Klaipėda pagal krovą - šešta tarp Baltijos uostų

Šiemet sausio-rugpjūčio mėnesiais Klaipėdos uoste perkrauta 17,84 mln. tonų jūrinių krovinių, t.y. 13,7 proc. arba 2,83 mln. t mažiau nei per atitinkamą 2008 m. laikotarpį.

Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste visų krovinių rūšių (skystų, birių ir suverstinių, generalinių) perkrovimai buvo mažesni nei pernai. 

Krova pagal krovinio tipą Klaipėdos uoste: 

Kroviniai

Krova

2009 / 2008,

2008 01-08

2009 01-08

proc.

Iš viso (t):

20.670.594,7

17.840.748,4

86,3

Skysti kroviniai

7.732.131,9

7.160.700,3

92,6

Birūs ir suverstiniai kroviniai

6.648.034,7

5.839.227,8

87,8

Generaliniai kroviniai

6.290.428,1

4.840.820,2

77,0

2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. konteinerių vienetų (skaičiuojant TEU) apyvarta uoste 34,4 proc. mažesnė nei 2008 m. sausio-rugpjūčio mėn. Ro-Ro vienetų perkrovimai sumažėjo 20 proc. (2009 m. sausį-rugpjūtį perkrauta 115 018 vnt., pokytis -28 669 vnt.).

2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. Klaipėdoje apsilankė 196,74 tūkst. keleivių, t.y. 3,8 proc. mažiau nei 2008-ųjų metų atitinkamu laikotarpiu. Iš jų 26,3 tūkst. atplaukė kruiziniais laivais, t.y. 3,5 proc. daugiau nei praeitų metų sausio-rugpjūčio mėnesiais. 

Būtingės terminalo šių metų sausio-rugpjūčio mėn. krova, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 5,6 proc. ir sudarė 5,7 mln. tonų. 

Konteinerių krova rytinės Baltijos uostuose, TEU: 

Uostai

2008 01-08

2009 01-08

2009 / 2008, proc. (+, -)

Sankt Peterburgas

1 315 668

818 228

-37,8

Klaipėda

247 544

162 293

-34,4

Kaliningradas

n. d.

n. d.

-

Ryga

135 241

117 483

-13,1

Talinas

121 895

88 434

-27,5

Ventspilis

12 016

380

-96,8

Liepoja

4169

679

-83,7

n. d. - nėra duomenų

Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų krovos rezultatai (tūkst. t): 

Uostai

2008 01-08

2009 01-08

2009 / 2008, proc. (+, -)

Sankt Peterburgas

40 985,7

32 353,3

-21,6

Primorskas

49 683,5

52 145,4

5,0

Talinas

19 506,2

20 775,0

6,5

Ryga

19 413,6

20 093,9

3,5

Ventspilis

19 237,0

19 089,0

-0,8

Klaipėda

20 670,6

17 840,7

-13,7

Kaliningradas (6 mėn. rezultatai)

8 217,4

6 011,7

-26,4

Liepoja

2 903,3

2 718,7

-6,4

Sankt Peterburgo uoste per pirmus aštuonis š. m. mėnesius perkrauta 32,35 mln. t krovinių, t. y. 21,6 proc. arba 8,64 mln. t mažiau palyginus su atitinkamu 2008 m. periodu. Viename didžiausių Rusijos uostų didėjo tik anglies ir juodųjų metalų krovos. 

Jungtiniame Talino uoste per šių metų sausio-rugpjūčio mėnesius perkrauta 20,76 mln. t krovinių. Pagal krovinių tipus generalinių krovinių perkrautas kiekis sumažėjo 25,8 proc. arba 887,8 tūkst. t, birių ir suverstinių krovinių 6,7 proc. arba 175,8 tūkst. t, o skystųjų krovinių išaugo 14,5 proc. arba 1,98 mln. t. Didžiausią dalį bendroje Talino uosto krovinių struktūroje sudaro skysti kroviniai. 

2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. Rygos uostas perkrovė 20,09 mln. t krovinių, t. y. 3,5 proc. daugiau, palyginti su 2008 m. atitinkamu laikotarpiu. Rygos uosto krova auga dėl didėjančių tranzitinių krovinių: naftos produktų ir anglies perkrovimų. 

