Klaipėdai – satyros strėlės

Tarpukariu Klaipėdos kraštas ir jo gyventojai buvo atsidūrę Lietuvos satyrikų akiratyje. Istorikų teigimu, klaipėdiškius pajuokiantys to meto anekdotai ir karikatūros buvo politinių kovų atspindys. Satyrikų strėlių neišvengdavo ir žymesni asmenys, buvo parodijuojami net jų kūriniai.

Pokštavo ir bolševikai

Klaipėdos krašto vokietis, čiaumodamas marmeladą, vis stebisi: ar galėjome prieš metus pagalvoti, kad mums priklausys Čekoslovakija? Tai – 1939-ųjų anekdotas, publikuotas lietuviškame satyriniame žurnale "Naujoji spaktyva" po Klaipėdos aneksijos.

Prieškario Lietuvoje buvo populiari satyrinė periodika. Tuo metu ėjo žurnalai "Naujoji spaktyva", "Aitvaras", "Kuntaplis", netgi "Šluota", kuri klestėjo visą sovietmetį. Ją 1934 m. nelegaliai pradėjo leisti Lietuvos komunistų partijos Kauno regiono komitetas, prisidengęs revoliucinių dailininkų vardu.

Pačioje Klaipėdoje satyrinės periodikos tuomet kažkodėl niekas neleido. Tačiau Klaipėdos pavadinimas ar krašto gyventojai, taip pat garsenybės, dar iki krašto atplėšimo nuo Lietuvos nuolat atsidurdavo kitų satyrinių lietuviškų leidinių puslapiuose.

"Tuo metu Klaipėdoje vyko didžioji kova: viena visuomenės dalis buvo už lietuvius, kiti – už vokiečius. Oficialiuose spaudiniuose tai neatsispindėdavo, tačiau satyrinei periodikai santūrumas negaliojo. To meto aktualijose buvo pasijuokiama iš klaipėdiškių, ir tai yra politinių kovų atspindys. Vokiečių spaudoje buvo nemažai lietuvius įžeidžiančių publikacijų, tai reikėjo juk kažkaip atsikirsti", – tvirtino Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė.

Taikinyje – valstybės priešas

Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje Klaipėdos krašte galvas ėmė kelti naciai. Krašto vadu A.Hitlerio pavaduotojas R.Hessas paskyrė veterinarą Ernstą Neumanną. Šis ėmė aktyviai burti bendraminčius, jų siekis buvo atplėšti Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos.

Už antivalstybinę veiklą E.Neumannas buvo nuteistas, apie jį netrukus ėmė sklisti anekdotai. "Naujoji spaktyva" rašė: "Žurnalo redakcija sulaukė skaitytojo klausimo: "Buvau socialdemokratas, liaudininkas, krikščionis demokratas ir tautininkas. Norėčiau stoti dar į kokią nors partiją. Patarkite, kur." Redakcijos atsakymas: "Įstok, tamsta, pas Neumanną. Jis yra gyvuliškų ligų specialistas ir jo programa atitiks tamstos pasaulėžiūrą." (Šios ir kitų citatų kalba netaisyta – A.D.)

"Klaipėdoje per rinkimus prie dr. Bachmano bepročių ligoninės išklijuoti vokietininkų plakatai: "Dr. Neumannai, mes su tavim!" "Įdomu, ar toli Neumanas su mumis nueis?" – susidomėjo vienas beprotnamio gyventojas, perskaitęs plakatą."

Apie E.Neumanno bendražygį Klaipėdos šv. Jono bažnyčios kunigą baroną Theodorą von Sassą lietuviškoje periodikoje nepavyko aptikti nė vieno pokšto.

Juokai karo išvakarėse

Likus vos dviem mėnesiams iki Klaipėdos krašto aneksijos "Naujoji spaktyva" išspausdino štai tokį anekdotą: "Pas Hitlerį susijaudinęs ateina Geringas ir praneša, kad prancūzai paskelbė mobilizaciją. Fiureris paliepė paruošti prieš juos 30 divizijų. Po kiek laiko vėl grėsminga žinia – anglai mobilizuojasi. Prieš juos taip pat įsakyta paruošti dar 30 divizijų. Geringas vėl apsireiškia: "Fiureri, Klaipėdos vokietininkai karščiuojasi ir nori prie reicho." "Hm, pasiųskite prieš juos Tilžės ugniagesius, kad atvėsintų."

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse satyrikai dar drįso juokauti, o to vengė jų kolegos iš oficiozų. Tad žurnalo "Aitvaras" rubrikoje "Kas klausia, tas klysta" išspausdintas toks paklausimas: "Kurių siūlymu: lenkų ar vokiečių, Lietuva būtų didesnė? Atsakymas: lenkai siūlo pusę Rytprūsių, o Vokietija – Vilniaus kraštą ir Liepoją. Mes sutinkame su abiejų pažiūromis."

Tačiau netrukus atsirado toks pastebėjimas: "Mažojoje Lietuvoje gimė daina "Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt"... Matyt, jau Zauerveino laikais buvo nuojauta, su kuo teks susidurti."

"Mokytojas: Kur baigiasi Vokietijos sienos? Mokinys: Dovanokite, šiandien dar neskaičiau rytinės spaudos."

Įtampą slopino šaipydamiesi

Kai tik Klaipėdos krašte galvas pakėlė vokietininkai ir nemažai vietinių gyventojų atvirai rėmė jų skleidžiamą priešvalstybinę politiką, "Aitvaras" išspausdino karikatūrą, vaizduojančią ūkininką, vežantį parduoti paršelius su juo vežime sėdinčiu nacių aktyvistu. O prie piešinuko užrašyta "Kiauliški reikalai. Klaipėdiečiai ūkininkai, veždami kiaules, vežasi ir uniformuotus vyrukus, norėdami tas kiaules brangiau parduoti."

"Aitvaras" nepaliovė šaipytis iš, satyrikų manymu, dirbtinai keliamų Klaipėdos krašto nacionalinių problemų: "Rusnė. Čia įsisteigė lietuvių kalbos kursai, bet "echtdeutsche" valdininkai vengia juos lankyti. Sako "litauerių" kalba niekam tikusi. J.A. von Klynas. Mes žinome, kad vokiečių kalboje yra tokių "perlų" – "Hofobernachtstopfkammerjunker". Red."
"Mineikiai. Pas mus yra dvi vokiečių "kultūros" įstaigos: šuilė ir karčiama. Šuiliokai po pamokų eina į karčiamą "čyro" gerti ir biliardo lošti. Šiaip mes esame kultūringi. Heil Bim-bam. Ach, so! O ką veikia Šulmeisteris? Red."
"Kairiai. Kairių mokyklos sąjunga savo paskutiniame posėdyje nutarė pastatyti mokyklos klasėje geležinę krosnį, kadangi puodinė krosnis daug ugniakuro reikalauja ir klasę kaip reikiant neapšildo. G. O tai tau ir deuchtsche kultur, vietoj krosnies iki šiol turėjo puodynę. Red."

O štai "Naujojoje spaktyvoje" pasirodė užuojautos skelbimas juodame rėmelyje su kryželiu, skelbime parašyta: "Mirė Kauno vokiečių katalikų d-ja ir trečioj dienoj prisikėlė kultūrverbando kūne. Atleisk jiems, Viešpatie."