- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nedažnas atvejis Lietuvos teisinėje sistemoje, kad žmogus iš darbdavio išsireikalautų dešimttūkstantinių sumų už viršvalandžius, budėjimą namuose ar darbą poilsio dienomis.
Ryžosi eiti į teismus
Klaipėdietis, kurio pavardės, kaip privataus asmens, teismai neskelbia, nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2021 m. liepos 26 d. dirbo kapitonu locmanu vienoje Klaipėdos bendrovėje.
Kai jis išėjo iš darbo ir kilo ginčas, kodėl darbdavys jam nesumokėjo už darbo viršvalandžius, naktį ar poilsio dienomis. Panašių situacijų būna kiekviename darbe. Retas ryžtasi eiti į teismus ar kitas instancijas ieškoti teisybės.
Šis klaipėdietis kapitonas locmanas ryžosi. Jo darbo sutartyje buvo numatyta 40 valandų darbo savaitė, o jis dirbo gerokai daugiau.
Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisija nustatė, kad darbdavys už papildomą darbą per 3 metus nuo 2018 m. liepos iki 2021 m. liepos žmogui liko skolingas per 25 tūkst. 903 eurus už viršvalandžius, darbą poilsio dienomis ir panašiai.
Bendrovės atstovai tikino, kad su kapitonu locmanu buvo atsiskaityta.
Pats kapitonas locmanas, įvertinęs situaciją dėl budėjimo namuose, netesybų, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų kreipėsi į teismus prašydamas priteisti per 39 tūkst. eurų.
Neapibrėžtas locmano darbas
Bylą nagrinėjo Plungės apylinkės teismas. Šių metų kovo 16 d. jis priėmė sprendimą kapitono locmano naudai iš bendrovės priteisti per 10 tūkst. eurų už viršvalandžius, per 8 tūkst. eurų už darbą poilsio dienomis, beveik 13 tūkst. eurų už papildomą budėjimą namuose, per 4 tūkst. eurų netesybų ir beveik 1,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Iš viso per 35 tūkst. eurų.
Teismas laikėsi nuostatos, kad išvykstantys ir atvykstantys laivai būdavo registruojami žurnaluose, kapitono locmano darbo laikas fiksuotas laiko apskaitos žiniaraščiuose. Pagal juos buvo matyti, kad darbo laikas neapsiribodavo vien 40 valandų per savaitę.
Locmano darbo laikas nėra konkrečiai apibrėžtas, nes jis labai priklauso nuo oro sąlygų, į uostą atplaukiančių laivų plaukimo laiko, uosto dispečerių, laivų eismo tarnybų nurodymų ir kitų aplinkybių.
Nepadėjo ir argumentas, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildęs pats kapitonas locmanas. Teismas iškėlė argumentą, kad nėra įrodymo, jog žiniaraščiai pildyti neteisingai. Jei net taip ir buvo, darbdavys realiai turėjęs kontroliuoti darbuotojo darbo laiką.
Darbdavys negalėjęs nežinoti, kad yra dirbami viršvalandžiai, nes kiekvieną mėnesį iš kapitono locmano gaudavo užpildytą darbo laiko apskaitos žiniaraštį.
Teisme konstatuota, kad locmano darbo laikas nėra konkrečiai apibrėžtas, nes jis labai priklauso nuo oro sąlygų, į uostą atplaukiančių laivų plaukimo laiko, uosto dispečerių, laivų eismo tarnybų nurodymų ir kitų aplinkybių.
Teismui nekilo jokių abejonių, kad kapitonas locmanas galėjo dirbti ilgiau, nei buvo numatyta darbo sutartyje, nors darbdavio atstovai ir teigė kitaip. Jo darbas buvo susijęs su remontuojamų laivų įvedimu ir išvedimu iš dokų, laivybos kelio stebėjimu, aliarmo skelbimu gaisro atveju, stebėjimu, kad darbo vietoje neįvyktų nelaimė ir kita. Kvalifikuota, kad tai iš esmės yra nuolatinis budėjimas.
Darbdavys kaltino darbuotoją
Klaipėdos apygardos teismui nekilo abejonių dėl Plungės apylinkės teismo kovo 16 d. sprendimo. Jis kvalifikavo, kad Plungės apylinkės teismas pateikė kvalifikuotas išvadas. Jos buvo pagrįstos laiko ir pinigų santykio už darbą skaičiavimais.
Bendrovė turėjo savo argumentų. Ji tikino, kad su darbuotoju šiam išeinant iš darbo visiškai atsiskaitė. Jos teigimu, byloje nėra įrodymų, jog kapitonas locmanas budėjo būdamas namuose. Tokio nurodymo iš bendrovės jis neva nebuvo gavęs. Budėjimo laikas namuose neva niekaip nebuvęs fiksuotas.
Iškeltas ir toks argumentas, kad kai kuriais atvejais, kai žiniaraščiuose buvęs fiksuotas laikas, kapitono locmano net nebuvę Klaipėdoje ir netgi Lietuvoje. Buvęs darbuotojas apkaltintas ir tuo, kad neva pats nuolat pažeidinėjęs darbo sutartį – neva nepasižymėdavęs elektroninėje darbo apskaitos sistemoje, kur privalėdavę pasižymėti visi į darbą atvykę bendrovės darbuotojai.
Dėl šių ir kitų argumentų bendrovės atstovai po ne jų naudai paskelbto Klaipėdos apygardos teismo sprendimo papildomai kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Šis šių metų spalio 10 d. priėmė nutartį atsisakyti priimti kasacinį skundą. Tai iš esmės reiškia, kad ankstesni teismų sprendimai pripažįstami teisėtais ir ginčas byloje baigtas. Retas atvejis, kai žmogus už papildomas darbo valandas prisiteisė iš darbdavio nemažą sumą pinigų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neringoje jau rūšiuojamos maisto atliekos
Pirmąją gegužės savaitę Neringos gyventojai ir kurorto svečiai pastebėjo atliekų surinkimo vietose stovinčius stumdomus konteinerius rudu dangčiu. Šie konteineriai skirti maisto likučiams rūšiuoti. Kaip ir Klaipėdoje maisto atliekas ...
-
Šis šildymo sezonas klaipėdiečiams ir gargždiškiams buvo pigesnis nei prieš metus1
Balandžio 29-ąją pasibaigęs šildymo sezonas Klaipėdoje ir Gargžduose buvo pigesnis nei prieš metus. Tai lėmė gamtinių dujų ir biokuro, naudojamų šilumos gamybai, bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos ...
-
Motociklininkų sezonas Klaipėdoje – atidarytas16
Šiandien ne tik uostamiesčio centre, bet ir Vasaros estradoje netrūksta veiksmo – čia vyksta renginys „Klaipėdos regiono motociklų sezono atidarymas 2024“. ...
-
Teatro aikštėje – ugniagesių gelbėtojų šventė2
Šiandien uostamiesčio Teatro aikštėje – šurmulys. Čia susirinkę klaipėdiečiai ir garbūs miesto svečiai švenčia šv. Florijono dieną – ugniagesių gelbėtojų profesinę šventę. ...
-
Palangoje – Europos brasbendų čempionatas3
Palangoje penktadienį oficialiai atidarytas Europos brasbendų čempionatas, pranešė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. ...
-
Rekonstruojamame Kuršių nerijos take draudžiamas dviračių eismas1
Rekonstruojamame Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių take draudžiamas eismas, penktadienį pranešė Neringos savivaldybė. ...
-
Premjerė Klaipėdoje su pareigūnais aptarė Lietuvos sienos su Rusija stiprinimą8
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Klaipėdoje su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnais aptarė Lietuvos sienos su Rusija, strateginių šalies objektų apsaugos stiprinimo klausimus. ...
-
Pratybų „Perkūno griausmas“ metu Kaune ir Klaipėdoje įsteigtos karinių operacijų teritorijos
Gegužės 2–3 d. pratybų „Perkūno griausmas 2024“ metu aktyvuotos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos, kurios veikia Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigtose Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir teritorin...
-
Skelbiamas konkursas Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo (-iosios) specialisto (-ės) pareigoms. ...
-
Atšilus orams jau maudosi Baltijos jūroje: ne šiaip sau tiek kelio iš Kauno atvažiavom7
Pajūryje – sujudimas. Palangoje tūkstančiai muzikantų iš įvairių pasaulio šalių ir pasilikusių tautiečių po laisvadienio ar net savaitgalio. Žmonės neslepia, šilta saulė vilioja kurorte dar pabūti. ...