Per 2009 m. aštuonis mėn. Ventspilio uoste perkrauta 19,09 mln. t krovinių. Šių metų sausio-rugpjūčio mėn. Ventspilio uoste skystų krovinių perpylimai padidėjo 4,5 proc., jų perkrauta 12,97 mln. t, birių ir suverstinių krovinių perkrovimai mažėjo 3 proc., jų krova siekė 5,18 mln. t, o generalinių krovinių sumažėjo 36,8 proc., krauta 939 tūkst. t, palyginti su 2008 m. sausiu- rugpjūčiu. 

Liepojos uoste per 2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. perkrauta 2,72 mln. t krovinių, t.y. 6,4 proc. mažiau nei per 2008 m. sausio-rugpjūčio mėn. Pagal krovinių tipus birių ir suverstinių krovinių perkrautas kiekis išaugo 7,1 proc., skystųjų krovinių perkrovimai sumažėjo 38,6 proc., o generalinių krovinių perkrovimai išliko 2008 m. sausio-rugpjūčio mėn. lygyje. 

Klaipėdos uosto 2009 m. pirmų aštuonių mėnesių krovos rezultatai yra mažesni (krova - 17,8 mln. t, pokytis -13,7 proc.), lyginant su kitais Pabaltijo valstybių uostais, tačiau galima išskirti šias objektyvias priežastis.

Klaipėdos uoste kraunama didžiausia dalis brangių ir duodančių uostui didžiausią pridėtinę vertę generalinių krovinių (44,1 proc. 2009 m.), kurių paklausą lemia mūsų ir aplinkinių valstybių ekonomikos pokyčiai. Palyginimui - Rygos uoste 2009 metais generalinių krovinių dalis sudaro 24,1 proc., Talino - 23,2 proc., Ventspilio - 8,6 proc. Šių krovinių vartojimas mažėja labiausiai, lėtėjant ekonomikai, ir atvirkščiai, jų paklausa sparčiai auga, stiprėjant ekonomikai. Pavyzdžiui, 2007 metais generalinių krovinių apyvarta, lyginant su 2006 metais, Klaipėdos uoste išaugo 18,3 proc. (+1,46 mln. tonų), o šiemet šių krovinių apyvarta yra 23,1 proc. (- 1,45 mln. tonų) mažesnė nei per atitinkamą laikotarpį pernai.  

Pabaltijo uostų generalinių krovinių krovos rezultatai, 2009 m. sausį-rugpjūtį ir 2008 m. sausį-rugpjūtį: 

 

2009 m. sausis-rugpjūtis

2008 m. sausis-rugpjūtis

Uostas

Generalinių krovinių krova, tūkst. t

Proc. nuo visos rinkos

Generalinių krovinių krova, tūkst. t

Proc. nuo visos rinkos

Klaipėda

4840,8

44,1

6290,4

43,1

Ryga

2645,2

24,1

3373,5

23,1

Venstpilis

939

8,6

1486

10,2

Talinas

2550,7

23,2

3437,8

23,6

Iš viso, tūkst. t

10975,7

100,0

14587,7

100,0

Kadangi Kaliningrado, Klaipėdos ir Sankt Peterburgo uostų krovinių nomenklatūra skiriasi nežymiai (visuose uostuose brangūs - generaliniai kroviniai sudaro didelę visos apyvartos dalį), šiuose uostuose ir stebimi didžiausi neigiami pokyčiai 2009 metais (Kaliningrado uoste -26,4 proc., Sankt Peterburgo uoste -21,6 proc., Klaipėdos uoste -13,7 proc.). 

Klaipėdos uostas yra mažiausiai priklausomas nuo tranzitinių (ne Lietuvos importo/eksporto) krovinių. Tranzitinių krovinių perkrovimai yra padidintos rizikos, nes nacionalinės transporto sistemos įmonės turi tik ribotą įtaką tokiems kroviniams pritraukti į savo uostus. Didžiausią įtaką šių krovinių maršrutams daro valstybių, per kurių teritorijas kroviniai yra gabenami sausuma, transporto politika. Pagal 2009 m. I pusmečio rezultatus Talino uoste tranzitinių krovinių buvo krauta ~90 proc., Ventspilio uoste ~87 proc., Rygos uoste ~84 proc., Klaipėdos uoste - tik 36 proc. Didžiąją dalį tranzitinių krovinių Latvijos ir Estijos uostuose sudaro žaliavos (gamtinės iškasenos) - naftos produktai ir anglis. 

