Klaipėda netenka tranzito krovinių

Klaipėdos uosto vadovas Eugenijus Gentvilas tikisi, kad blogi laikai, kai uostas praranda tranzitinius krovinius, ilgai netruks. Tačiau jis mano, kad Rygos uosto ambicijos tapti konteinerių krovos lyderiu nebus įgyvendintos.

"Darysim viską, kad taip neatsitiktų. O dėl kitų krovinių neturėtume labai nusiminti. Aš matau vieną perspektyvų dalyką - mūsų uostas stipriai išskaidytas, neturi "monoproduktų". Pagal krovą esame nukritę į 2007 metų lygį, o pagal pajamas -jį lenkiame", - "Lietuvos žinioms" sakė E.Gentvilas.

Tačiau Susisiekimo ministerijai skirtoje uosto direkcijos pažymoje, kodėl krovinių Klaipėdos uoste sumažėjo labiau nei kitur, pragiedrulių nematyti.

"Visuose kaimynų uostuose krovos apimtis 2009 metais didėja arba išlieka 2008 metų tranzitinių krovinių iš Rusijos lygis. Klaipėda, būdama geografiškai labiausiai nutolusi nuo Rusijos pramoninių centrų, neturi galimybių lygiaverčiai konkuruoti dėl šios valstybės krovinių su arčiau esančiais uostais", - liūdną tranzito perspektyvą piešė valdininkai.

Tačiau Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Aloyzas Kuzmarskis taip nemano. Jis pažymi, kad sumažėjęs vartojimas daro didžiulę įtaką, bet yra ir kitų, nuo pačios Lietuvos priklausančių priežasčių, kodėl krovinių srautas senka. Apie jas valdininkai nutyli.

"Klaipėdoje krova yra išskaidyta labiau nei kituose Baltijos šalių uostuose ir 40 uoste veikiančių terminalų suteikia galimybę krauti įvairius krovinius. Bet per pirmą pusmetį bendra Klaipėdos uosto krova sumažėjo 18 proc, o tranzitas - 28 procentais. Tuo pat meru Talino, Ventspilio, Rygos uostuose 80-90 proc. krovinių yra tranzitiniai (Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano bei kitų šalių). Ir šiuose uostuose jų apimtis per pirmą pusmetį nors ir nedaug, bet padidėjo", -kalbėjo jis.

Klaipėdos uostas šiemet, jau antrą kartą per pastaruosius 8 metus, praranda tranzitinius krovinius.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, tranzitu per Klaipėdą vežamų krovinių 2008 metais padaugėjo 5 proc. iki beveik 12 mln. tonų. Tai sudarė 40 proc. visos apyvartos. Vien iš Rusijos buvo gabenama 9 proc. daugiau krovinių (juodųjų metalų, naftos, trąšų), iš Kazachstano - 7,6 proc. (juodųjų metalų, ferolydinių), iš Baltarusijos - 3,6 proc. (naftos produktų, trąšų, maisto produktų).