Klaipėdiečiai paruošė atsaką dėl pertvarkos (papildyta)

Lietuvos sveikatos politikų užmojai smogti Klaipėdos gydykloms sukėlė šoką vietos medikams. Ketvirtadienį pertvarkos projektas pristatytas miesto savivaldybėje.

Daugelis medikų šiuo metu renka parašus, nepritariančius pasiūlytam Lietuvos gydymo įstaigų pertvarkos projektui. Reaguoti į Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlyta neva sutaupyti padėsiančią reorganizaciją ketina ir ligoninių vadovai.

Ketvirtadienį Klaipėdos miesto savaivaldybėje įvykusiame Tarybos kolegijos pasitarime užvirė diskusijos dėl tono švelninimo ar griežtinimo pokalbyje su sveikatos apsaugos ministru.

Penktadienį Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius susitiks su ministru Algiu Čapliku Vilniuje. Jam bus įteiktas klaipėdiečių parengtas raštas dėl ligoninių pertvarkos projekto. Kreipimesi pritariama, kad sveikatos sistemai būtinos reformos, tačiau jos neturėtų būti drastiškos. Medikai ir politikai pateikė savo viziją, kaip turėtų atrodyti uostamiesčio gydyklos po reformos.   

Meras pritaria, kad sveikatos apsaugos sistemai reikalingi pokyčiai, gerinant paslaugų prieinamumą ir užtikrinant pacientų saugumą.

Bet Klaipėdos universitetinė ir Jūrininkų ligoninės turėtų išsaugoti savo savarankiškumą ir dabartinius steigėjus (savivaldybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją), tačiau sutartyse pasidalytų bei nedubliuotų teikiamų paslaugų.

Rašte sutinkama su Klaipėdos apskrities ir Tuberkuliozinės ligoninių apjungimu, tačiau abejojama dėl Vaikų ligoninės prijungimo. Šio klausimo sprendimą prašoma palikti savivaldybės tarybai.

Atkreipiamas ministro dėmesys, kad dabar efektyviai dirbančių ligoninių išardymas būtų labiau žalingas nei naudingas.

Kai kurie politikai pastebėjo, kad ministrui adresuoto kreipimosi tonas - pernelyg švelnus. Meras atkirto, kad diskutuoti apie toną bus galima po gydyklų sujungimo, kai teks sukti galvą, kaip išlaikyti nuostolingai dirbančius gigantus.

Mat suabejota, ar po gydyklų sujungimo, pavyks išsilaikyti iš teritorinių ligonių kasų skiriamų pinigų. Tokių nuogąstavimų kyla ne tik merui, bet ir patiems gydytojams.

Daugelis politikų pasigedo ekonominio pertvarkos pagrįstumo, taip pat stebėjosi, kodėl taip skubama projektą paversti realybe.  R.Taraškevičius mano, kad dėl rajonuose būtinų reformų tarp girnų kišama ir Klaipėda.

Bene vienintelis tarybos narys Valerijonas Bernotas neslėpė pritariąs reformai ir nemano, kad Klaipėdai reikalingos šešios ligoninės. Jį stebina, kad tie patys gydytojai dirba keliose ligoninėse.

Uostamiesčio gydyklų vadovai nepritaria ligoninių pertvarkos projektui. Tik Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas suabejojo, ar efektyvu palikti savarankišką Tuberkuliozės ligoninę.

Pastarosios vadovė Violeta Elena Baravykienė puolė ginti įstaigą, teigdama, kad tuberkuliozė šiais laikais vis dar pavojinga. Tad apjungus ligonines nukentėtų ne tik pacientai, bet ir visuomenė. Kauno ir Vilniaus, kur tokio tipo ligoninės tapo kitų įstaigų dalimi, pavyzdžiai šitai patvirtina.

Reaguodami į medikų nuogąstavimus dėl užmojų apjungti ligonines Seimo nariai Vytautas Grubliauskas ir Agnė Bilotaitė  kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Algį Čapliką ir atsakingus politikus.