Ką Lietuvos pajūryje rusai perka užsimerkę?

"Praeikite pro mūsų prekybos ir pramogų centro aikšteles ir pamatysite, kokie užsieniečiai Klaipėdoje dažniausi svečiai: vos ne kas trečia mašina – su rusiškais ar baltarusiškais numeriais", – tokius pastebėjimus išsako bendrovės "DLD grupė" direktorius D. Sadeckas.

Nuo apartamentų iki daugiau nei milijoną litų kainuojančių namų ir viešbučių. Ekspertų teigimu, tokiais objektais pajūryje Rusijos ir Baltarusijos gyventojų susidomėjimas neslūgsta. 

Potencialūs pirkėjai iš šių šalių įvardija investicijų privalumus, tačiau sykiu ir peikia nelanksčius Lietuvos įstatymus.

Perka užsimerkę

"Praeikite pro mūsų prekybos ir pramogų centro aikšteles ir pamatysite, kokie užsieniečiai Klaipėdoje dažniausi svečiai: vos ne kas trečia mašina – su rusiškais ar baltarusiškais numeriais", – neretai tokius pastebėjimus išsako bendrovės "DLD grupė" direktorius Darius Sadeckas, kai kalba pasisuka apie nekilnojamąjį turtą (NT) pajūryje perkančius užsieniečius.

Pašnekovas neneigė, jog tokie sandoriai nėra masinis reiškinys. Tačiau tiek jis, tiek kiti dienraščio kalbinti specialistai pripažino, kad tarp būstus, kitus NT objektus pajūryje besirenkančių svečių šalių atstovų neabejotinai didžiąją dalį sudaro Rusijos, o pastaruoju metu nuo jų vis mažiau atsilieka ir Baltarusijos gyventojai.

"Dabar šie pirkėjai labiau domisi Palanga nei Neringos kurortais. Jei patiko, ir perka, net nesikonsultuoja su agentais. Galima sakyti, kai kurie turtą įsigyja užsimerkę. Atvažiavo, pamatė ir net neišlipęs iš mašinos pasakė: "Man patiko, perku", – tikino pašnekovas.

D.Sadecko pastebėjimu, pirkėjai "iš Rytų" renkasi ne tik tai, kas gerai atrodo, tačiau taip pat įvertina, kas turės vertę ir rytoj.

"Ne per seniausiai Palangos centre Baltarusijos gyventojai nupirko namą už 1,5 mln. litų ir viešbutį už 6 mln. litų. Taigi pirkėjai renkasi ir stambesnius investicinius objektus. Kiek teko girdėti iš kitų kolegų, nuo metų pradžios Palangoje buvo parduoti bent penki įspūdingos vertės objektai", – kalbėjo pašnekovas.

Siūlo, bet nereikia

NT agentūros "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus skaičiavo, jog praėjusiais metais uostamiesčio bendrovė maskviečiams tarpininkavo dviejuose sandoriuose, šiemet – viename, visais atvejais pirkėjų iš Rusijos akys vėlgi krypo į Palangoje esančius apartamentus.

"Nors tai ir nėra masinis reiškinys, rusai tikrai labiau domisi nekilnojamuoju turtu Palangoje", – kolegai antrino E.Jankus.

Tačiau NT ekspertas tikino iš pirmų lūpų žinąs, jog potencialūs pirkėjai iš kaimyninės šalies būtų linkę dar solidesnėms investicijoms.

"Praėjusiais metais susidraugavome su vienais maskviečiais. Jų žodžiais, pirkti būstus Palangoje norėtų daug daugiau turtingų rusų, bet Lietuva nenori tų pinigų. Dabar turėdami nekilnojamąjį turtą jie čia gali praleisti 90 dienų. Aišku, kad jiems tai didelis apribojimas. Esą jei būtų suteikiamas, pavyzdžiui, kaip Latvijoje, laikinas leidimas gyventi, situacija radikaliai pasikeistų.

