Klaipėdiečiams – rūšiavimo pamokos

„Klaipėdos regione jau yra sukurta ekologiška atliekų tvarkymo sistema, kokią turi išsivysčiusios Europos valstybės. Prie gyventojų namų stovi konteineriai antrinių žaliavų rūšiavimui, visų savivaldybių teritorijose pastatytos didžiųjų, pavojingų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės, sąvartyne atliekos irgi sutvarkomos ir šalinamos saugiai“, - pasakojo Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo  skyriaus viršininkė.

Tačiau, pasak ekologės, nuo civilizuotų valstybių smarkiai atsiliekame rūšiavimo įpročiais. Jei norvegai namuose, biuruose išrūšiuoja apie 65 procentų antrinių žaliavų, tai klaipėdiečių  pasiekimas – tik 18 procentų. Kitaip tariant, sistemą sukūrėme, tačiau ja nesinaudojame.

Rūšiavimas – suaugusiųjų darbas

„Tokio vangaus rūšiavimo priežastys mums žinomos: daugiau nei 50 metų Lietuvoje atliekų rūšiavimo įpročiai nebuvo ugdomi. Sovietmečiu visos atliekos buvo verčiamos į vieną kibirą, vežamos į vieną sąvartyną, o tokie terminai kaip ekologija, rūšiavimas eiliniam žmogui net nebuvo girdėti. Sukurti ekologišką atliekų tvarkymo sistemą Klaipėdoje mums pakako keleto metų, o kad žmonės įprastų rūšiuoti – teks išugdyti naują kartą. Užsienio patirtis rodo, kad šis procesas trunka dešimtmečius“, - aiškino R. Šličienė.  

Ekologės teigimu, būtent nuo suaugusiųjų priklauso, ar namie skiepijami rūšiavimo įpročiai. Suaugusieji nusprendžia ir turi sudaryti sąlygas namie ar bute atskirai rūšiuoti pakuotes. Tik jie turi teisę ir pareigą nebereikalingus daiktus nuvežti į atliekų priėmimo aikšteles. Tačiau dėl menko ekologinio išprusimo dar daug klaipėdiečių nesinaudoja sukurtomis galimybėmis.

„Kasmet, kartu su mokėjimo pranešimais, visiems Klaipėdos rinkliavos mokėtojams išsiunčiame  lankstinukus su instrukcija, kaip reiktų tvarkingai išrūšiuoti atliekas. Tačiau kasdien mūsų vadybininkai, aptarnaujantys klientus, susiduria su „nežiniukais“, kurie tvirtina, kad jokios instrukcijos nėra gavę, nieko apie naują sistemą nežino ir todėl ja nesinaudoja.  

Kur mesti dėžę nuo picos?

KRATC lektoriai jaunimui aiškina paprastas tiesas: kur mesti saldainių, šokolado popierėlius, kokių plastiko maišelių negalima rūšiuoti į plastiko konteinerį, kodėl plastikinis indas nuo aliejaus turi būti metamas į buitinių atliekų konteinerį. Elementarių žinių suteikimui pasitelkiami kompiuteriniai žaidimai, filmai, viktorinos su prizais.  

„Mūsų tikslas – ne tik suteikti konkrečias žinias apie kasdienių atliekų rūšiavimą. Interneto platybėse ar mūsų svetainėje www.kratc.lt apie tai galima rasti daugybę informacijos. Bet daug svarbiau yra ugdyti ekologinį mąstymą - jaunimas turi suprasti, kas yra draugiška aplinkai, kokią žalą gamtai ir mūsų pačių sveikatai daro neatsakingas elgesys su atliekomis“, - teigė pašnekovė.

Beje, jei kam parūpo, kur visgi reikia mesti dėžę nuo picos – tai tikrai ne į popieriaus konteinerį ar palikti šalia jo (nes netelpa per mažą konteinerio angą). Riebalais išteptą popierių ar kartoną reikia mesti į bendrą buitinių atliekų konteinerį, nes užterštos pakuotės – neperdirbamos. O norintiems daugiau sužinoti apie rūšiavimą reiktų užsiregistruoti ekologinei pamokai el. paštu kratc@kratc.lt