Klaipėdiečių sveikatai grasina tiksinti ekologinė bomba – kapinės

Uostamiestyje veikiančios kapinės – lyg grėsminga ekologinė bomba. Mirusieji jose laidojami į vandeningą gruntą. Iš jo požeminiais upeliais toks vanduo pakliūva į netoliese esančius šachtinius šulinius, kuriais naudojasi nemažai gyventojų.

Uostamiestyje veikiančios kapinės – lyg grėsminga ekologinė bomba. Mirusieji jose laidojami į vandeningą gruntą. Iš jo požeminiais upeliais toks vanduo pakliūva į netoliese esančius šachtinius šulinius, kuriais naudojasi nemažai gyventojų. Neatmetama tikimybė, kad toks vanduo – kenksmingas.

Karstą – į vandenį

Nors Klaipėdos Joniškės kapinės yra ant kalno, gruntiniai vandenys – labai aukštai. Tai neatitinka sanitarinės saugos reikalavimų, nes artimiausi gyvenamieji namai – iškart už kapinių tvoros.

Todėl jau ne kartą kalbėta apie tai, kad reikia šias kapines uždaryti ir daugiau jose nebelaidoti.

"Neseniai Joniškės kapinėse laidojome kaimynę. Siaubas, kas ten darėsi. Būčiau išprotėjęs, jei savo artimo žmogaus karstą būtų tekę leisti į vandenį. Tose kapinėse gausūs požeminiai šaltiniai, kai palyja vanduo telkšo visose kapinėse. Duobę kasa ne gilesnę nei pusantro metro, nes gilesnė jau primena ne kapą, o šulinį", – teigė viešumo nepanoręs klaipėdietis.

Kapinių darbuotojas N. (pavardė redakcijai žinoma – A.D.) neabejojo, kad Joniškės kapinės, kurios yra vandens ir grunto taršos vienas šaltinių, – tiksinti ekologinė bomba. Jose šeimų kapuose leidžiama laidoti iki šiol. Tačiau daugeliu atvejų ankstesni palaidojimai yra labai negilūs, todėl dėti kitą karstą ant viršaus dažnai yra problemiška.

Panaši situacija esą yra ir Lėbartuose. Naujame kapinių kvartale iš suvežto smėlio yra padarytas dirbtinis žemės pakilimas, ten – sausiau. Tačiau kvartaluose arčiau plento, kai palyja, telkšo vanduo.

"Ten niekada duobės nekasa iš vakaro, nes ji žaibiškai prisipildo vandens. Duobė kasama tik tada, kai jau netrukus turi atvežti laidoti velionį. Neretai būna, kai karstas padėtas prie duobės, artimieji gedi iškeliavusiojo amžinybėn, tuo metu duobkasiai pila pjuvenas, kad kažkiek sugertų tą vandenį duobės dugne", – pasakojo kapinių darbuotojas.

Reikia valymo įrenginių

Architektas Audrius Katkevičius, užsiimantis ypatingų statinių ir urbanistinių objektų projektavimu, teigė, jog projektuojant kapines privaloma atsižvelgti į gruntinių vandenų padėtį planuojamoje teritorijoje.

"Jei gruntiniai vandenys yra pakankamai aukštai, privaloma įrengti drenažą ne aukščiau nei du metrai. Kalbant apie Joniškės kapinių problemas, reikėtų preciziškai atlikti geologinius tyrimus ir priimti projektinius sprendimus. Kapinėse turėtų atsirasti drenažas, turi būti įrengti valymo įrenginiai", – teigė A.Katkevičius.

Panašiai įrengtos naujosios Kupiškio kapinės, kur gruntiniai vandenys taip pat yra labai aukštai.

Esą yrant mirusiojo kūnui išsiskiriančios cheminės medžiagos nekelia pavojaus, jei kapinėms parinkta tinkama vieta.

Tačiau, jei kapinės yra žemoje vietoje, arti vandens telkinių, o gruntiniai vandenys aukštai, pripažįstama, jog pavojus egzistuoja.

Šulinių vanduo saugus?

Dabar galiojančiuose teisės aktuose numatyta kapinių sanitarinė zona – 100 metrų. Tai reiškia, jog tokiu spinduliu aplink kapines negali būti gyvenamųjų namų. Tačiau tokia nuostata galioja tik naujai įrengiamoms kapinėms. Senosioms, jei tos normos buvo nustatytos kokiais nors dokumentais, jos galioja, o jeigu apribojimų nebuvo, tai jų ir nėra.

Sanitarinės kapinių zonos nustatytos dėl to, kad jos turėtų užkirsti kelią plisti ligoms, nekeltų grėsmės šalia gyvenantiems ar dirbantiems žmonėms.

Uostamiestyje niekada nebuvo atliekama specialių tyrimų, kokį poveikį aplinkai daro kapinės. Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Nina Gendvilienė teigė, kad tokiam žingsniui turi pritarti miesto taryba, nes esą tai yra ilgalaikiai tyrimai, kuriems reikalingas finansavimas iš uostamiesčio iždo.

"Netoli Joniškės kapinių yra gyvenamųjų namų kvartalas, bet visi gyventojai prisijungę prie centralizuoto vandentiekio. Daržų laistymui, manau, tas gruntinis vanduo įtakos neturi", – įsitikinusi N.Gendvilienė.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža patvirtino, jog uostamiestyje 92,5 proc. gyventojų vartoja centralizuoto vandentiekio tiekiamą vandenį.

Anot A.Baužos, gyventojai, kurie vartoja šachtinių šulinių vandenį, patys turi kreiptis į laboratoriją, kad ištirtų jo kokybę.

"Gyvenimas šalia kapinių žmonėms gali turėti neigiamą psichologinį poveikį. Tačiau labai svarbu ir tai, kaip tiekiamas geriamas vanduo. Šalia esančių namų gyventojai vandenį turėtų gauti centralizuotai ir negerti iš šachtinių šulinių", – patarė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Rita Kubilienė.

Jos teigimu, neatmetama tikimybė, jog Klaipėdos apskrityje yra tokių žmonių, kurie gyvena šalia kapinių ir vartoja šachtinių šulinių vandenį.

Į aplinką plinta vaistai

Apie kapinių taršą aplinkai ir įtaką gyventojų savijautai buvo žinoma jau seniai. Oficialiuose XVIII a. antros pusės Klaipėdos planuose pavaizduotos dvi aukštumos su įrašu "Kapinės ant smėlio kalvų". Istoriniai šaltiniai liudija, kad jose buvo laidojami būtent nuo užkrečiamų ligų mirę miestiečiai.

Iki pat XIX a. pradžios idėja kapines steigti už miesto ribų vyravo daugelyje Europos miestų. Tai buvo daroma ir dėl to, kad buvo tikima, jog užterštas oras, vanduo, kenksmingi sveikatai garai, kylantys iš perpildytų kapinių prie bažnyčių, platina ligas.

To meto miestų sanitarinė policija buvo atsakinga už tinkamą kapinių eksploatavimą. Rekomenduota kapinėms parinkti smėlingą žemę, teritoriją nudrenuoti ne mažiau nei 3 m gylyje, o vandenis nuvesti pievų link. Karstus reikalauta užpilti ne plonesniu kaip 1,5 metro storumo žemės sluoksniu.

Sanitarinio kapinių saugumo problema šiandien dar aktualesnė, nes į aplinką plinta ne tik ligų bakterijos, bet ir organizme užsilikę vaistai.

"Jei žmogus prieš mirtį buvo intensyviai gydomas, vaistų pėdsakai žmogaus kūne lieka. Organizmui išsivalyti reikia ne vienos savaitės, yra medikamentų, kurie kaupiasi kauluose. Žinoma, palaidojus mirusįjį, kūnui yrant, visa tai pasklinda į aplinką. Tai yra ne tik antibiotikai, bet ir priešuždegiminiai vaistai, ką jau kalbėti apie kontraceptikus ir jų poveikį aplinkai", – teigė gydytojas Mindaugas Būta, rašantis disertaciją apie antibiotikų poveikį aplinkai.

