Jūrų muziejus švęs Europos ryklių savaitę

Mokslininkai teigia, kad ir Baltijos jūroje gausu ryklių. Tiesa, ne prie Lietuvos krantų, o vakarinėje dalyje, ypač Kategato bei Skagerako sąsiauriuose.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjo biologo Sauliaus Karaliaus, sąsiaurių vandens druskingumas mažai skiriasi nuo Šiaurės jūros, todėl čia nuolat gyvena arba atsitiktinai užklysta net iki 30 ryklių ir rajų rūšių.

„Be abejo, didžiausias ir įspūdingiausias iš jų yra milžinryklis, – sako biologas, – užaugantis iki 9 m ilgio ir 4 tonų svorio. Šis ryklys laužo įsigalėjusius stereotipus – jis nėra plėšrus, minta smulkiais planktoniniais vėžiagyviais, filtruodamas vandenį it koks banginis.“

Stereotipai, tapę vos ne mitais, leidžia žmogui su rykliais elgtis nepaprastai žiauriai. Mokslininkai teigia, kad komerciškai labiausiai naudojamų ryklių rūšių populiacijos yra sumažėjusios net 90 proc. Todėl nevyriausybinė organizacija „Ryklių aljansas“ („Shark alliance“), siekdama apsaugoti šiuos gyvūnus, paskelbė spalio 15-23 d. Europos ryklių savaite.

Jūrų muziejų prisijungti prie šios iniciatyvos pakvietė Gdynios akvariumas, su kuriuo bendradarbiaujama tarptautiniame projekte „BalticMuseums 2.0“.

„Kadangi rykliai yra negailestingai naikinami, Jūrų muziejus, norėdamas prisidėti prie jų išsaugojimo, iš karto nusprendė prisijungti prie Europos ryklių savaitės. Nors mūsų akvariume rykliai neplaukioja, tačiau jais galima pasigrožėti ir Lietuvoje – prekybos centro „Mega“ akvariume. Beje, juos padeda prižiūrėti muziejaus specialistai“, -  sakė Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Moksleiviai, norintys sužinoti visą tiesą apie ryklius, jų gyvenimo būdą, paplitimą, kviečiami spalio 17-23 dienomis dalyvauti muziejuje rengiamuose specializuotuose edukaciniuose užsiėmimuose. Užsiėmimai rengiami organizuotoms grupėms arba klasėms, būtina registruotis iš anksto. Užsiėmimus ekspozicijoje ves muziejaus biologai ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto dr. Martynas Bučas. Šis mokslininkas pats yra dirbęs su rykliais Majamyje.

Biologai teigia, kad rykliai yra nuostabūs gyvūnai. Nors jie vadinami žuvimis, tačiau lėtas jų augimas ir branda rodo, kad jie yra artimesni jūros vėžliams ar žinduoliams, nei tokioms kaulinėms žuvims kaip menkė, silkė ar tunas. Rykliai ir artimos jų giminaitės rajos priklauso kremzlinių žuvų būriui, nes jų skeletas yra ne kaulinis, o kremzlinis. Jie skrodžia jūras jau daugiau nei 400 mln metų. Tai reiškia, kad ryklių protėviai yra vyresni už dinozaurus 200 mln. metų.

Ryklių rūšies įvairovė įspūdinga: vieni jų yra mažesni nei 30 centimetrų, kiti užauga net iki 30 metrų. Gyvena rykliai ne tik priekrantėje, bet ir atviruose okeanuose ir giliose jūrose, tačiau kartais atkeliauja ir į gėlus vandenis. Kai kurie rykliai išsirita iš ikrų, tačiau dauguma jų – gyvavedžiai, vedantys jau visiškai išsivysčiusius palikuonius.

Rykliai labai svarbūs išlaikant sveiką jūrinės ekosistemos balansą. Tik kelios jų rūšys (beje, didžiosios – bangininis ryklys, milžinryklys) minta tik planktonu. Dauguma ryklių yra svarbūs plėšrūnai, mintatntys kitais jūros gyvūnais – nuo kalmarų iki ruonių. O patiems rykliams pavojų kelia kai kurie jų gentainiai ir kartais – orkos.

Atlantinis pilkšvasis ryklys trumpoms distancijoms gali išvystyti didžiulį greitį – iki 69 kilometrų per valandą. Rykliai yra pasaulio rekordininkai ir pagal neštumo laiką – jis trunka iki 2 metų. Šie gyvūnai auga lėtai, jauniklių veda mažai, todėl yra labai pažeidžiami kaip rūšis. Juolab, kad jie yra intensyviai žvejojami. Rykliena naudojama europietiškoje virtuvėje, o Azijoje labai populiari ryklių pelekų sriuba. Dažnai elgiamasi su šiais gyvūnais barbariškai: pagavus nupjaunami tik pelekai, o sužalotas ryklys išmetamas atgal į jūrą pasmerkus jį lėtai agonijai.

