Kas teršia Smeltalės upelį?

Išspręs potvynių problemą

Savivaldybė planuoja išvalyti 300 metrų ilgio upelio ruožą nuo Minijos gatvės tilto miesto link. Numatoma iš upelio dugno pašalinti susikaupusias sąnašas, kurių dalis – užterštos, ir panaikinti perteklinę augaliją.

Tikimasi, kad išvalius upę ir jai pagilėjus bus išspręsta didelių liūčių metu pietinėje miesto dalyje vis kylančių potvynių problema, kai būna užsemiami kiemai, juose skęsta gyventojų automobiliai, gatvės tampa sunkiai išvažiuojamos.

Atlikus upės ruožo tyrimus apskaičiuota, kad preliminarus valytinų dugno nuosėdų ir makrofitų biomasės kiekis sudaro apie 970 kub. metrų.

Nuosėdos – užterštos

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė teigė, jog atliktų vertinimų metu paaiškėjo, kad dalis upelyje esančių nuosėdų – užterštos naftos produktais.

Numatoma, kad užterštų nuosėdų bus iškasta apie 500 kub. metrų.

Likusi dalis upelio nuosėdų nėra užterštos, todėl bus naudingos formuojant reljefą būsimame Smeltalės upelio parke.

Užterštas upelio nuosėdas siūloma išvežti į grunto valymo vietą Kiškėnų kaime, o upelio valymo metu numatomas šalinti nendres, meldus ir kitą augmeniją – į uostamiesčio žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.

Taip pat numatoma iškirsti ir su šaknimis išrauti valymo darbams trukdysiančius pakrantėje augančius menkaverčius karklų krūmus.

Teršėjų neviešina

Aplinkos kokybės skyriaus vedėja pastebėjo, kad upelio vandens būklė nėra ypač gera, fiksuojamas ir teršimas nuotekomis iš pramonės subjektų, aptikta nelegalių išleistuvų.

Tiesa, atsakingos institucijos jau esą išaiškino teršėjus, įvertino jų gamtai padarytą žalą ir įpareigojo ją atlyginti, tačiau, pasak R.Jievaitienės, kol kas teršėjų nuspręsta neviešinti.

Tokia pozicija supykdė kai kuriuos gyventojų bendruomenės atstovus. Vigilijus Lisauskas stebėjosi, kodėl, vos paaiškėjus "Grigeo Klaipėda" veiksmams, visuomenė buvo apie tai informuota, o šįkart teršėjai nuo viešumo dangstomi?

Klaipėdiečių manymu, šiuo metu žengiami tik pirmieji žingsniai upelio išvalymo link, tačiau vien tik pakrančių išvalymas lemiamos reikšmės upelio ateičiai neturės, būtina identifikuoti nelegalių išleistuvų šeimininkus ir užkirsti kelią upelio taršai.

Pastebima, esą atliekant upelio vandens kokybės tyrimus fiksuota ir tarša iš bendrovės "Klaipėdos vanduo" išleistuvų. Vis dėlto, pačios bendrovės atstovų teigimu, buvo atlikti pakartotiniai tyrimai, kurie neparodė taršos buitinėmis atliekomis įmonės į upelį atvestame lietaus nuotekų tinklų išleistuve.

Pastebima, kad paviršinių nuotekų valyklos ties išleistuvu įrengimas iš dalies pagerintų išleidžiamo vandens kokybę, tačiau tokio sprendimo kaina yra labai didelė.