Nerimą esą labiausiai kelia būtent antibiotikai, nes tai yra cheminės, labai stabilios medžiagos, kurių neišvalo net vandens valymo įrenginiai. Iki šiol dar neištirtas ilgalaikis lėtinis antibiotikų toksinis poveikis žmogaus organizmui.

Tradicijos turės keistis

Pasak buvusio Klaipėdos apskrities vyriausiojo gydytojo Valdemaro Anužio, kremavimas yra vienintelis racionalus ir ekologiškas laidojimo būdas, nes esą greitai trūks naujų teritorijų kapinėms įrengti.

"Be to, kokios sąnaudos metamos į "kapinių daržininkystę", kitaip negaliu pavadinti šio proceso. Kiek tam skiriama laiko, kiek išleidžiama pinigų, viską suskaičiavus, tai – pramonės šaka.

Pensininkai pinigų neturi, bet tradicijos juos įpareigoja tai daryti", – pripažino V.Anužis.

Jo nuomone, bėgant laikui situacija turėtų pasikeisti – pamažu populiarėja kremavimas, atsirado kolumbariumai.

"Kunigai sako: "Iš dulkės atėjai, į dulkę pavirsi". Tačiau blogiausia yra tai, kad dabar sutrikusi normali apykaita ir nesugrįžta į žemę tai, kas turėtų sugrįžti. Esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau laidojimo bus atsisakyta", – garsiai mąstė V.Anužis.

Veikiančios Klaipėdos kapinės:

Uostamiestyje veikia dvejos kapinės – Lėbartų ir Joniškės.
Lėbartų kapinės su prieigomis užima apie 60 ha plotą, Joniškės – iki 14 ha.
Lėbartų kapinėse palaidota daugiau nei 45 tūkst. mirusiųjų, Joniškės kapinėse – apie 20 tūkst.
Joniškės kapinėse naujų kapaviečių kurti nebeleidžiama, laidojama tik šeimų kapuose, kur užlaidoti galima po 25 metų.
Į neprižiūrimus kapus leidžiama laidoti maždaug po 50 metų, tačiau tokių atvejų dar nėra buvę.

Skaičiai ir versijos

Amerikiečių skaičiavimais, 6 ha ploto kapinėse užkasama tiek medienos, kad iš jos būtų galima pastatyti 60 namų. Sykiu užkasama ir apie 1,5 tūkst. t metalo, 30 tūkst. t betono, šimtai kubinių metrų balzamavimo skysčio.
Balzamavimui naudojami formaldehidai ir kitos toksiškos medžiagos patenka į dirvožemį ir jį užteršia.
Kapinėms netinkamas molingas dirvožemis, kuriame kūnas dėl deguonies trūkumo ne yra, o mumifikuojasi.
Praėjus 25 metams ir karstas, ir kūnas turėtų visiškai sunykti, tačiau šis natūralus procesas sutriko. Manoma, kad tokį sutrikimą sukėlė konservantai, kurie naudojami maisto produktuose.
Esama versijos, kad dėl dirvožemio užterštumo galėjo išnykti ir kai kurios puvimą skatinančios bakterijų rūšys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

klaipedietis

klaipedietis portretas
Tai kad deginti problema.Nera krematoriumo prie Klaipedos.Didziule biurokratija neleidzia cia statyti.Yra vienas kramatoriumas kaskur tai lietuvoj,bet toli ir brangiau negu lenkijoj deginti.Uzkniso visai tie biurokratai,tukstancius popieriu reikia derinti,norint gauti leidimus.

Tam hm

Tam hm portretas
Na,esi nevisprotis,jei lavona i vandeni...Atsiprasau,Lietuvoj yra kapinaiciu,kur vanduo kokiu 5 metru gylyje,vasara sulinys pustustis.Geriausiai kremuoti,kol kokios epidemijos ar maro nesusilaukem!

straipsnis

straipsnis portretas
PATIKO...Kolumbariumų reikia.Dabar visi knisasi,kaip po rūtų darželį :)
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Merai pažadėjo gelbėti universitetą
    Merai pažadėjo gelbėti universitetą

    Nepriklausomu siekiantis išlikti Klaipėdos universitetas ieško būdų išvengti sujungimo su kitomis aukštojo mokslo įstaigomis ir tikisi, kad Vakarų Lietuvos rajonų merai padės šį siekį įgyvendinti. Žadantys atnaujin...

  • Gyventojams užkliuvo vieta iškyloms
    Gyventojams užkliuvo vieta iškyloms

    Klaipėdiečiams klausimų sukėlė iškylų vieta, kurią numatyta įrengti atnaujintame Malūno parke. Manoma, kad dėl jos gali kilti netvarka. Savo pastabas išreiškė ir žvejai, kurie baiminasi netekti žūklės vietų. ...

    2
  • Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino
    Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino

    Sugedęs šviesoforas Liepojos gatvėje sukėlė dvejopų emocijų. Vieni svarstė, ar ne dėl to šioje arterijoje sumažėjo rytinė spūstis, kiti liejo apmaudą, kad neturėjo galimybių išsukti iš šalutinės gatvės. ...

    4
  • Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims
    Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims

    Transporto spūstys mieste ir jo prieigose jau tapo kasdienybe. Uostamiesčio valdžios ir įvairių tarnybų atstovai ieškojo būdų, kaip jas sumažinti ir palengvinti gyvenimą miestiečiams. Susitikimo metu susitarta dėl remonto darbų organizavimo...

    27
  • Kurortas neteko iškilaus muziejininko
    Kurortas neteko iškilaus muziejininko

    Sekmadienio rytą, išėjęs pasivaikščioti, netikėtai mirė Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Viktoras Liachovičius. Jo netektis prislėgė artimuosius, kurorto muziejaus darbuotojus, Klaipėdos universiteto bendruomenę, bičiul...

  • Remontuos Mokyklos gatvės dalį
    Remontuos Mokyklos gatvės dalį

    Trečiadienį pradėtas asfalto dangos remontas Mokyklos gatvės dalyje nuo Aguonų gatvės iki Šilutės plento ir Tilžės gatvės žiedinės sankryžos. ...

    11
  • Dovana miestui – atkurti istoriją menantys pastatai
    Dovana miestui – atkurti istoriją menantys pastatai

    Naujam gyvenimui atgimė ant Dangės upės kranto, šalia miesto simbolio – burlaivio „Meridianas“ esantys istoriniai sandėliai. Jie buvo restauruoti-rekonstruoti, išsaugant jų svarbiausias autentiškas savybes ir pritaik...

    12
  • Po cirko gastrolių – mėšlynas
    Po cirko gastrolių – mėšlynas

    "Cirkui prie Žvejų rūmų – ne vieta, čia jų daugiau niekada nebus", – įsitikinę Klaipėdos savivaldybės atstovai, davę leidimą artistų pasirodymams šioje teritorijoje, kuri po gastrolių tapo panaši į apsileidusi...

    14
  • Pirmą kartą atlikta SGD perkrova į autodujovežį
    Pirmą kartą atlikta SGD perkrova į autodujovežį

    Klaipėdos uoste, KN („Klaipėdos nafta“) valdomoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotyje vykdant stoties paleidimo-derinimo darbus pirmą kartą SGD perkrautos į autodujovežį. ...

    3
  • Ministerijų vadovai nerado sutarimo dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje
    Ministerijų vadovai nerado sutarimo dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje

    Aplinkos ir Kultūros ministerijų vadovai, antradienį susitikę tartis dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje, išsiskyrė be rezultatų. ...

    2
Daugiau straipsnių