Nuo 2006 metų Europos Sąjungoje jau yra pasiektas šioks toks progresas saugant ryklius: buvo sustabdyta nesubalansuota paprastųjų dygliaryklių ir atlantinių silkiaryklių žvejyba, ribojama rajų žvejyba, trigubai išaugo uždraustų gaudyti ryklių ir rajų rūšių skaičius ir patvirtintas garsusis Ryklių apsaugos planas. Tačiau, deja, didžioji dalis susitarimų gyvuoja tik popieriuje.

Daugelis ryklių rūšių, įskaitant ir pagrindinius žvejybos taikinius – melsvuosius ir atlantinius pilkšvuosius ryklius - žvejojami be jokių apribojimų. Ir toliau nebaudžiami ir žvejai, nupjaustantys pelekus. Todėl „Ryklių aljansas“ reikalauja, kad šiems gyvūnams būtų skiriama adekvati įstatyminė ir praktinė apsauga. Norintys prisijungti prie šių išskirtinių gyvūnų išsaugojimo, kviečiami pasirašyti peticiją „Ryklių aljanso“ tinklapyje.


Šiame straipsnyje: Lietuvos jūrų muziejusryklys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Atidengtas istorinis paminklas simbolizuos laisvę ir dovanos sėkmę
    Atidengtas istorinis paminklas simbolizuos laisvę ir dovanos sėkmę

    Klaipėda turi dar vieną simbolį, kuris neabejotinai taps traukos objektu. Griaudint motociklams, atidengtas paminklas, skirtas pirmajam Lietuvoje automobilių-motorračių klubui „M.S.C. Memelland“ ir keliautojui Antanui Poškai atminti. A...

    9
  • Vasarotojai šturmavo paplūdimius: aikštelėse neliko vietos automobiliams
    Vasarotojai šturmavo paplūdimius: aikštelėse neliko vietos automobiliams

    Šiltą ir saulėtą šeštadienį minios poilsiautojų traukė į paplūdimius. Vasarotojų kelionę apkartino transporto spūstys. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai „kamščiuose“ strigo, ne tik grįždami namo, kas jau &...

    3
  • Poilsiautojai toliau traukia į pajūrį: susidarė spūstys, neišvengta avarijų
    Poilsiautojai toliau traukia į pajūrį: susidarė spūstys, neišvengta avarijų

    Šilti, vasariški, saulėti orai ir renginiai poilsiautojus savaitgalį viliojo į pajūrį. Transporto spūstys susidarė ir prie Naujosios perkėlos, ir pakeliui į Palangą. Neišvengta ir eismo įvykių. ...

  • Prašys atiduoti Centrinį paštą
    Prašys atiduoti Centrinį paštą

    Klaipėdos savivaldybė ne tik planuoja įsigyti senojo pašto patalpas, bet ir prašys valstybės, kad atiduotų byrantį Centrinio pašto pastatą, kurį bendrovė "Lietuvos paštas" nusprendė parduoti. ...

    4
  • Pradėjo rengti koncesijos sąlygas
    Pradėjo rengti koncesijos sąlygas

    Uostamiesčio savivaldybė toliau ruošiasi 2-osios vandenvietės konversijai. Numatyta, kad šioje teritorijoje išdygs daugiafunkcis sporto objektas. Kadangi jis bus statomas privačiomis lėšomis, pradėtos rengti koncesijos sąlygo...

  • KEPA vadovo konkursas: lauks tinkamesnių?
    KEPA vadovo konkursas: lauks tinkamesnių?

    Įvertinus pretendentus Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) direktoriaus pareigoms eiti, nuspręsta palaukti daugiau pretendentų. Pabrėžiama, kad ieškoma paties geriausio kandidato, kuris gebėtų įgyvendinti ambicingus miesto planus. ...

  • Dėl garbių svečių Jūros šventėje – nežinia
    Dėl garbių svečių Jūros šventėje – nežinia

    Iki Jūros šventės likus mažiau nei savaitei, prieš didįjį renginių maratoną dėliojami paskutiniai akcentai. Kol kas dar nepatvirtinta, ar svarbiausioje uostamiesčio fiestoje dalyvaus Lietuvos valstybės vadovai, tačiau, pasak organizato...

    1
  • V. Tarasovas: patinka tokia vasara
    V. Tarasovas: patinka tokia vasara

    Žinomas atlikėjas Vilius Tarasovas turi dar vieną rūpestį – vedžioti šunį, kurio niekuo gyvu nenorėjo. Ilgai keturkojo prašiusios visos trys šeimoje buvusios dailiosios lyties atstovės pasiekė tikslą – solistas sutik...

    4
  • Po šilto savaitgalio – lietus
    Po šilto savaitgalio – lietus

    Klaipėdiečių laukia malonus savaitgalis – sinoptikai prognozuoja saulėtas dienas, lietaus nežadama. ...

  • Pavaduotojai siūlo nustatyti didesnę algą
    Pavaduotojai siūlo nustatyti didesnę algą

    Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Elidai Mantulovai ragina skirti didesnę priemoką už įprastą krūvį viršijančią veiklą. ...

    10
Daugiau straipsnių