Klaipėda atliekose nepaskęs

Problemų dėl tvarkymo nekyla

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) užtikrino, kad uostamiestyje situacija visiškai kitokia nei sostinėje – atliekos rūšiuojamos, nekyla problemų dėl jų sandėliavimo ar sutvarkymo.

Šį pavasarį Klaipėdos rūšiavimo gamyklos privatus operatorius įmonė "NEG Energy" nutraukė veiklą. Teigiama, kad bendrovė neįvykdė įsipareigojimų, nesumokėjo atlyginimų darbuotojams, įsiskolino partneriams, paliko apgadintus įrenginius.

Šiuo metu teisme sprendžiama įmonės "NEG Energy" bankroto situacija.

Tačiau, nepaisant juridinių keblumų, rūšiavimo gamykla atnaujino veiklą. Tai padaryta KRATC pastangomis. Tad gamykla šiemet išrūšiuos projekte numatytus 75 tūkst. tonų atliekų.

Atkreipiamas dėmesys, kad KRATC administruojamas Dumpių sąvartynas, kuris aptarnauja septynias pajūrio savivaldybių teritorijas, skirtingai nei Vilniuje ar kituose regionuose, nesikemša nuo atliekų.

Pagrindinė priežastis ta, kad atliekos yra išrūšiuojamos, o kas nebetinka naudoti, sudeginama ir taip gaminama energija.

Pabrėžiama, kad vienintelė Klaipėda savo atliekas išrūšiuoja ir perdirba iki gamtai nepavojingo žemės grumsto. Tokio lygio – baigtinio atliekų sutvarkymo ciklo – Lietuvoje dar nepasiekė niekas.

"Kad ir kas ką kalbėtų, Klaipėdoje atliekų tvarkymo sistemoje situacija yra stabili. Mes padarėme viską iš anksto, kad išvengtume Vilniaus likimo", – pabrėžė Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Išgelbėjo saugikliai

Pirmiausia, anot vicemero, kai Aplinkos ministerija už ES lėšas privertė pasistatyti brangias rūšiavimo linijas, neleido eksploatuoti patiems, kaip būtų pigiau, o nurodė išnuomoti jas privatininkams, buvo sudėlioti saugikliai.

"Pasirašėme tokią sutartį, kurioje numatyta, kad operatorius gaus pajamas tik iš to, ką parduos išrūšiavęs. Dauguma kitų didžiųjų šalies miestų operatoriui moka už atvežtą į gamyklą išrūšiuoti atliekų kiekį. Natūralu, kad tokiais atvejais įmonė nėra suinteresuota rūšiuoti atliekas", – tvirtino mero pavaduotojas.

A.Šulco nuomone, Lietuva yra paklydusi atliekų tvarkymo kelyje. Norima statyti dar dvi atliekų deginimo gamyklas, kai ES prioritetuose atliekų deginimas yra kraštutinė priemonė.

"Turi būti deginamos atliekos po išrūšiavimo, tos, kurios netinkamos perdirbti. Būtent taip Klaipėda ir elgiasi. Deginame atliekas, kurių negalima perdirbti, ir nematome problemų", – komentavo vicemeras.

Anot A.Šulco, tokios situacijos kaip Vilniuje gali susidaryti, nes į Lietuvą ne visai teisėtai yra atvežamos iš dalies išrūšiuotos atliekos iš užsienio.

"Turėjome tokį incidentą. Atliekos buvo sudegintos, nors Aplinkos ministeriją ir įspėjome. Turiu informacijos, jog kai kurios uosto kompanijos didina pajėgumus, kad galėtų atvežti daugiau atliekų iš užsienio. Tai kaip gali tilpti atliekos sąvartynuose? Manau, toks elgesys yra nusikalstamas. Klaipėdoje to nebus", – pabrėžė vicemeras.

Rinkliavos didinti neketina

Vertinant baigtinį atliekų išrūšiavimo ir perdirbimo ciklą, KRATC užtikrina vieną mažiausių atliekų sutvarkymo kainų Lietuvoje. "Vartų" bazinis mokestis siekia tik 28,46 euro be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Vilniuje jis viršija 71 eurą be PVM.

"Bazinis "vartų" mokestis Klaipėdos regione nesikeičia nuo 2013 m. KRATC neketina jo didinti ir kitąmet", – komentavo KRATC stebėtojų tarybos pirmininkas, miesto tarybos narys Vidmantas Plečkaitis.

Klaipėdos savivaldybės, kuri yra didžiausia KRATC akcininkė, atstovų teigimu, artimiausiu metu neketinama didinti rinkliavos už atliekų tvarkymą ir gyventojams.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad Klaipėda buvo vienintelis šalies miestas, kuris per pastaruosius penkerius metus rinkliavą mažino du kartus, kai kitų šalies miestų ir rajonų savivaldybės jį didino.

Daugumai mokėtojų grupių uostamiestyje mokestis už atliekų tvarkymą sumažėjo iki 20 proc. arba bent išliko nepakitęs.

"Tai įrodo, kad sukūrėme subalansuotą atliekų tvarkymo sistemą. Tad mūsų gyventojams artimiausiu metu nei mokesčių didinimas, nei atliekų krizės negresia", – teigė vicemeras.

Mokestis išliks mažiausias

A.Šulcas prognozavo, kad ir artimiausioje ateityje klaipėdiečiai už atliekų tvarkymą mokės mažiausiai šalyje, nors kituose miestuose ar rajonuose rinkliava gali didėti.

Vicemeras atkreipė dėmesį, kad pagal Aplinkos ministerijos reikalavimus reikės įvesti dvinarę rinkliavos už atliekų tvarkymą sistemą. Mokestį sudarys pastovioji ir kintamoji dalis.

"Paprastai kalbant, į pirmąją bus įtrauktos išlaidos infrastruktūrai išlaikyti, antrojoje įvertinti susidarę atliekų kiekiai. Galima sakyti, kad Klaipėda turi šią sistemą. Ją reikės tik "performinti". Todėl išlaidos nedidės ir gyventojai pokyčio nepajus", – prognozavo vicemeras.

KRATC yra septynių Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių įsteigta bendrovė, kuri vykdo ES ekologijos standartus atitinkančios atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir tobulinimo darbus, organizuoja didžiųjų, pavojingų ir kompostuojamų buities atliekų surinkimą regione bei administruoja vietinę rinkliavą Klaipėdos ir Neringos miestuose.

Akcininkų daugumos sprendimu, KRATC nemoka dividendų, o visą uždirbtą pelną investuoja į infrastruktūros kūrimą ir mokesčių už atliekas gyventojams mažinimą.