Keliauninkai seka patriarcho pėdsakais

43 puslapio atradimas

Spalio 17-ąją iš Klaipėdos jausmingai išlydėti į ilgą kelionę A.Mockus ir R.Bružas jau kirto Kaliningrado sritį, Lenkiją, Vokietiją, Austriją, Čekiją.

Dabar vyrai jau Bulgarijoje, kur savo pėdsaką kadaise paliko Lietuvos nepriklausomybės patriarchas daktaras J.Basanavičius.

"Rytas Lome nežadėjo nieko išskirtinio. Apniukęs ir kažkoks purvinas. Po pusryčių, susidėję daiktus, nuvykome į Lomo ligoninę. Prieš tai išsiaiškinau su vietos padavėju, kad ligoninė – viena, ji čia jau 100 metų ir yra už kampo. Abejonių, kad būtent čia dirbo daktaras J.Basanavičius, kaip ir nebuvo", – feisbuke pasidalijo R.Bružas.

Paskui Rimas pasakojo, kad po ilgų pokalbių su ligoninės administracija jie buvo nuvesti į vidinį kiemą, kuriame išlikęs anų laikų cokolinis aukštas.

Ten viena ponia, sklaidydama seną knygą, atvertusi 43 puslapį, bedė pirštu ir paklausė: "Jis?"

"Kaipgi neatpažinsi tos vešlios barzdos ir mąslių akių daktaro? Grynas "artefaktas" (...). O jei rimtai, tai į Lietuvą parvešime pačių bulgarų parengtą leidinį apie labiausiai nusipelniusius Lomo ligoninei daktarus, o tarp jų – ir mūsų daktaras Jonas", – užrašė R.Bružas.

Sargas mėgino pasipelnyti

Toliau kelionės dienoraštį pildė A.Mockus, aprašęs išvyką miestelio kapinių, kur tikėjosi surasti J.Basanavičiaus žmonos kapą, link.

"Atvykus prie kapinių, mus pasitiko vietinis kapinių prižiūrėtojas ir pasidomėjęs, ko mes čia ieškome, pasisiūlė už kelis Bulgarijos levus nuvesti mus tiesiai iki J.Basanavičiaus žmonos kapo. Spėjome pasidžiaugti tokia greita sėkme, bet, kaip vėliau išaiškėjo, sargelis nieko gero nežino, o tiesiog taip sugalvojo iš mūsų pasipelnyti", – užrašė A.Mockus.

Valandą bergždžiai pasivaikščioję po apleistus kapus, iš vieno savo artimųjų kapą tvarkančio istoriko keliautojai sužinojo, kad neverta čia kažko ieškoti, kadangi "jis tikrai žino, jog J.Basanavičiaus žmona palaidota kitose kapinaitėse, be to, esą jau ne viena lietuvių delegacija jos kapo ieškojo ir nieko nerado".

Dunojaus dugnu – į salą

Keliautojai aplankė ir pagrindinę Lomo gatvę, kurioje buvo pasikėsinta į garsųjį Lietuvos nepriklausomybės patriarchą.

Paskui jų laukė išvyka į Esperanto salą, apie kurią jų pirmtakas keliauninkas A.Poška labai gražiai rašė savo kelionės prisiminimuose.

"Likome apstulbę, kai supratome, kad dėl kritiškai kritusio Dunojaus vandens mes būsime veikiausiai pirmieji į salą patekę motociklu su lopšiu. Apie pačią salą, manau, galima būtų visą vakarą kalbėti, nes tai, ką joje išvydome su Rimu, mums tiesiog atėmė žadą", – feisbuke kelionės įspūdžiais dalijosi A.Mockus.

Kol kas keliautojai dar saugioje teritorijoje, tačiau netrukus jie turėtų pasiekti Artimųjų Rytų valstybių sienas, kuriose jau ir interneto ryšys nebebus toks greitas ir stabilus, jau nekalbant apie pačių ekspedicijos dalyvių saugumą.

Tačiau tiek A.Mockus, tiek R.Bružas dar prieš kelionę tryško optimizmu, kurio, regis, nestokoja ir pirmosiomis kelionės savaitėmis, nors tam tikrų nesklandumų pasitaikė.