Žmonės patys siūlo įvairių variantų – kad ir įvesti papildomą mokestį. Pavyzdžiui, nori laikino gyvenimo, pasidėk Lietuvos banke 500 tūkst. litų. Jie sako – mums tai nesudarytų jokių problemų, galime sau tai leisti. Bet mūsų valstybė neišnaudoja visų galimybių – matyt, bijo, kad rusai mus okupuos, ateis tarybų valdžia", – ironizavo pašnekovas.

Anot E.Jankaus, būstus Palangoje įsigyjantys pasiturintys pirkėjai iš Rusijos giria Lietuvos klimatą, švarų pajūrio orą ir džiaugiasi čia galį nesunkiai susikalbėti gimtąja kalba.
NT agentūros vadovas tikino nepastebėjęs, kad kaimyninės šalies pirkėjai būtų įnoringi ar aikštingi. "Kartais su jais net paprasčiau nei su lietuviais", – šyptelėjo pašnekovas.
Nori triukšmelio

Kaip pastebi kitos uostamiesčio NT agentūros "Aidila" vadovas Algimantas Bružas, rusai ir baltarusiai domisi Lietuvos pajūriu ir kaip poilsio vieta, ir kaip investicijos galimybe, esą jie gana aktyvūs žvalgymesi ir atvažiuoja sudaryti sandorių konkrečiai apsisprendę.

"Jei kas sakytų, kad jie šluoja viską iš eilės, tai tikrai būtų mitas. Bet kad tai yra palyginti nemaža pirkėjų dalis ir didesnė negu Klaipėdoje, Vilniuje ar Kaune, tikrai galiu patvirtinti", – teigė pašnekovas.

Ryškiausia šiemetė tendencija, anot specialisto, ta, jog gerokai mažiau domimasi Neringa, o pirmenybė teikiama Palangai.

"Anksčiau kaliningradiečiai labiau žvalgydavosi į Nidą, šiemet pasyviau. O maskviečių ir minskiečių dėmesys krypsta į Palangą. Matyt, ji patrauklesnė ir susisiekimo atžvilgiu, be to, ne visi vertina ramybę bei pasyvų buvimą. Žmonėms reikia pramogų, norisi pasižmonėjimo, šiokio tokio atostoginio triukšmelio, muzikinio fono, tad jie mieliau renkasi Palangos variantą", – spėjo A.Bružas.

Esą kad aktyviau NT Palangoje domisi Baltarusijos gyventojai, pašnekovas teigė pastebėjęs dar pernai.
25 kv. m būstai netenkina

A.Bružas skaičiavo, jog tarpininkaujant agentūrai šiemet pirkėjams iš Rusijos ir Baltarusijos buvo parduoti 2 namai ir 4 apartamentai, esą kaip tik šiuo metu su vienais pirkėjais derybos eina į pabaigą.

"Bent jau kalbant apie mūsų agentūrą, tai būtų maždaug trečdalis Palangoje esančio nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorių. Bet tai, žinoma, nėra bendra tendencija", – kalbėjo specialistas.

Pašnekovo pastebėjimu, pirkėjų iš kaimyninių šalių investuojamos sumos svyruoja nuo 250 tūkst. iki maždaug 1 mln. litų, dažniausiai orientuojamasi į naujos statybos būstus.

"Kalbėdamas apie milijoną turiu galvoje namus, kur nėra atlikti visi apdailos darbai. Tenka pastebėti, kad jie mieliau renkasi tokius būstus, kuriuos galima patiems įsirengti. Taip pat retai domimasi ypač minimaliu būstu, kas dažnai tenkina lietuvius, – pirkėjams iš Rusijos, Baltarusijos neužtenka 25 kv. m ploto, jie pageidauja didesnių erdvių", – patirtimi dalijosi NT agentūros vadovas.

Anot A.Bružo, jei pirkėjai gali sau leisti įsigyti vadinamąjį antrą būstą už milijoną ar daugiau litų, akivaizdu, kad tai nėra "ekonominės" klasės pirkėjai.

"Kai prieš kelerius metus Maskvą dusino dideli gaisrai, maskviečių šeimos, gyvenusios aukštesnės kategorijos Palangos viešbučiuose, palikdavo ir po 100–150 tūkst. litų. Tad įsigyti už dvigubai didesnę sumą nuosavus apartamentus tokiems žmonėms nėra didelė problema. Iš Maskvos pas mus ateina tikrai nemaži pinigai", – neneigė pašnekovas.
 

Tyrimai – sudėtingi

Palangos turizmo informacijos centro direktorė Alla Valužienė neneigė, jog įstaiga neretai sulaukia rusakalbių turistų, kurie teiraujasi patarimo, į kokią nekilnojamojo turto agentūrą galėtų kreiptis. Esą ir ekskursijose žmonės kartais prasitaria, jog yra ne paprasti poilsiautojai, o kurorte turi įsigiję būstą.

"Kad rusai ir baltarusiai perka nekilnojamąjį turtą, faktas. Bet žmonės nelinkę labai girtis – nekilnojamasis turtas, kaip ir pinigai, mėgsta tylą", – juokavo pašnekovė.

Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius teigė, kad informacija, kokia yra Lietuvoje NT įsigijusių pirkėjų pilietybė, atskirai nefiksuojama.

"Tokios analizės nuolat neatliekame, nes ji pakankamai sudėtinga ir reikalauja daug žmoniškųjų išteklių. Tad ką nors konkrečiau pasakyti sudėtinga", – pripažino pašnekovas.

Analizė apie užsieniečių Lietuvoje pirktą ar kitais būdais įgytą NT paskutinį kartą buvo atlikta prieš porą metų – joje buvo pateikti 2008–2011 m. duomenys.

"Ji parodė, kad tokių pirkimų mastai labai nedideli. Be to, tai yra visos Lietuvos, neišskiriant pajūrio, duomenys. Manau, padėtis nuo to laiko neturėjo labai daug pasikeisti, – linkęs manyti Registrų centro atstovas. – Palanga apskritai nepasižymi labai aktyvia nekilnojamojo turto rinka, net imant visą pajūrio regioną, jame kas mėnesį sudaroma vos apie 50 būstų pirkimo ir pardavimo sandorių."

Skaičiai ir faktai
 Užsieniečių fizinių ir juridinių asmenų 2008–2011 m. įgytų NT objektų skaičius siekė 4 376. Atkreiptinas dėmesys, jog kai kurie "užsieniečiai" yra buvę Lietuvos piliečiai, emigravę svetur ir įgiję kitų šalių pilietybę. Registrų centro analizėje pateikiama informacija apie sudarytų sandorių tipą ir įgyto turto rūšį – užfiksuota tiek pirkimo ir pardavimo, tiek mainų bei statybos rangos sutartys, taip pat paveldėjimo, turto įsigijimo iš varžytynių faktai. Šalių, kurių gyventojai Lietuvoje įgijo daugiausiai NT objektų, sąraše pirmąsias pozicijas užima Rusija ir Baltarusija.
 Lyderių dešimtukas:
1. Rusija (1 207)
2. Baltarusija (820)
3. Latvija (597)
4. Vokietija (263)
5. Jungtinės Amerikos Valstijos (207)
6. Jungtinė Karalystė (125)
7. Ukraina (114)
8. Lenkija (106)
9. Danija (76)
10. Norvegija (75)

Šaltinis: Registrų centras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

inga morkuniene

inga morkuniene portretas
tai ir parodo,kaip blogai jie gyvena.uztat mes,perkame pasibaigusio galiojimo maista-ir neblogai.laisve bei nepriklausomybe.

pagal įstatymą-motas

pagal įstatymą-motas portretas
Rusai ne uzsienieciai!

Sraigei

Sraigei portretas
Visai nebūtina tyčiotis, kad lietuviams reikia pinigų. Tik patys kvailiausi žmonės apsimeta,kad pinigų atsieit nėra,net nepatogu apie juos kalbėti. Tačiau pinigai išties yra pats savrbiausias laimėjimas. Jei tu neturi pinigų, visur esi niekas ir Lietuvoj ir užsieny. Taip kad nereikia apsimetinėti, kad pinigai nesvarbu, svarbu tėvynė. Nes kas ta tėvynė, jei nėra skambančių kišenėje. Va tokie apsimetėliai ir traukia visą šalį atgal į viduramžius, į tamsą ir skurdą, ar ne Sraige?
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių