Klaipėda pagal krovą - šešta tarp Baltijos uostų

Šiemet sausio-rugpjūčio mėnesiais Klaipėdos uoste perkrauta 17,84 mln. tonų jūrinių krovinių, t.y. 13,7 proc. arba 2,83 mln. t mažiau nei per atitinkamą 2008 m. laikotarpį.

Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste visų krovinių rūšių (skystų, birių ir suverstinių, generalinių) perkrovimai buvo mažesni nei pernai. 

Krova pagal krovinio tipą Klaipėdos uoste: 

Kroviniai

Krova

2009 / 2008,

2008 01-08

2009 01-08

proc.

Iš viso (t):

20.670.594,7

17.840.748,4

86,3

Skysti kroviniai

7.732.131,9

7.160.700,3

92,6

Birūs ir suverstiniai kroviniai

6.648.034,7

5.839.227,8

87,8

Generaliniai kroviniai

6.290.428,1

4.840.820,2

77,0

2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. konteinerių vienetų (skaičiuojant TEU) apyvarta uoste 34,4 proc. mažesnė nei 2008 m. sausio-rugpjūčio mėn. Ro-Ro vienetų perkrovimai sumažėjo 20 proc. (2009 m. sausį-rugpjūtį perkrauta 115 018 vnt., pokytis -28 669 vnt.).

2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. Klaipėdoje apsilankė 196,74 tūkst. keleivių, t.y. 3,8 proc. mažiau nei 2008-ųjų metų atitinkamu laikotarpiu. Iš jų 26,3 tūkst. atplaukė kruiziniais laivais, t.y. 3,5 proc. daugiau nei praeitų metų sausio-rugpjūčio mėnesiais. 

Būtingės terminalo šių metų sausio-rugpjūčio mėn. krova, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 5,6 proc. ir sudarė 5,7 mln. tonų. 

Konteinerių krova rytinės Baltijos uostuose, TEU: 

Uostai

2008 01-08

2009 01-08

2009 / 2008, proc. (+, -)

Sankt Peterburgas

1 315 668

818 228

-37,8

Klaipėda

247 544

162 293

-34,4

Kaliningradas

n. d.

n. d.

-

Ryga

135 241

117 483

-13,1

Talinas

121 895

88 434

-27,5

Ventspilis

12 016

380

-96,8

Liepoja

4169

679

-83,7

n. d. - nėra duomenų

Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų krovos rezultatai (tūkst. t): 

Uostai

2008 01-08

2009 01-08

2009 / 2008, proc. (+, -)

Sankt Peterburgas

40 985,7

32 353,3

-21,6

Primorskas

49 683,5

52 145,4

5,0

Talinas

19 506,2

20 775,0

6,5

Ryga

19 413,6

20 093,9

3,5

Ventspilis

19 237,0

19 089,0

-0,8

Klaipėda

20 670,6

17 840,7

-13,7

Kaliningradas (6 mėn. rezultatai)

8 217,4

6 011,7

-26,4

Liepoja

2 903,3

2 718,7

-6,4

Sankt Peterburgo uoste per pirmus aštuonis š. m. mėnesius perkrauta 32,35 mln. t krovinių, t. y. 21,6 proc. arba 8,64 mln. t mažiau palyginus su atitinkamu 2008 m. periodu. Viename didžiausių Rusijos uostų didėjo tik anglies ir juodųjų metalų krovos. 

Jungtiniame Talino uoste per šių metų sausio-rugpjūčio mėnesius perkrauta 20,76 mln. t krovinių. Pagal krovinių tipus generalinių krovinių perkrautas kiekis sumažėjo 25,8 proc. arba 887,8 tūkst. t, birių ir suverstinių krovinių 6,7 proc. arba 175,8 tūkst. t, o skystųjų krovinių išaugo 14,5 proc. arba 1,98 mln. t. Didžiausią dalį bendroje Talino uosto krovinių struktūroje sudaro skysti kroviniai. 

2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. Rygos uostas perkrovė 20,09 mln. t krovinių, t. y. 3,5 proc. daugiau, palyginti su 2008 m. atitinkamu laikotarpiu. Rygos uosto krova auga dėl didėjančių tranzitinių krovinių: naftos produktų ir anglies perkrovimų. 

Per 2009 m. aštuonis mėn. Ventspilio uoste perkrauta 19,09 mln. t krovinių. Šių metų sausio-rugpjūčio mėn. Ventspilio uoste skystų krovinių perpylimai padidėjo 4,5 proc., jų perkrauta 12,97 mln. t, birių ir suverstinių krovinių perkrovimai mažėjo 3 proc., jų krova siekė 5,18 mln. t, o generalinių krovinių sumažėjo 36,8 proc., krauta 939 tūkst. t, palyginti su 2008 m. sausiu- rugpjūčiu. 

Liepojos uoste per 2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. perkrauta 2,72 mln. t krovinių, t.y. 6,4 proc. mažiau nei per 2008 m. sausio-rugpjūčio mėn. Pagal krovinių tipus birių ir suverstinių krovinių perkrautas kiekis išaugo 7,1 proc., skystųjų krovinių perkrovimai sumažėjo 38,6 proc., o generalinių krovinių perkrovimai išliko 2008 m. sausio-rugpjūčio mėn. lygyje. 

Klaipėdos uosto 2009 m. pirmų aštuonių mėnesių krovos rezultatai yra mažesni (krova - 17,8 mln. t, pokytis -13,7 proc.), lyginant su kitais Pabaltijo valstybių uostais, tačiau galima išskirti šias objektyvias priežastis.

Klaipėdos uoste kraunama didžiausia dalis brangių ir duodančių uostui didžiausią pridėtinę vertę generalinių krovinių (44,1 proc. 2009 m.), kurių paklausą lemia mūsų ir aplinkinių valstybių ekonomikos pokyčiai. Palyginimui - Rygos uoste 2009 metais generalinių krovinių dalis sudaro 24,1 proc., Talino - 23,2 proc., Ventspilio - 8,6 proc. Šių krovinių vartojimas mažėja labiausiai, lėtėjant ekonomikai, ir atvirkščiai, jų paklausa sparčiai auga, stiprėjant ekonomikai. Pavyzdžiui, 2007 metais generalinių krovinių apyvarta, lyginant su 2006 metais, Klaipėdos uoste išaugo 18,3 proc. (+1,46 mln. tonų), o šiemet šių krovinių apyvarta yra 23,1 proc. (- 1,45 mln. tonų) mažesnė nei per atitinkamą laikotarpį pernai.  

Pabaltijo uostų generalinių krovinių krovos rezultatai, 2009 m. sausį-rugpjūtį ir 2008 m. sausį-rugpjūtį: 

 

2009 m. sausis-rugpjūtis

2008 m. sausis-rugpjūtis

Uostas

Generalinių krovinių krova, tūkst. t

Proc. nuo visos rinkos

Generalinių krovinių krova, tūkst. t

Proc. nuo visos rinkos

Klaipėda

4840,8

44,1

6290,4

43,1

Ryga

2645,2

24,1

3373,5

23,1

Venstpilis

939

8,6

1486

10,2

Talinas

2550,7

23,2

3437,8

23,6

Iš viso, tūkst. t

10975,7

100,0

14587,7

100,0

Kadangi Kaliningrado, Klaipėdos ir Sankt Peterburgo uostų krovinių nomenklatūra skiriasi nežymiai (visuose uostuose brangūs - generaliniai kroviniai sudaro didelę visos apyvartos dalį), šiuose uostuose ir stebimi didžiausi neigiami pokyčiai 2009 metais (Kaliningrado uoste -26,4 proc., Sankt Peterburgo uoste -21,6 proc., Klaipėdos uoste -13,7 proc.). 

Klaipėdos uostas yra mažiausiai priklausomas nuo tranzitinių (ne Lietuvos importo/eksporto) krovinių. Tranzitinių krovinių perkrovimai yra padidintos rizikos, nes nacionalinės transporto sistemos įmonės turi tik ribotą įtaką tokiems kroviniams pritraukti į savo uostus. Didžiausią įtaką šių krovinių maršrutams daro valstybių, per kurių teritorijas kroviniai yra gabenami sausuma, transporto politika. Pagal 2009 m. I pusmečio rezultatus Talino uoste tranzitinių krovinių buvo krauta ~90 proc., Ventspilio uoste ~87 proc., Rygos uoste ~84 proc., Klaipėdos uoste - tik 36 proc. Didžiąją dalį tranzitinių krovinių Latvijos ir Estijos uostuose sudaro žaliavos (gamtinės iškasenos) - naftos produktai ir anglis. 

