Klaipėdiečiai liko abejingi šiukšlių aktualijoms

Į viešai skelbtą pokalbį apie Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą, vykusį uostamiesčio savivaldybės posėdžių salėje, atėjo keturi gyventojai.

Ekologiška sistema veikia

Stebėtina, kad iš per 160 tūkst. gyventojų turinčio miesto į susitikimą daugeliui aktualiais klausimais atėjo vos keli klaipėdiečiai. O Gargžduose pristatant šią temą dalyvavo bemaž 50 vietos gyventojų.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas bei uostamiesčio savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė kalbėjo apie atliekų tvarkymo aktualijas mūsų mieste bei visame regione.

Viena svarbiausių naujienų yra ta, jog prieš 10 metų Klaipėdos regione pradėta kurti ekologiška atliekų tvarkymo sistema jau sukurta ir patikimai veikia. Tačiau atliekų yra kur kas daugiau, nei buvo manoma pradedant reformą.

Prieš penkerius metus pradėjęs veikti Dumpių sąvartynas jau užpildytas 80 procentų. Todėl norint neišleisti dar keliolikos milijonų litų šio sąvartyno didinimui bei taupant visų mūsų pinigus, jau dabar pradedame galvoti, kaip dar efektyviau tvarkyti atliekas.

Pasak specialistų, kelias vienas – kuo daugiau išrūšiuoti ir perdirbti. O ko neįmanoma išrūšiuoti – sudeginti išgaunant energiją. Sudeginus atliekas į sąvartyną pelenų pavidalu patenka tik 200 kg iš tonos šiukšlių.

Šis atliekų tvarkymo modelis Klaipėdos regione yra vykdomas nuo 2013 metų vasaros.

Teks išrūšiuoti pusę atliekų

Iš visų regiono savivaldybių į Dumpius atvežamos atliekos yra sveriamos ir analizuojamos. Reguliariai tiriama, kiek kokių rūšių atliekų patenka į regioninį sąvartyną.

Pagal teisės aktus privaloma fiksuoti, kiek į sąvartyną patenka antrinių žaliavų, pavojingų, biologiškai skaidžių ir kitų medžiagų.

Žinant konkrečių atliekų kiekius savivaldybėms lengviau planuoti jų surinkimo specifiką, be to, ši statistika bus pateikiama Europos Sąjungos (ES) inspektoriams, kurie už netinkamą atliekų tvarkymą gali skirti baudas mūsų šaliai.

Kad išvengtume ES sankcijų, šiuo metu aktualiausia apsispręsti, kaip galima išrūšiuoti daugiau atliekų. Dabar atliekos Klaipėdos regione rūšiuojamos du kartus: gyventojai jas rūšiuoja prie savo namų, o antrąkart jos dar kartą perrūšiuojamos Dumpių sąvartyne. Bet toks rūšiavimas nėra tobulas.

Klaipėdiečiai išrūšiuoja tik apie 3 proc., o sąvartyne išrūšiuojama nuo 10 iki 15 proc. atliekų. ES reikalauja, kad iki 2020 metų išrūšiuotume 50 proc. komunalinių atliekų. Didžiulė problema – žema mūsų visuomenės atliekų rūšiavimo kultūra.

Kai antrinės žaliavos išmetamos į bendrus šiukšlių konteinerius, jos sušlampa ir yra užteršiamos, tampa sunkiai atskiriamos bei nebetinkamos perdirbimui – žaliavų perdirbėjai jų nesuperka.

Gamykla rūšiuos kokybiškiau

Kad būtų įvykdytas ES reikalavimas išrūšiuoti pusę visų komunalinių atliekų, reikalinga ir modernesnė technika.

Todėl KRATC iki 2015 metų vasaros Dumpių sąvartyno teritorijoje planuoja pastatyti atliekų rūšiavimo gamyklą.

Numatyta, jog čia veiks automatiniai atliekų smulkinimo, sijojimo įrenginiai, atliekos bus rūšiuojamos į antrines žaliavas, supakuojamos bei atiduodamos perdirbėjams.

Šios gamyklos statybai ES Sanglaudos fondas skiria apie 80 proc. lėšų, o bendra gamyklos kaina sieks apie 35 mln. litų.

Rūšiuojant atliekas naudos laukiama ir iš šiemet uostamiestyje pradėjusių veikti didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių, kuriose klaipėdiečiai gali atsikratyti pavojingų medžiagų, nebereikalingų baldų, padangų bei kitų į buitinių atliekų konteinerius netelpančių daiktų.

Švari aplinka kainuoja brangiai

Kaip rodo ES patirtis, kuo tobulesnė atliekų tvarkymo sistema sukuriama, tuo švariau gyvenama. Klaipėdos regionas yra lyderis šalyje, 2013 metais įvykdęs ES atliekų tvarkymo užduotis.

Tačiau išlaikyti ekologišką atliekų tvarkymo sistemą yra brangu. Ateityje tobulinant atliekų tvarkymo sistemą gali tekti už šią paslaugą mokėti dar brangiau. Šią tiesą ne visada supranta netgi politikai.

Šią vasarą net penkios Klaipėdos regiono savivaldybės buvo suabejojusios, ar tikslinga yra deginti atliekas, ir nenorėdamos mokėti už šią atliekų sutvarkymo paslaugą pasuko į teismus. Tik Klaipėdos ir Neringos miestų savivaldybės iškart pritarė ekologiškesniam atliekų tvarkymui.

Metų pabaigoje daugelis regiono savivaldybių priėmė sprendimus didinti rinkliavas už atliekų tvarkymą ir pareiškė ketinimus ginčą su KRATC baigti taikos sutartimi.

Kito kelio paprasčiausiai nėra – ekologiškos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą didžiąja dalimi finansuoja ES, jos teisės aktai yra viršesni už Lietuvos įstatymus, todėl privaloma laikytis ES principų.

Vienintelė problema, kurią pastebėjo ir susitikime dalyvavę Klaipėdos gyventojai, kad sukūrę ekologišką europietišką atliekų tvarkymo sistemą turime ją išlaikyti iš lietuviškų atlyginimų.
 


Šiame straipsnyje: atliekosšiukšlėsKRATC

NAUJAUSI KOMENTARAI

T

T portretas
KRATC yra liberastų afera, sukurpta Klaipėdiečių reketavimui. Klaipėdieti! Nebebalsuok už liberalias aferas! Ieškokite daugiau info FB grupėje KRATC-AFERA!

Biznis

Biznis portretas
Placiai skamba , kad siukliu biznis vienas pelningiausiu. Niekada nerusiuosiu kol nematysiu , kad jis skaidrus.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių