Jūrų muziejus žada intensyvų sezoną

Įsibėgėjant pavasariui ir Jūrų muziejus keičia darbo ritmą: šaltuoju metu lankytojus į ekspozicijas kvietęs tik savaitgaliais, nuo gegužės 2 dienos duris jau atveria plačiai kiekvieną dieną, išskyrus pirmadienį ir antradienį. Vasarą muziejus ketina dirbti tik su viena išeigine - pirmadienį.

Pajūrį užliejus vasariškos šilumos bangai, vis daugiau lankytojų užsuka ir į Jūrų muziejų: šį savaitgalį jame apsilankė gerokai virš tūkstančio. Atvyksta turistų grupės iš Lenkijos, Latvijos, Kaliningrado, ypač smagu čia lankytis šeimomis, nes iki gegužės vidurio šeštadienį ir sekmadienį veikia nemokamos kūrybinės dirbtuvėlės, kuriose mažieji gali ne tik daugiau sužinoti apie jūrų gyvūnus, bet ir pamiklinti savo rankeles: kiekvienas jų iš muziejaus išsineša savo paties gamybos medūzą, pingviną ar stebuklingą spalvinimo knygutę, kurioje randa ir jau pažįstamus gyvūnėlius ir kuria pasakiškus.

Tiek bendravimui su lankytojais, tiek pagalbai organizuojant renginius, Jūrų muziejus telkia savanorių komandą ir kviečia prie jos prisijungti visus, kuries yra iniciatyvūs, mėgsta bendrauti, nori sužinoti apie vandenų pasaulio paslaptis ir pasidalinti jomis su kitais. Daugiau informacijos apie savanorišką darbą muziejuje galima rasti Jūrų muziejaus tinklaraštyje.

O šis sezonas Jūrų muziejuje žada būti tikrai karštas. Gegužę tradiciškai Kopgalį užplūsta moksleiviai iš visos Lietuvos – juos masina tiek edukaciniai užsiėmimai, tiek puiki galimybė prasmingai užbaigti mokslo metus aplankant sykiu ir muziejų, ir pajūrį. Gegužės renginiai kaip tik ir bus skirti Baltijos jūros gyvūnijos pažinimui, jos istorijai.

Jau tampa gera tradicija Tarptautinę jūrų kiaulės dieną pažymėti netradiciškai, taip atkreipiant visuomenės dėmesį į dar mažai žinomą gyvūną – jūrų kiaulę, mažąjį banginuką, gyvenantį artimojoje Baltijos jūroje. Gegužės 17 dieną Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos  moksleiviai darbuosis kūrybinės komiksų dirbtuvėse „Išsaugokime jūrų kiaules Baltijoje!“ ir darbo rezultatą eksponuos parodoje muziejuje.

Gegužės 18-oji  –  Tarptautinė muziejų diena, kurią Jūrų muziejus kviečia švęsti kartu, todėl tądien lankytojai įleidžiami nemokamai. Muziejui tai – linksmiausia  –  Vardynų diena. Vardą pirmąją pavasario dieną išvydusiam pasaulį Baltijos pilkajam ruoniukui dar teberenka visos Lietuvos vaikai.

Gegužės 19-osios vakarą  muziejus vėl svetingai nemokamai atvers duris, kviesdamas į Tarptautinės muziejų nakties renginį. Jau trečiąkart istorinėje Kopgalio tvirtovėje siautės Baltijos jūros piratai. Tradiciškai prie šio muziejininkų renginio jungiasi ir bendrovė „Smiltynės perkėla“ – piratiškai pasipuošę ir jūrinėms linksmybėms bei nuotykiams pasirengę bus nemokamai nuplukdyti tiesiai į Jūrų muziejų specialiu piratišku kelto reisu.

Kita tradicinė, irgi su Baltija susijusi šventė, – tai tarptautinė Vandenyno diena, pažymima birželio 8-ąją. Šiemet į Jūrų muziejų sugužės Seimo nario Dainiaus Budrio inicijuoto ir kelionių organizatorius „Novaturas“ remiamo konkurso „Susitikime prie Baltijos!“ nugalėtojai. Beveik pusę metų Vilniaus ir Kauno moksleiviai, panaudodami įvairiausias išraiškos priemones – videofilmus, audioklipus, fotoreportažus, esė, piešinius, tūrinius objektus  – kūrė savo laiškus jūrininkui. Per Tarptautinę Vandenyno dieną klasės nugalėtojos pristatys savo kūrinius ir idėjas, kaip išsaugoti Baltiją, bus atidaryta jų darbų paroda „Laiškas jūrininkui“.

Šis sezonas Jūrų muziejuje itin turtingas parodomis. Pasak muziejaus direktorės pavaduotojos Rūtos Mažeikienės, net dvi parodos yra skiriamos prezidentinei tematikai.

"Birželį sukanka 85 metai, kai į Klaipėdos uostą įplaukė pirmasis Nepriklausomos Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“, – pasakojo Rūta Mažeikienė.

Vokietijoje nupirktas minų paieškos laivas buvo pavadintas pirmojo Lietuvos prezidento vardu. Šio laivo likimas – tragiškas: 1940 metais sovietinės valdžios iniciatyva „Prezidentas Smetona“ buvo pervadintas „Pirmūnu“ ir įtrauktas į NKVD pasienio apsaugos laivyną,  o po penkerių metų, plaukdamas iš Helsinkio į Taliną, užplaukė ant minos ir nuskendo.

Kita, su aukščiausiais Lietuvos vadovais susijusi paroda, yra skirta jūrų gamtos temai – joje bus pristatytos jūrų moliuskų kriauklės, pavadintos lietuviškais vardais. Tokios kriauklės yra penkios: Adamkaus marginelė Marginella adamkusi, Landsbergio afrikinukė Afer lansbergisi, Každailio verpstė Chryseofusus kazdailisi, Henriko marginelė Marginella henrikasi ir Danilos mureksas Haustellum danilai.

Na, o paroda „Dangės uostas: iš praeities“ išsiverš iš muziejaus ribų ir bus eksponuojama Klaipėdoje, dešinėje Dangės krantinėje, atgaivindama turtingą upės uosto praeitį nuo XIII a. iki XX a. pradžios.

Jūros šventei, o kartu ir 760-ajam Klaipėdos gimtadieniui Jūrų muziejus drauge  rengia išskirtinę dovaną – istorinių laivų paradą, kuriame dalyvaus tradiciniai žvejų laivai iš Lietuvos, Rusijos ir Vokietijos.

Etnografinėje žvejo sodyboje liepos pabaigoje vėl šurmuliuos tradicinė žvejo kiemo šventė „Žuvys išgalvojo giesmes“, kurios metu demonstruojami žvejiški amatai, ragaujami pajūrio patiekalai, skamba dainos, įtraukia šokiai ir žaidimai.

Šią vasarą Jūrų muziejui atiteko ypatinga garbė ir atsakomybė priimti keturiasdešimt kolegų iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos Baltijos Muzeologijos mokykloje. Tai muziejų profesionalus ugdanti savaitės programa,  šiemet skirta muziejų rinkinių, kaip bendravimo su visuomene temai.

Turtingą Jūrų muziejaus sezoną rugsėjo 15 dieną vainikuos visą Lietuvą apimsiančio Muziejų metų nacionalinio projekto „Lietuvos muziejų kelias“ uždarymo renginys, kurio metu Etnografinėje žvejo sodyboje bus pristatoma Mažosios Lietuvos muziejų edukacinių programų pynė.