Klaipėda - turistinis ar pramoninis miestas?

Klaipėda nėra pramoninis miestas. Tokios išvados buvo prieita vasario 29 d. vakarą aktyvaus Klaipėdos miesto jaunimo surengtoje viešoje diskusijoje tema „Klaipėda - turistinis ar pramoninis miestas?“.

Nors prieš pat šį renginį Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba inicijavo pasitarimą, kurio metu taip pat virė karštos diskusijos siūlant, kaip Klaipėdą padaryti patrauklesnę turistams, į neperseniausiai atsidariusius „Kultūros namus: menas ir kava“ susirinko gausus interesantų būrys. Savo įžvalgomis Klaipėdos miestui aktualia tema dalinosi Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro, miesto Tarybos ir savivaldybės administracijos atstovai. Į diskusiją aktyviai įsijungė studentai ir neabejingi Klaipėdai miestiečiai.

Diskusijos metu buvo pristatytas Uosto indėlis Klaipėdos miesto turizmo skatinime, minimos įsisenėjusios problemos tokios kaip viešųjų tualetų stoka, „Meridiano“ klausimas ar net gidų kompetencija tinkamai pristatyti Klaipėdos miestą. Paminėtos neišnaudotos turizmo skatinimo galimybės ir rengiami artimiausi planai Poilsio parke, Danės pakrantėse ir pan., turintys pagerinti turizmo situaciją mieste.

Klaipėdos miesto vicemeras V.Čepas kvietė ieškoti savitumo, kėlė idėją įsteigti Senamiesčio Respubliką Vilniuje veikiančios Užupio Respublikos pagrindu ir teigė, jog tik jaunimas šiandien pajėgus įnešti tas naujoves, kurios reikalingos kuriant Klaipėdos išskirtinumą, tačiau reikia leisti ir netrukdyti jaunimui reikštis. Ieškoti Klaipėdos miesto unikalumo, išskirtinumo ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje taip pat kvietė Klaipėdos pramonininkų asociacijos vykdančioji vadovė J. Braukylienė. Jos manymu tik atradę tai, ko dar nėra, o ne lygiuodamiesi į kitus ir mėgdžiodami, galime Klaipėdos miestą paversti turistų traukos objektu.

Klaipėdos universiteto lektorius E.Vaškaitis pastebėjo, jog naujos idėjos neretai užgesinamos stokojant nacionalinės turizmo strategijos ir nepalankių įstatymų. Būtent įstatymų, teisės aktų lankstumo stoka trukdo naujovėms, kurios paprastai nėra reglamentuotos, nes yra naujos, ko pasekoje jų iniciatoriai susiduria su įvairiausiomis kliūtimis, o neretai ir baudomis. Tuo tarpu Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė pastebėjo jog sprendžiant turizmo problemas susiduriama su dviprasmiška situacija, kuomet miestiečiai pageidauja renginių, pramogų ir tuo pat metu ramybės, t.y. renginiai senamiestyje galimi tik iki tam tikros valandos.

Apibendrindamas diskusiją Klaipėdos miesto mero patarėjas S.Gentvilas konstatavo, jog tiek turizmo, tiek pramonės ekonomikos yra labai svarbios Klaipėdos miestui ir lygiavertės. Jo teigimu būtų kvaila atsisakyti bent vienos iš jų ir vystyti tik vieną sritį, nes šiandienos dinamiškame pasaulyje sunku numatyti visas galimas situacijas, lemsiančias vienos ar kitos srities ekonomiką, todėl abiejų ekonomikų diversifikavimas užtikrina miesto stabilumą.

Diskusiją organizavo Klaipėdos Jaunimo reikalų tarybos vicepirmininkas K. Bagdonas, Klaipėdos Jaunimo reikalų tarybos narys M. Denisenko, Klaipėdos universiteto absolventų klubo „KU Alumni“ prezidentas D. Rekis, Tarptautinės studentų organizacijos AIESEC alumni E. Ročys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kiesa

Kiesa portretas
nei turistinis nei pramoninis, Klaipeda yra uostas , taip miesto valdzia saukia , kai gyventojai pradeda prasyti vendens parko, jei uostas , cia nieko nereikia :)