Klaipėdos uoste nekraunama anglis.


Šiame straipsnyje: uosto krova

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Seniausiam Europoje kurėnui gali būti suteikta valstybės apsauga
    Seniausiam Europoje kurėnui gali būti suteikta valstybės apsauga

    Neringos savivaldybė šiemet planuoja paprašyti Kultūros paveldo departamento (KPD) įtraukti į Kultūros vertybių registrą seniausią Europoje kurėną „Kuršis“, šeštadienį rašo „Lietuvos žinio...

    5
  • Žuvininkystės tarnybai sunkiai sekasi rasti naujas patalpas Klaipėdoje
    Žuvininkystės tarnybai sunkiai sekasi rasti naujas patalpas Klaipėdoje

    Nuo kitų metų rengiantis į Klaipėdą perkelti pagrindinius Žuvininkystės tarnybos skyrius, pareigūnams sunkiai sekasi rasti tam reikalingas patalpas uostamiestyje, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“. ...

    3
  • Azijoje viešėjusiai klaipėdietei nustatyta vidurių šiltinė
    Azijoje viešėjusiai klaipėdietei nustatyta vidurių šiltinė

    Azijoje viešėjusiai klaipėdietei nustatyta vidurių šiltinė, ji gydoma ligoninėje, penktadienį pranešė LNK Žinios. ...

  • Fontano konstrukcijos atsidurs laužyne
    Fontano konstrukcijos atsidurs laužyne

    Klaipėdiečiams liko visai nedaug laiko atsisveikinti su kažkada Dangės skverą puošusiu fontanu. Kitą savaitę jis turėtų būti išardytas. Rangovui jau duotas nurodymas imtis darbų. ...

    10
  • Dėl triukšmo – diskusijos
    Dėl triukšmo – diskusijos

    Uostamiesčio pramonininkams neaiškumų sukėlė rengiamos Triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklės. Jos bus teikiamos tvirtinti miesto tarybai. ...

    1
  • Klaidos ir vėl rėžia akį
    Klaidos ir vėl rėžia akį

    Maisto prekių parduotuvei "Grūstė", kuri gamina ir parduoda sausainius "Mažoji gaspadinė", teks gilinti kalbos žinias. Kalbininkai šiuo metu aiškinasi, kodėl šios prekės pavadinimui nebuvo pasirinktas lietuvi&sc...

    51
  • Vilkikai įsikraustė į svetimą žemę
    Vilkikai įsikraustė į svetimą žemę

    Teritorija šalia Centrinio Klaipėdos terminalo virto sunkiasvorio transporto lūkuriavimo vieta. Vilkikų vairuotojai savavališkai okupavo privatų sklypą ir jame jaučiasi lyg šeimininkai. ...

    15
  • Ciklonas suks „garbės ratus“
    Ciklonas suks „garbės ratus“

    Sinoptikai gerų naujienų neturi. Savaitgalį Klaipėdą vėl užklups gausūs krituliai – lietus su šlapdriba, neišvengsime ir stiproko vėjo. Saulė pasirodys gal tik ateinantį trečiadienį. ...

  • Geležinio žmogaus fenomenas: skrydis iš 11-o aukšto
    Geležinio žmogaus fenomenas: skrydis iš 11-o aukšto

    Klaipėdietis Kirilas Trofimovas iškrito pro viešbučio langą iš vienuolikto aukšto. Nelaimė nutiko viename Kinijos mieste, kur vyras lankėsi darbo reikalais. Stebuklas yra tai, kad jis ne tik liko gyvas, bet neįtikėtinomis val...

    8
  • Dalį pontonų perduos irkluotojams
    Dalį pontonų perduos irkluotojams

    Dalis pontonų, prie kurių vasarą Dangėje švartavosi regatos "The Tall Ships Races" burlaiviai, bus perduoti naudotis Klaipėdos irklavimo centrui. Ką daryti su likusiais, bus svarstoma. ...

Daugiau straipsnių