Jūrų muziejus švęs Europos ryklių savaitę

Mokslininkai teigia, kad ir Baltijos jūroje gausu ryklių. Tiesa, ne prie Lietuvos krantų, o vakarinėje dalyje, ypač Kategato bei Skagerako sąsiauriuose.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjo biologo Sauliaus Karaliaus, sąsiaurių vandens druskingumas mažai skiriasi nuo Šiaurės jūros, todėl čia nuolat gyvena arba atsitiktinai užklysta net iki 30 ryklių ir rajų rūšių.

„Be abejo, didžiausias ir įspūdingiausias iš jų yra milžinryklis, – sako biologas, – užaugantis iki 9 m ilgio ir 4 tonų svorio. Šis ryklys laužo įsigalėjusius stereotipus – jis nėra plėšrus, minta smulkiais planktoniniais vėžiagyviais, filtruodamas vandenį it koks banginis.“

Stereotipai, tapę vos ne mitais, leidžia žmogui su rykliais elgtis nepaprastai žiauriai. Mokslininkai teigia, kad komerciškai labiausiai naudojamų ryklių rūšių populiacijos yra sumažėjusios net 90 proc. Todėl nevyriausybinė organizacija „Ryklių aljansas“ („Shark alliance“), siekdama apsaugoti šiuos gyvūnus, paskelbė spalio 15-23 d. Europos ryklių savaite.

Jūrų muziejų prisijungti prie šios iniciatyvos pakvietė Gdynios akvariumas, su kuriuo bendradarbiaujama tarptautiniame projekte „BalticMuseums 2.0“.

„Kadangi rykliai yra negailestingai naikinami, Jūrų muziejus, norėdamas prisidėti prie jų išsaugojimo, iš karto nusprendė prisijungti prie Europos ryklių savaitės. Nors mūsų akvariume rykliai neplaukioja, tačiau jais galima pasigrožėti ir Lietuvoje – prekybos centro „Mega“ akvariume. Beje, juos padeda prižiūrėti muziejaus specialistai“, -  sakė Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Moksleiviai, norintys sužinoti visą tiesą apie ryklius, jų gyvenimo būdą, paplitimą, kviečiami spalio 17-23 dienomis dalyvauti muziejuje rengiamuose specializuotuose edukaciniuose užsiėmimuose. Užsiėmimai rengiami organizuotoms grupėms arba klasėms, būtina registruotis iš anksto. Užsiėmimus ekspozicijoje ves muziejaus biologai ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto dr. Martynas Bučas. Šis mokslininkas pats yra dirbęs su rykliais Majamyje.

Biologai teigia, kad rykliai yra nuostabūs gyvūnai. Nors jie vadinami žuvimis, tačiau lėtas jų augimas ir branda rodo, kad jie yra artimesni jūros vėžliams ar žinduoliams, nei tokioms kaulinėms žuvims kaip menkė, silkė ar tunas. Rykliai ir artimos jų giminaitės rajos priklauso kremzlinių žuvų būriui, nes jų skeletas yra ne kaulinis, o kremzlinis. Jie skrodžia jūras jau daugiau nei 400 mln metų. Tai reiškia, kad ryklių protėviai yra vyresni už dinozaurus 200 mln. metų.

Ryklių rūšies įvairovė įspūdinga: vieni jų yra mažesni nei 30 centimetrų, kiti užauga net iki 30 metrų. Gyvena rykliai ne tik priekrantėje, bet ir atviruose okeanuose ir giliose jūrose, tačiau kartais atkeliauja ir į gėlus vandenis. Kai kurie rykliai išsirita iš ikrų, tačiau dauguma jų – gyvavedžiai, vedantys jau visiškai išsivysčiusius palikuonius.

Rykliai labai svarbūs išlaikant sveiką jūrinės ekosistemos balansą. Tik kelios jų rūšys (beje, didžiosios – bangininis ryklys, milžinryklys) minta tik planktonu. Dauguma ryklių yra svarbūs plėšrūnai, mintatntys kitais jūros gyvūnais – nuo kalmarų iki ruonių. O patiems rykliams pavojų kelia kai kurie jų gentainiai ir kartais – orkos.

Atlantinis pilkšvasis ryklys trumpoms distancijoms gali išvystyti didžiulį greitį – iki 69 kilometrų per valandą. Rykliai yra pasaulio rekordininkai ir pagal neštumo laiką – jis trunka iki 2 metų. Šie gyvūnai auga lėtai, jauniklių veda mažai, todėl yra labai pažeidžiami kaip rūšis. Juolab, kad jie yra intensyviai žvejojami. Rykliena naudojama europietiškoje virtuvėje, o Azijoje labai populiari ryklių pelekų sriuba. Dažnai elgiamasi su šiais gyvūnais barbariškai: pagavus nupjaunami tik pelekai, o sužalotas ryklys išmetamas atgal į jūrą pasmerkus jį lėtai agonijai.

Nuo 2006 metų Europos Sąjungoje jau yra pasiektas šioks toks progresas saugant ryklius: buvo sustabdyta nesubalansuota paprastųjų dygliaryklių ir atlantinių silkiaryklių žvejyba, ribojama rajų žvejyba, trigubai išaugo uždraustų gaudyti ryklių ir rajų rūšių skaičius ir patvirtintas garsusis Ryklių apsaugos planas. Tačiau, deja, didžioji dalis susitarimų gyvuoja tik popieriuje.

Daugelis ryklių rūšių, įskaitant ir pagrindinius žvejybos taikinius – melsvuosius ir atlantinius pilkšvuosius ryklius - žvejojami be jokių apribojimų. Ir toliau nebaudžiami ir žvejai, nupjaustantys pelekus. Todėl „Ryklių aljansas“ reikalauja, kad šiems gyvūnams būtų skiriama adekvati įstatyminė ir praktinė apsauga. Norintys prisijungti prie šių išskirtinių gyvūnų išsaugojimo, kviečiami pasirašyti peticiją „Ryklių aljanso“ tinklapyje.


Šiame straipsnyje: Lietuvos jūrų muziejusryklys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Uoste – modernus narų laivas
    Uoste – modernus narų laivas

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivynas pasipildė nauju, moderniu laivu. ...

  • Iš fontano liko griaučiai
    Iš fontano liko griaučiai

    Danės skvere esančio fontano demontavimas kiek stabtelėjo. Ypač kieto betono neatlaikė statinį ardančios įmonės technika. Darbus žadama tęsti, kai bus pašalinti gedimai. ...

  • Jūrininkų ligoninė – šiltesnė, gražesnė ir taupesnė
    Jūrininkų ligoninė – šiltesnė, gražesnė ir taupesnė

    Pernai prasidėję Klaipėdos jūrininkų ligoninės fasado šiltinimo ir modernizavimo darbai – jau finišo tiesiojoje. Plika akimi matoma, kaip ligoninė išgražėjo. Tačiau pagrindinis tikslas buvo kitas. Tikimasi, kad sėkmingas p...

  • Užteršto grunto į jūrą negabens
    Užteršto grunto į jūrą negabens

    Uosto gilinimas yra sudėtingas procesas, kurį griežtai reglamentuoja taisyklės. ...

  • Kviečia dalytis su gausiomis šeimomis
    Kviečia dalytis su gausiomis šeimomis

    Kaip ir kasmet prieš Kalėdas, klaipėdiečiai skatinami pasidalyti gerumu ir prisidėti prie prasidedančios tradicinės kalėdinės akcijos "Būk draugiškas daugiavaikei šeimai". Prasmingą iniciatyvą palaiko ir dienraš...

  • KLASCO krantines pritaiko didžiausiai krovai
    KLASCO krantines pritaiko didžiausiai krovai

    Uosto direkcija paskelbė konkursą kapitališkai remontuoti 7–9 krantines. ...

    3
  • Cirkininkai mieste daugiau nepageidaujami?
    Cirkininkai mieste daugiau nepageidaujami?

    Sklypą šalia Žvejų rūmų mėšlynu pavertęs cirkas tvarkytis neskuba, nors priekaištų jiems turi ir gyventojai, ir miesto valdžia. Klaikus vaizdas tarp kultūros centro ir bažnyčios iki šiol praeiviams rėžia akį. ...

    11
  • Kalėdas vagia kainos
    Kalėdas vagia kainos

    Šių metų kalėdiniai norai daugumoje šeimų neišvengiamai bus santūresni nei anksčiau, nes tiek žaislai, tiek saldumynai pastebimai pabrango, o algos, nepaisant statistikos pateikiamų duomenų, šalyje realiai kilo tik labai ma...

    13
  • Eglės nuomos kaina stebina klaipėdiečius
    Eglės nuomos kaina stebina klaipėdiečius

    Nebe pirmus metus Klaipėda turi dvi eglutes. Nežinia, kuri jų pagrindinė, bet faktas, kad viena nuo kitos gerokai skiriasi. Jau tapo tradicija, kad prie Dramos teatro pastatoma gyva eglė, o Atgimimo aikštę puošia dirbtinė. ...

    35
  • Įtariamas girtas avariją sukėlęs Plungės politikas nebevadovaus LSDP skyriui
    Įtariamas girtas avariją sukėlęs Plungės politikas nebevadovaus LSDP skyriui

    Buvęs Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis, įtariamas lapkričio viduryje neblaivus sukėlęs avariją, po mėnesio atsistatydino iš Socialdemokratų partijos (LSDP) Plungės skyriaus vadovo posto. ...

    2
Daugiau straipsnių