Klaipėdos uoste nekraunama anglis.


Šiame straipsnyje: uosto krova

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • M. Mažvydo alėjoje nuo benamių ginasi grotomis
    M. Mažvydo alėjoje nuo benamių ginasi grotomis

    Uostamiesčio vargetos įvarė verslininkus į kampą – M.Mažvydo alėjoje aplink prekybos centrą nuolat besitrinančius benamius šie bando išvaikyti apsitvėrę geležinėmis grotelėmis. ...

    1
  • „Achema“ už SGD terminalo išlaikymą sumokės 239 mln. eurų
    „Achema“ už SGD terminalo išlaikymą sumokės 239 mln. eurų

    Didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ už suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymą per 10 metų – iki 2024-ųjų sumokės 239 mln. eurų, teigia „Achemos grupės“...

    2
  • Daugiabučių gyventojus įsiutino ženklas
    Daugiabučių gyventojus įsiutino ženklas

    Laukininkų gatvės gyventojai antradienį ryte net žagtelėjo, išvydę gatvės pradžioje atsiradusį kelio ženklą, draudžiantį automobiliams ne tik stovėti, bet ir sustoti. Žmonės lieja pyktį, nes daugiabučių kiemuose vyksta atviros kovos u...

    4
  • Pratybos „Ugninis griausmas“ persikėlė į pajūrį
    Pratybos „Ugninis griausmas“ persikėlė į pajūrį

    Netiesioginės ugnies paramos padalinių pratybos „Ugninis griausmas“, po savaitės kovinių šaudymų į sausumos taikinius, šią savaitę persikėlė į pajūrį, kur vykdomi kompleksiniai šaudymai į taikinius jūroje. ...

    11
  • Nidoje – naujas paplūdimys: kviečia maudytis išvalytose Kuršių mariose
    Nidoje – naujas paplūdimys: kviečia maudytis išvalytose Kuršių mariose

    Šiais metais Nidoje galėsime drąsiai maudytis ne tik jūroje, bet ir Kuršių mariose. Tokias naujoves LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ pristato Aušra Feser, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė. ...

    3
  • Mokslinis žvilgsnis į Baltijos jūros ekonomiką
    Mokslinis žvilgsnis į Baltijos jūros ekonomiką

     Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykla įrodė, kad yra tapusi pasaulinio lygio jūreivystės ir uosto ekonomikos mokymo įstaiga. ...

  • Brakonieriai vis dar patenka į gamtosaugininkų rankas
    Brakonieriai vis dar patenka į gamtosaugininkų rankas

    Pavasaris gamtosaugininkams yra intensyviausio darbo metas, nes per nerštą nemažai žvejų nepaiso draudimų ir bando gaudyti žuvis neteisėtais būdais. Nuo balandžio pradžios iki gegužės pabaigos išaiškinama daugiausia pažeidim...

  • Apdovanoti ryškiausi Laivų parado dalyviai
    Apdovanoti ryškiausi Laivų parado dalyviai

    Įspūdingais fejerverkais gegužės 19-ąją palydėtas Laivų paradas. Spalvingai iliuminuoti bei išmoningai papuošti laivai, kurie šventinį vakarą nudažė Kuršių marias, šiandien buvo įvertinti ir apdovanoti. Įspūdi...

  • Užrašas ant apsauginio kremo gali ir suklaidinti
    Užrašas ant apsauginio kremo gali ir suklaidinti

    "Pikta" – taip dažnai įvertinama gegužės mėnesį skaisčiau pašviečianti saulė, tačiau retas dar išsitraukia apsaugos priemones nuo ultravioletinių spindulių. Gydytoja dermatologė įspėja, kad apsaugos priemonių nuo s...

  • Stebina grybautojų laimikiai
    Stebina grybautojų laimikiai

    Itin šilti šių metų gegužės orai pažėrė netikėtumų – grybautojai miškuose ir parkuose jau aptinka baravykų. ...

    1
Daugiau straipsnių