Klaipėdai Mėlynoji vėliava tampa per brangi

Baltijos jūros paplūdimiuose plevėsuojančią Mėlynąją vėliavą išlaikyti tapo finansiškai sunku. Pirmieji jos atsisakyti ketina klaipėdiečiai.

"Lietuvos žinios" rašo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė už vėliavas Smiltynės ir Melnragės paplūdimiuose mokėjo 35 tūkst. litų, Neringos savivaldybė - už Nidos ir Juodkrantės - 30 tūkst. litų, o Palangos - už paplūdimį ties Botanikos parku - 10 tūkst. litų. Visi šie pinigai papildė Lietuvos žaliųjų judėjimo sąskaitą.

Mėlynosios vėliavos programos įkūrėjas ir koordinatorius yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija - Aplinkosauginio švietimo fondas, įkurtas Didžiojoje Britanijoje. Mūsų krašte šią programą koordinuoja Lietuvos žaliųjų judėjimas.

Paplūdimiai, turintys Mėlynąją vėliavą, įtraukiami į tarptautinius turizmo katalogus, kaip atitinkantys tarptautinius reikalavimus, keliamus poilsio zonoms. Lietuva Mėlynosios vėliavos programoje pradėjo dalyvauti 2001 metais. Pirmą kartą ji suplevėsavo 2001 metais Nidos paplūdimyje, o pirmas jos neteko Smiltynės paplūdimys.

Klaipėdos miesto savivaldybė, iš kurios birželį buvo atimta Smiltynėje plevėsavusi Mėlynoji vėliava, svarsto kitąmet tuos pinigus panaudoti efektyviau. Klaipėdos mero pareigas einančios Juditos Simonavičiūtės nuomone, Žaliųjų judėjimas galėjo labiau pasistengti, kad Mėlynoji vėliava liktų Smiltynėje.

"Pasiėmė už vėliavą mokamus pinigus ir tuo jų darbas baigėsi, - piktinasi J.Simonavičiūtė. - Vasaros pradžioje jie turėjo surašyti aktus, ką turėjome pakeisti, ką patobulinti, tik tada inspektuoti. Juk Mėlynosios vėliavos programos kuratoriai gauna didelius pinigus, kad administruotų ir kontroliuotų paplūdimių būklę, o pastebėję trūkumų iškart reikalautų juos pašalinti. Savaime kyla klausimas: ar verta Lietuvos žaliųjų judėjimui už neatliekamą darbą mokėti tokius didelius pinigus - 35 tūkst. litų per metus?"

Pasak J.Simonavičiūtės, pasibaigus vasaros sezonui sprendimą priims miesto taryba. "Manau, kitąmet spręsime, ar ne geriau būtų tuos pinigus skirti paplūdimiams tvarkyti. Juk nuo to, kad juose kabės vėliava, paplūdimiai nebus švaresni. Prieš kelerius metus už 30 tūkst. litų paplūdimių smėlį išvalėme tris kartus", - sakė valdininkė.

Lietuvos žaliųjų sąjungos pirmininkas Rimantas Braziulis tvirtino, kad kiekvienas litas turi išlaidas patvirtinančius dokumentus. "Dalį pinigų skiriame koordinatorių atlyginimams mokėti, o už dalyvavimą privalomosiose programose kasmet sumokame 16 tūkst. litų. Tuos pinigus dar naudojame transporto, biuro, kvalifikacijos kėlimo ir kitoms išlaidoms dengti. Taip pat leidžiame įvairius leidinius mokykloms, už aplinkosauginę veiklą suteikiame Žaliąsias vėliavas, kurios joms nieko nekainuoja", - vardijo R.Braziulis.

Jis atmeta klaipėdiečių kaltinimus, esą žalieji blogai atliko savo pareigas: "Blogiausia, kad Klaipėdos savivaldybėje nėra vieno už paplūdimius atsakingo žmogaus, todėl kelioms tarnyboms sunku suderinti veiksmus."

Neringos savivaldybės merui Vigantui Giedraičiui nekyla klausimas, ar verta kitąmet dalyvauti Mėlynosios vėliavos programoje. "Vieni tuos pinigus investuoja infrastruktūrai tobulinti, tačiau Mėlynoji vėliava suteikia mūsų paplūdimiams didesnę vertę. Manau, mums verta turėti kelis žinomus visoje Europoje paplūdimius. Juolab kad pirmoji Mėlynoji vėliava suplevėsavo Nidoje."

Meras sakė, kad Neringa ir kitąmet dalyvaus Mėlynosios vėliavos programoje, tačiau pripažino, kad suma, kurią tenka mokėti už dalyvavimą joje, yra didoka. "Nusiderėjome. Iš pradžių buvo prašyta 40 tūkst. litų, tačiau pavyko susitarti dėl mažesnės sumos."

Palangos savivaldybės meras Vytautas Stalmokas net nežinojo, kad už Mėlynąją vėliavą reikia mokėti mokestį.