Jūrų muziejus švęs Europos ryklių savaitę

Mokslininkai teigia, kad ir Baltijos jūroje gausu ryklių. Tiesa, ne prie Lietuvos krantų, o vakarinėje dalyje, ypač Kategato bei Skagerako sąsiauriuose.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjo biologo Sauliaus Karaliaus, sąsiaurių vandens druskingumas mažai skiriasi nuo Šiaurės jūros, todėl čia nuolat gyvena arba atsitiktinai užklysta net iki 30 ryklių ir rajų rūšių.

„Be abejo, didžiausias ir įspūdingiausias iš jų yra milžinryklis, – sako biologas, – užaugantis iki 9 m ilgio ir 4 tonų svorio. Šis ryklys laužo įsigalėjusius stereotipus – jis nėra plėšrus, minta smulkiais planktoniniais vėžiagyviais, filtruodamas vandenį it koks banginis.“

Stereotipai, tapę vos ne mitais, leidžia žmogui su rykliais elgtis nepaprastai žiauriai. Mokslininkai teigia, kad komerciškai labiausiai naudojamų ryklių rūšių populiacijos yra sumažėjusios net 90 proc. Todėl nevyriausybinė organizacija „Ryklių aljansas“ („Shark alliance“), siekdama apsaugoti šiuos gyvūnus, paskelbė spalio 15-23 d. Europos ryklių savaite.

Jūrų muziejų prisijungti prie šios iniciatyvos pakvietė Gdynios akvariumas, su kuriuo bendradarbiaujama tarptautiniame projekte „BalticMuseums 2.0“.

„Kadangi rykliai yra negailestingai naikinami, Jūrų muziejus, norėdamas prisidėti prie jų išsaugojimo, iš karto nusprendė prisijungti prie Europos ryklių savaitės. Nors mūsų akvariume rykliai neplaukioja, tačiau jais galima pasigrožėti ir Lietuvoje – prekybos centro „Mega“ akvariume. Beje, juos padeda prižiūrėti muziejaus specialistai“, -  sakė Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Moksleiviai, norintys sužinoti visą tiesą apie ryklius, jų gyvenimo būdą, paplitimą, kviečiami spalio 17-23 dienomis dalyvauti muziejuje rengiamuose specializuotuose edukaciniuose užsiėmimuose. Užsiėmimai rengiami organizuotoms grupėms arba klasėms, būtina registruotis iš anksto. Užsiėmimus ekspozicijoje ves muziejaus biologai ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto dr. Martynas Bučas. Šis mokslininkas pats yra dirbęs su rykliais Majamyje.

Biologai teigia, kad rykliai yra nuostabūs gyvūnai. Nors jie vadinami žuvimis, tačiau lėtas jų augimas ir branda rodo, kad jie yra artimesni jūros vėžliams ar žinduoliams, nei tokioms kaulinėms žuvims kaip menkė, silkė ar tunas. Rykliai ir artimos jų giminaitės rajos priklauso kremzlinių žuvų būriui, nes jų skeletas yra ne kaulinis, o kremzlinis. Jie skrodžia jūras jau daugiau nei 400 mln metų. Tai reiškia, kad ryklių protėviai yra vyresni už dinozaurus 200 mln. metų.

Ryklių rūšies įvairovė įspūdinga: vieni jų yra mažesni nei 30 centimetrų, kiti užauga net iki 30 metrų. Gyvena rykliai ne tik priekrantėje, bet ir atviruose okeanuose ir giliose jūrose, tačiau kartais atkeliauja ir į gėlus vandenis. Kai kurie rykliai išsirita iš ikrų, tačiau dauguma jų – gyvavedžiai, vedantys jau visiškai išsivysčiusius palikuonius.

Rykliai labai svarbūs išlaikant sveiką jūrinės ekosistemos balansą. Tik kelios jų rūšys (beje, didžiosios – bangininis ryklys, milžinryklys) minta tik planktonu. Dauguma ryklių yra svarbūs plėšrūnai, mintatntys kitais jūros gyvūnais – nuo kalmarų iki ruonių. O patiems rykliams pavojų kelia kai kurie jų gentainiai ir kartais – orkos.

Atlantinis pilkšvasis ryklys trumpoms distancijoms gali išvystyti didžiulį greitį – iki 69 kilometrų per valandą. Rykliai yra pasaulio rekordininkai ir pagal neštumo laiką – jis trunka iki 2 metų. Šie gyvūnai auga lėtai, jauniklių veda mažai, todėl yra labai pažeidžiami kaip rūšis. Juolab, kad jie yra intensyviai žvejojami. Rykliena naudojama europietiškoje virtuvėje, o Azijoje labai populiari ryklių pelekų sriuba. Dažnai elgiamasi su šiais gyvūnais barbariškai: pagavus nupjaunami tik pelekai, o sužalotas ryklys išmetamas atgal į jūrą pasmerkus jį lėtai agonijai.

Nuo 2006 metų Europos Sąjungoje jau yra pasiektas šioks toks progresas saugant ryklius: buvo sustabdyta nesubalansuota paprastųjų dygliaryklių ir atlantinių silkiaryklių žvejyba, ribojama rajų žvejyba, trigubai išaugo uždraustų gaudyti ryklių ir rajų rūšių skaičius ir patvirtintas garsusis Ryklių apsaugos planas. Tačiau, deja, didžioji dalis susitarimų gyvuoja tik popieriuje.

Daugelis ryklių rūšių, įskaitant ir pagrindinius žvejybos taikinius – melsvuosius ir atlantinius pilkšvuosius ryklius - žvejojami be jokių apribojimų. Ir toliau nebaudžiami ir žvejai, nupjaustantys pelekus. Todėl „Ryklių aljansas“ reikalauja, kad šiems gyvūnams būtų skiriama adekvati įstatyminė ir praktinė apsauga. Norintys prisijungti prie šių išskirtinių gyvūnų išsaugojimo, kviečiami pasirašyti peticiją „Ryklių aljanso“ tinklapyje.


Šiame straipsnyje: Lietuvos jūrų muziejusryklys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos centre įgriuvo Danės krantinė
    Klaipėdos centre įgriuvo Danės krantinė

    Šeštadienį Danės skvere, priešais burlaivį „Meridianas“, šalia upės stop juosta atitvertas keliolikos metrų ruožas. Pėstiesiems ir dviratininkams šia krantine vaikščioti pavojinga, nes ji įgriuvo. ...

    37
  • Laikrodžių muziejuje – unikalus eksponatas
    Laikrodžių muziejuje – unikalus eksponatas

    Mediniai smagračiai, korpusas ir visos kitos detalės – taip pat iš medžio. Tai – kol kas vienintelis Lietuvoje medinis švytuoklinis veikiantis laikrodis. Jo meistras Vytautas Brazauskas – ne profesionalus laikrodininkas, bet ...

    1
  • Palanga skelbia vasaros sezono pradžią
    Palanga skelbia vasaros sezono pradžią

    Šį savaitgalį Palanga skelbia vasaros sezono pradžią. Nors oras ir ne itin šiltas, tačiau saulėtas, bet žmonių dar ne tiek, kiek norėtųsi kurorto šeimininkams. J.Basanavičiaus gatvė neperpildyta, o ir visur kitur saikingai ramu...

    3
  • Palanga šiemet žada daug naujovių
    Palanga šiemet žada daug naujovių

    Šiemet Palangos svečių laukia daug naujovių. Penktadienį atidaryta istorinė grafų Tiškevičių alėja – tik vienas iš tris dienas truksiančios kurorto šventės akcentų. ...

  • „Lietuvos geležinkelių“ Klaipėdos filialo vadovui – griežtas papeikimas
    „Lietuvos geležinkelių“ Klaipėdos filialo vadovui – griežtas papeikimas

    Penktadienį griežto papeikimo sulaukė į teisėsaugos akiratį patekęs „Lietuvos geležinkelių“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ vadovas Julius Mikšys. Tai BNS pranešė „Lietuvos geležinkelia...

    6
  • Radinys jūros dugne sukėlė sumaištį
    Radinys jūros dugne sukėlė sumaištį

    Vokiečių žurnalistės ir nardytojos Sabine Kerkau socialiniame tinklalapyje paviešintos fotografijos apie netoli Lietuvos teritorinės jūros ribos dugne aptiktą laivo varpą suglumino vietos mokslininkus ir paveldosaugininkus. Sunerimta, kur dingo ...

    11
  • Vasarą keliuose išbandymų netrūksta
    Vasarą keliuose išbandymų netrūksta

    Vasara – atostogų metas. Tai jaučiame ir kelyje. Vairuotojai ir prie vairo yra labiau atsipalaidavę, galvoja apie poilsį, kuris jų laukia, arba mielai prisimena atostogų dienas, praleistas pajūryje. Tačiau atostogauti prie vairo – nevalia. ...

  • Miestas atidavė sporto salę
    Miestas atidavė sporto salę

    Valstybės žinion atiduota Melnragėje stovinti sporto salė. Už šį objektą uostamiestis iš bendrovės "Klaipėdos nafta" gaus nemenką kompensaciją. ...

    3
  • Neįgalaus benamio vieta – šiukšlyne?
    Neįgalaus benamio vieta – šiukšlyne?

    Prie atliekų konteinerio daugiabučio kieme guolį sau susisuko kojų neturintis benamis. Vaizdas šokiravo klaipėdiečius, kurie ėmė skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Nelaimėliu tarnybos pasidomėjo tik praėjus gerokai laiko po šio...

    16
  • R. Vaišvila: mažesnė tikimybė nepražilti
    R. Vaišvila: mažesnė tikimybė nepražilti

    Klaipėdos "Naftos-Uni-Akvaservis" komandos vyriausiasis treneris Rytis Vaišvila žodžių į vatą nevynioja. Anot jo, geriau būti žaidėju nei treneriu, taip mažesnė tikimybė pražilti. Kovoti su įtampa buvusiam Lietuvos rinktinės kre...

Daugiau straipsnių