Naglis Puteikis

Naglis Puteikis portretas
Kurortinis, metalurginis ar plastiko bei nerūšiuotų šiukšlių deginimo sostinė? "Liepojoje kaip kuras bus naudojami vietiniai atsinaujinantys ištekliai – skiedros“ - verslas.delfi.lt/energetics/latvenergo-i-zaliaja-energetika-investuos-880-mln-lt.d?id=55276971 Latviams pasisekė. Jų politikai - išmintingi, steigia darbo vietas skiedrų ir pjuvenų gamybai iš vietinių išteklių, pigina šilumą, mažina Gazpromo monopolį, nenuodija aplinkinių gyventojų deginamais plastikais. Tuo tarpu Klaipėdoje einama priešingu - žmonių nuodijimo keliu: bendromis korumpuotų Klaipėdos politikų ir suomiais apsimetinėjančių "Fortum" koncerno pastangomis bus deginamos nerūšiuotos šiukšlės, tarp jų 20 tūkst.tonų plastiko mažesnėje, nei Stokholme, temperatūroje. Dėl to ant klaipėdiečių galvų bus išmesta iki galo nesudegusių plastikų degimo produktai - furanai, dioksinai, kurie sukelia vėžį. Per metus šios gamyklos kamine susidarys 4 tūkst. tonų tokio pat pavojingumo kaip radioktyvios medžiagos nuosėdos, kurias dėl jų pavojingumo negalima saugoti Lietuvoje ir reikės per Klaipėdos centrą išvežti ir palaidoti Švedijos, arba Austrijos kelių tūkstančių metrų gylio šachtose. Šiukšlių nerūšiuos, nes išrūšiuotos blogai dega, o plastikas pagerina degimą, didina neva suomių pelną, bet blogina klaipėdiečių sveikatą. Bet kokiu atveju šiai gyventojų nuodijimo gamyklai reikės Gazpromo dujų degimui užtikrinti.Jei kūrentų biokurą, tai nebūtų furanų, dioksinų, nereikėtų dujų, atsirastų šimtai darbo vietų kelmams sumalti ir atvežti. O šiukšlių deginimo gamykloje bus tik 17 darbo vietų. Džiaugiuosi, kad Klaipėdos rajono politikai rado valios atsispirti panašiam projektui, kurį stūmė Fortumo konkurentai iš "Icor". Kauno politikai nekorumpuoti kaip Klaipėdos miesto, todėl to paties "Fortumo" planuojamai jėgainei neleis deginti šiukšlių, o tik kūrenti biokurą. Dėl to pavydžiu kauniečiams: verslas.delfi.lt/energetics/atnaujinamos-derybos-del-petrasiunu-biokuro-jegaines-statybos.d?id=55918451&com=1 Beje, skirtingai nei Klaipėdoje, tie vakariečiais apsimetantys fortumiečiai Kaune laikysis Orhuso konvencijos ir LT įstatymų - organizuoja svarstymą su visuomene. Klaipėdoje neorganizavo ne tik šių svarstymų su visuomene, bet ir jokių svarstymų savivaldybės tarybos komitetuose. Generalinė prokuratūra šiuos pažeidimus įvertino išrašydami pažymą "vsio zakonno". Dar apmaudu, kad tą plastiko deginimą palaiko pseudoelitas, kuris gyvena šiaurinėje Klaipėdos dalyje, nes ten nuodai nepasieks. Tuo tarpu didžiausias smūgis sveikatai teks pietinės miesto dalies daugiaaukščiuose gyvenantiems paprastiems žmonėms. Plastiko deginimą taip pat palaiko aplinkosaugininkai, Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovai. Spėju, kad šių pareigūnų artimieji negyvena Klaipėdos pietinėje dalyje (gal jie gyvena prabangiuose kotedžuose prestižiniuose Klaipėdos, Kretingos ir Vilniaus rajonuose, t.y. toliau nuo nerūšiuotų šiukšlių deginimo?). Tai po kiek suomiais apsimetančių fortumiečių "saldainiai" negerbiami pseudoelitiniai valdininkai, teisėsaugininkai ir politikai?

Klaipėdietis

Klaipėdietis portretas
Klaipėda tampa uosto- pramonės-proletariniu miestu, kuriame kultūros kibirkštėlės dar rusena, nežinia kiek ilgai, nes pavieniams entuziastams energija irgi baigiasi. Geriausia iliustracija- pavaikščiokit Klaipėdos miesto centru-Mažvydo alėja, Tiltų gatve sekmadienį , pasijusite kaip mirusiame mieste, kur vienas kitas praeivis atrodo kaip vieniši išlikę po branduolinio karo gyvybės ženklai.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių