Kapinėse – mūšis dėl vietos

Savivalė kapinėse pasiekė akiplėšiškumo rekordą – vieną dieną klaipėdiečiai išvydo sulygintą močiutės kapą, o jo vietoje jau ruošiamą naują kapavietę. Pradėjus ieškoti teisybės paaiškėjo, kad už šį akibrokštą niekas neatsakingas, o už sunaikintas kapavietes įstatymas nebaudžia.

Neliko nei kapo, nei antkapio

Devyni Konstancijos Mineikaitės anūkai jau metus reikalauja teisingumo ir siekia iškelti bylą močiutės kapavietę išniekinusiems žmonėms. Tačiau prokuratūra šiuose barbariškuose veiksmuose neįžvelgė nusikaltimo.

Kraupi istorija pernai pavasarį nutiko Kretingos kapinėse, kur laidojimui jau beveik visai nebeliko laisvos vietos.

K.Mineikaitės giminės įžvelgia skandalingą kapinių žemės dalybų mechanizmą, tačiau nei savivaldybė, nei prokuratūra nesiima tirti, kokiu būdu Kretingos kapinėse laidojama ant esančių kapų, nepranešus apie tai veliono artimiesiems.

Konfliktas kilo Padvarių pensionatui priskirtame kapinių sklype, kur prieš keturis dešimtmečius buvo palaidota šio pensionato gyventoja K.Mineikaitė.

"Mūsų močiutė mirė pensionate. Ji pasiligojo, o tuomet operaciją patyrė ir mūsų mama. Devyni vaikai likome praktiškai vieni, vyriausiajai seseriai buvo 17, o jauniausias vaikas buvo vos vaikščiot pradėjęs. Mes vieni kitus užauginome", – pasakojo seserys Jadvyga Puškorienė ir Valerija Lekstutienė.

Pernai balandį atvažiavus apžiūrėti kapų, J.Puškorienei teko griebtis už širdies.

"Močiutės kapo antkapis buvo nukeltas, paminklinė lenta su vardu ir pavarde kažkur numesta. Kapas bei aplink jį išdraskyta, o visa žemė sulyginta. Šalia kapo augusios tujos išrautos, aukšta gyvatvorė nukirsta iki pat žemės", – vos tvardydama ašaras pasakojo moteris.

Paaiškėjo, kad tuomet darbininkai mažiausia tris kapus su žeme sulygino Padvarių pensionato darbuotojos Liudos Eleonoros Kasnauskienės prašymu. Savo šeimyninę kapavietę įsirengti ketinusi moteris aiškino maniusi, jog čia palaidotų žmonių artimųjų jau nebėra.

Kaltų nerado

Dėl kapo išniekinimo J.Puškorienė kreipėsi į policiją ir prokuratūrą. Tačiau metus trukęs tyrimas baigtas taip ir nenustačius nusikaltimą padariusių asmenų.

"Aš nesakau, kad kapas nebuvo išniekintas. Tačiau nebuvo nustatyti asmenys, kurie tai padarė. L.E.Kasnauskienė nekalta, nes ne ji tai darė. Ji neprašė niekinti kapavietę, ji tik prašė iškirsti akacijų gyvatvorę", – sprendimą nutraukti bylą komentavo prokurorė Irena Gedžiuvienė.

Kadangi teisėsaugininkams nepavyko surasti darbininkų, pensionato darbuotojos prašymu kirtusių krūmus, tyrimas pasiekė aklavietę.

Tai, kad L.E.Kasnauskienė prisipažino be jokio leidimo ant svetimų kapų ketinusi įsirengti savo šeimos kapavietę, teisėsaugininkams nepasirodė verta baudžiamosios atsakomybės veikla.

"Sprendimą skųsiu ir vis tiek sieksiu teisingumo. Jei Kretingoje visiems atrodo normalu sulyginti svetimus kapus, gal Lietuvoje atsiras kitaip manančių teisėsaugininkų", – buvo atkakli J.Puškorienė.

Nežino, kas kerta ir kasa

Mirusios senolės artimieji teigė, jog taip ir nėra aišku, kas tikrasis kapinių šeimininkas.

"Kapinės lyg ir priklauso savivaldybei, jas prižiūri kapinių sargas. Tačiau jis aiškino jokios valios pensionatui skirtame plote neturys", – stebėjosi moterys.

"Klaipėdos" žurnalistams vakar pasivaikščiojus po kapinių teritoriją į akis krito prie pat centrinio įėjimo esanti tuščia kapavietė, kurios ribas žymėjo borteliai. Pasiteiravus, kas rezervavo prabangią kapinių centre esančią vietelę, kapinių prižiūrėtojas Antanas Raudonis nustebo.

"Nežinau kieno. Kas rezervavo? Nepažįstu. Aš nieko nežinau. O kodėl negalima. Šitas kapas buvo neprižiūrimas. Kažkokia moteris, nežinau kokia, buvo prašiusi toje Padvarių pensionato vietoje įsirengti kapavietę, – mįslingai dėstė kapinių prižiūrėtojas. – Ką aš galiu padaryti? Aš nežinau, kas ką kasa ar kerta pensionatui priskirtoje teritorijoje. Jei pensionato direktorė leido ten svetimiems laidotis, kuo aš čia dėtas?"

Kapaviečių nepardavinėja

Padvarių pensionato direktorė Rima Narmontienė net žagtelėjo išgirdusi jai mestus kapinių prižiūrėtojo įtarimus.

"Aš tuomet dar nedirbau, kai atsirado naujų kapų. Tų kapų pridygo kaip grybų. Kodėl kapaviečių prižiūrėtojas neklausia mirusiojo artimųjų, kur yra mūsų leidimas laidoti šioje vietoje? Kieno čia atsakomybė? Gal dar pasakysit, kad aš pardaviau tas kapavietes? Tai pasakykite už kiek? O kur įrodymai?" – vakar įsisiūbavus ginčui rėžė pensionato vadovė.

Tačiau "Klaipėdos" žurnalistai vakar įsitikino, kad ant neįgalių senukų kapų jau šviežiai dygsta nauji paminklai, stūkso 3,5 metro ilgio tuščios kapavietės. Nauji paminklai suręsti 2009-aisiais, o R.Narmontienė įstaigai vadovauja nuo 2006-ųjų.

"Ką mes galime padaryti, jei po žiemos atėję randame naujus kapus? Kas žiemą po sniegą braido kapinėse? Ką mums daryti, gal eiti ir iškasti? Kas tie čia naujai palaidoti žmonės, aš nežinau", – aiškino įstaigos vadovė.

R.Narmontienė teigė, jog norint palaidoti ne pensionato globotinį greta ar ant jau esančio kapo artimieji turi įrodyti, kad šioje vietoje guli jų giminaitis. Nauji užlaidojimai senoje kapavietėje galimi tik praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po paskutinio laidojimo.

"Mes ieškome archyvuose įrašų, kas toje vietoje palaidotas. Jei mūsų vietoje laidojami svetimi, kur žiūri kapinių prižiūrėtojas?" – klausė R.Narmontienė.

Bevardžių kapų daugėja

Tam, kad daugiau nesikartotų panašios istorijos, Padvarių pensionatas nutarė nusibraižyti kapinių planą. Tačiau J.Puškorienė įtaria, kad naujas panas tik įteisins galimybę vėl sulyginti svetimus kapus.

"Ten, kur yra mirusiųjų antkapiai su vardais ir pavardėmis, jie jau braižo, kad tai nežinomų žmonių kapai. Ar jų vietoje netrukus neatsiras įtakingesnių asmenų kapavietės?" – įstaigos vadovės klausė J.Puškorienė.

R.Narmontienė tikino, jog įstaiga neturi jokio juridinę galią turinčio dokumento, kad pensionatas išvis turi teisę šeimininkauti šioje kapinių vietoje.

"Visa painiava ir prasidėjo, kai visi puolė kaip išprotėję tų kapų gvieštis", – prasitarė R.Narmontienė.

Seniūnas nesupranta klausimo

Net ir po to, kai mūšis dėl kapaviečių persikėlė į prokuratūrą, panašu, kad tvarkos šiose kapinėse taip ir neatsirado.

Kretingos savivaldybė taip ir nesiėmė aiškintis situacijos senosiose kapinėse. Savivaldybės meras Juozas Mažeika tikino, jog lyg ir girdėjo apie incidentą kapinėse, bet kartu pripažino, kad vietos senose kapinėse katastrofiškai trūksta.

"Reikės aiškintis, nes negali būti jokių kapaviečių rezervacijų iš anksto", – sakė meras.

Giedrius Danėlius

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras

Kapavietė išniekinama tuomet, kai suardomas kapas ar kitaip suniokojamas paminklas. Nors nesu įsigilinęs į bylos esmę, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tokie veiksmai, kurie buvo padaryti šioje istorijoje, atitinka kapo išniekinimui. Tačiau veiklos kvalifikavimui įtakos visuomet turi kaltės forma. Aiškinantis detales akivaizdu, kad kapas buvo sulygintas tyčia. Veiklos kryptingumas yra viena iš nusikalstamos veikos sudėties dalių. Tad įrodinėjant kaltę būtina nustatyti, kad nepagarbą mirusiajam buvo siekta parodyti tyčia. Detales šioje byloje mes pasiaiškinsime.


Šiame straipsnyje: Kapinėsišniekintas kapas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Viešpatie

Viešpatie portretas
nugi pasišauk tuos žmones kurie jau įsirengė amžino poilsio vietą,bet yra gyvi.Varguoliai tepalaukia...

RK.

RK. portretas
O prie ko čia klaipėdiečių mūšis dėl vietos? Dėl kokios vietos? Dėl vietos Kretingos kapinėse? Kas mušasi? Prieš 40 metų mirusio žmogaus devyni anūkai?

Tikrai

Tikrai portretas
kokie mes turtingi ? kapines jau tampa antrais miestais savo apimtimis, o cia pries 40 metu palaidoto, kurio net vaizdo nieks neprisimena, laiko issikibe neduok dieve kas nors uzlaidos. Darytu kaip kitose salyse - praejo 25 metai sulyginama ir kiti gali laidotis.
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

Daugiau straipsnių