- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos senamiesčio ir istorinės miesto dalies kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų svarstymas Kultūros ministerijoje buvo rezultatyvus tik tuo, jog uostamiesčio atstovams pavyko išsireikalauti projektų rengėjų pažadą šiuos dokumentus klaipėdiečiams pristatyti viešai.
Tai numatoma padaryti kovo mėnesį. Miesto visuomenei bus suteikta galimybė tiesiogiai iš specialiųjų planų iniciatorių – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio, rengėjų – Valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ atstovų tiesiogiai išgirsti parengtų sprendinių motyvus bei jų pagrindimą. Tiesa, atsižvelgti į miesto bendruomenės atstovų nuomones, reaguoti į pastabas ar pasiūlymus – nežadėta. Esą tai specialieji, apsaugos planai, kurių tikslas apginti vertingiausias miesto teritorijas nuo galimai savanaudiškų plėtros planų bei nepamatuoto teritorijų užstatymo, todėl šiuo atveju paisyti skirtingų visuomenės interesų grupių pozicijų nebūtina. Tokią nuomonę pasitarime išsakė Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja I. Grigaitienė. Jau kitądien po posėdžio į Klaipėdą atvykęs Kultūros ministerijos vadovas A. Gelūnas nebuvo toks kategoriškas. Ministro teigimu, argumentuota diskusija yra naudinga.
Ribos nubrėžtos, reglamentai – po trejų metų
Daugiausiai klausimų Klaipėdos atstovams kelia ne projektų rengėjų nustatytos senamiesčio ar miesto istorinės dalies ribos – joms neprieštaraujama, ginčai kyla dėl siūlomų įteisinti senamiesčio ir istorinės miesto dalies vizualinės apsaugos zonos ribų. Naujos linijos, žiedu apibrėžiančios senąją miesto dalį, vietomis išplatėja net iki 700 metrų. Jos reiškia apribojimus į šią zoną patenkantiems gyventojams bei nekilnojamojo turto valdytojams. Pavyzdžiui, pietinė senamiesčio vizualinės apsaugos zonos riba brėžiama ties Paryžiaus Komunos gatve. Tokiu būdu didžiulė, „chruščiovinio“ laikotarpio daugiabučiais apstatyta teritorija, iš kurios net ir labai pasistengus neįmanoma pamatyti senamiesčio vaizdų, atsiduria būsimų reglamentų veikimo zonoje. Kokie jie bus, nežinoma. Esą paveldotvarkiniai projektai bus rengiami tik po to, kai bus įteisinti specialieji planai su senamiesčio ar istorinės miesto dalies ribomis bei numatytomis vizualinės apsaugos zonomis. Anot Kultūros paveldo departamento vadovės D. Varnaitės, tikėtina, kad paveldotvarkiniai projektai šioms teritorijoms atsiras ne anksčiau nei per ateinančius trejus metus.
Kam naudinga zona be reglametų?
Pasitarime Kultūros ministerijoje dalyvavę Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) pirmininkė Ramunė Staševičiūtė ir valdybos narys Edmundas Andrijauskas nesamų regalmentų problemą akcentavo, kaip esminę. Esą nustatytos ribos - tai tik forma, ji gali kisti. Tačiau forma beprasmė, jeigu nėra turinio, o šiuo atveju – tikslaus veikimo modelio apibrėžtoje teritorijoje. Posėdžio dalyviams perduota LASKAO Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nuostata, jog specialusis ribų planas gali būti tvirtinamas tik kartu su specialiuoju paveldotvarkos projektu, kuriame bus nustatyti aiškūs teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentai. Anot R. Staševičiūtės, tik tokiu atveju visuomenėje neliktų baimių ir nežinomybės, kurias sukelia dabartinė procedūra.
Kultūros ministerijos atstovė I. Grigaitienė pripažino, jog klaipėdiečių suformuluotas siūlymas nėra iš fantastikos srities. Esą rengiant atskirų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų specialiuosius planus, kartu tvirtinami ir paveldotvarkiniai projektai. Tik ši praktika iki šiol nebuvo taikyta tokiems dideliems urbanistiniams dariniams. Kultūros paveldo departamento vadovės D. Varnaitės teigimu, planavimas be apibrėžtų zonų kainuotų daug brangiau ir dar uždelstų procesą, tad svarbiausioji šalies paveldosaugininkė retoriškai klausė: „Kam naudinga, kad nėra senamiesčio apsaugos zonos?“. Klaipėdos architektų bendruomenės atstovai atsakė klausimu: „O kam naudinga zona be reglamentų?“
Siūlo saugoti senamiesčio vaizdą iš marių pusės
Beje, Klaipėdos atstovai specialiųjų planų autoriams pasiūlė atkreipti dėmesį ir į kitą Ekspertų tarybos pastabą, jog parengti planai prieštarauja Bendrajam planui, taip pat Vilniaus specialistų parengtam aukštybinių pastatų specialiajam planui, jau galiojantiems miesto teritorijų planavimo dokumentams. Specialiųjų planų iniciatoriams toks argumentas nepasirodė svarus, nes Vyriausybės lygmeniu tvirtinami naujieji projektai turės viršenybę virš miesto valdžios įteisintų sprendimų.
LASKAO atstovai atkreipė dėmesį ir į tai, jog kai kuriose vietose vizualinės apsaugos zonos netgi galėtų būti plečiamos. Pvz., istorinės miesto dalies vizualinės apsaugos riba turėtų apimti ir esamą Geležinkelio stoties teritoriją, nes esama planų ateity šį geležinkelio mazgą iškelti iš miesto centro ir čia gali atsiverti nauji plotai plėtrai. Taip pat siūlyta stiprinti senamiesčio vizualinę apsaugą iš Kuršių marių pusės, nes uostininkų statiniai jau baigia užgožti vaizdą į senamiestį iš vandens pusės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą3
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...