienį rinkosi Marijos Taikos Karalienės bažnyčios šventoriuje. Po rytinių ir vidurdienio mišių čia buvo šventinami automobiliai, motociklai, vežimėliai ir kitos transporto priemonės. ...

    5
  • Ant Žardės piliakalnio atgijo protėvių dvasia
    Ant Žardės piliakalnio atgijo protėvių dvasia

    Minint rudens lygiadienį klaipėdiečiai pakviesti iš naujo atrasti pietinėje miesto dalyje esantį Žardės piliakalnį. Atvykusieji galėjo pamatyti ir daugiau sužinoti, kaip gyveno kuršių gentis, taip pat apie jų papročius. ...

    13
  • Atskleidė kuršių ir žemaičių piliakalnių išskirtinumą
    Atskleidė kuršių ir žemaičių piliakalnių išskirtinumą

    Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Sauliaus Gudo fotografijų paroda „Pagoniška Lietuva: kuršių ir žemaičių piliakalniai“, skirta Piliakalnių metams. ...

    1
  • Startavo Liepų gatvės dalies remontas <span style=color:red;>(ribojamas eismas)</span>
    Startavo Liepų gatvės dalies remontas (ribojamas eismas)

    Uostamiesčio vairuotojų laukia nauji iššūkiai. Šeštadienį pradėtas remontuoti Liepų gatvės ruožas nuo J.Karoso iki Liepų, Manto ir Naujojo Sodo gatvių sankryžos. ...

    7
  • Kviečia pašventinti ir automobilius, ir vežimėlius
    Kviečia pašventinti ir automobilius, ir vežimėlius

    Ratuoti klaipėdiečiai sekmadienį kviečiami į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, esančią Rumpiškės gatvėje. ...

    6
  • Palanga švenčia Baltų vienybės dieną
    Palanga švenčia Baltų vienybės dieną

    Šiandien Palangoje – ypatinga šventė. Tarpvalstybiniu lygiu minėdamas Baltų vienybės dieną, didžiausias šalies kurortas tapo tiltu, jungiančiu dvi baltų valstybės ­– Lietuvą ir Latviją. ...

    4
  • Pietinėje miesto dalyje – permainos
    Pietinėje miesto dalyje – permainos

    Gražėja viešosios erdvės, dėl kurių klaipėdiečiai reikšdavo kone didžiausią nepasitenkinimą. Veikiausiai jau lapkritį bus sutvarkyta teritorija prie vadinamosios trečiosios poliklinikos, taip pat ir Žardininkų aikštė. ...

    9
  • Nebeliks „gyvosios“ eilės
    Nebeliks „gyvosios“ eilės

    Gyvenamąją vietą norinčių deklaruoti klaipėdiečių laukia pokyčiai. Nuo spalio 2-osios jie nebebus laukiami vadinamosiose gyvosiose eilėse. Žadama priimti tik iš anksto užsiregistravusius interesantus. ...

    4
  • Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo
    Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo

    Steampunk'as – nuo realybės kiek nutolęs fantastikos žanras, kilęs iš Viktorijos epochos laikų. Lietuvoje šios kultūros puoselėtojų, ko gero, tėra vienas kitas. Vienas tokių – Andrius Tapinas, būtent steampunk’o s...

Daugiau straipsnių