Karklėje planuojama tvarkyti Žvejo sodybą

Pasitarime dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Turizmo tarybos pirmininkė Rūta Cirtautaitė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius, Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Blinstrubienė, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Šežikaitė, Kretingalės seniūnijos seniūno padėjėja Danguolė Urbienė, Turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė, Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius, vyr. ekologas Erlandas Paplauskis, vyr. vadybininkas rekreacijai Egidijus Jurkus, Karklės bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbis, „Karklės atlaso“ projekto vadovė Jurgita Raišutienė, architektė Gerda Antanaitytė bei Žvejo sodybos projektuotojai.

„Karklės atlaso“ rengėjai pristatė projekto eigą, kokie darbai jau nuveikti, ką dar reikia padaryti. Buvo aptarta Karklės kaimo ir Olando Kepurės susiejimo problematika. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerės R. Cirtautaitės, „Karklės atlasas“ yra itin svarbi Karklės kaimo ir Olando Kepurės raidos galimybių studija, kuria reikia vadovautis, planuojant naujų pastatų dizainą, turistų srautų valdymą, infrastruktūrą ir kitus klausimus. 

Daug diskusijų kėlė Žvejo sodybos sutvarkymo klausimas. Šiuo metu ruošiamasi teikti paraišką pagal vietos plėtros grupės „Pajūrio kraštas“ 2016–2023 m. vietos plėtros strategijos priemonę „Parama investicijoms į Kaimo socialinę infrastruktūrą ir kraštovaizdžio gerinimą“. Pagal šią priemonę viena iš remiamų veiklų – patalpų bendruomenės reikmėms atnaujinimas ir įrengimas.

Kad būtų galima teikti paraišką, reikalinga techninė dokumentacija, kurią šiuo metu ruošia projektuotojai. Vykęs susitikimas buvo skirtas diskusijoms su projektuotoju apie Savivaldybės, Karklės bendruomenės bei Pajūrio regioninio parko direkcijos lūkesčius, viziją ir siekiant suformuluoti tikslią užduotį.

Anot vicemerės R.Cirtautaitės, reikėtų nepamiršti, kad norai ne visada sutampa su galimybėmis. „Planuojant Žvejo sodybos tvarkymą reikėtų realiai įvertinti, kiek lėšų bus galima gauti pagal projektą ir kiek lėšų galės skirti Savivaldybė. Šiuo metu nesutariama, ar Žvejo sodyboje būsiantys bendruomenės namai turi būti kaip pavyzdinė senovinė žvejo sodyba, ar tai turi būti modernesnis šių laikų pastatas, diskutuojama dėl vidaus patalpų dydžio ir panašiai. Dideli norai ir platūs užmojai kartais prasilenkia su realiomis galimybėmis, tačiau, manau, kad visų lūkesčiai bus įgyvendinami, ieškant kompromisų. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad, atliekant tyrimus „Karklės atlasui“, ieškant geriausių dizaino sprendimų Karklei buvo tariamasi su visomis pusėmis. „Karklės atlaso“ rengimas pareikalavo daug darbo, todėl nereikėtų numoti ranka į ten numatytus dizaino sprendimus ir pasiūlymus pastatams bei erdvėms“, – teigė vicemerė.